„Įsivaizduokite situaciją – vaikas pašoka iš džiaugsmo, sužinojęs, kad vyks pas mamą, tačiau atsisukęs globėjos klausia, ar tu kartu važiuosi, mat jis bijo, kad mama gali būti girta”, – vieną iš vaiko teisių specialistams įprastų situacijų ketvirtadienio rytą vykusios Vaikų teisių tarnybos nuotolinės spaudos konferencijos metu įvardijo Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Gedas Batulevičius.

Jis atkreipė dėmesį ne tik į priklausomybių turinčių tėvų bėdas, bet ir į jų nesugebėjimą skyrybų metu apsaugoti savo vaikų nuo patiriamų psichologinių traumų bei vis dar pasitaikantį tėvų manipuliavimą vaikais tokiu sudėtingu laikotarpiu.

Praėjus 4 metams nuo visą šalį sukrėtusios Matuko tragedijos, vėliau tapusios neformaliu reformos vaikų teisių srityje pavadinimu, surengtos konferencijos metu buvo išsamiai pristatyta besikeičianti situacija vaikų teisių srityje, pateikiant ne tik skaičius, bet ir išskiriant problemas.

Be tarp svarbiausių įvardintos tėvų alkoholizmo problemos ir priklausomybių ligų specialistų trūkumo, kita ne mažiau svarbia problema Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė vadino situaciją, susijusią su paaugliais. Jie ne tik tarp įvairaus amžiaus vaikų dažniausiai patiria smurtą, bet ir patys prieš save dažniausiai pakelia ranką – bando nusižudyti arba nusižudo.

„Jau ir praėjusiais metais pradėjome skirti didelį dėmesį, ir šiais metais skirsime ypatingą dėmesį paauglystės laikotarpiui, šviesdami visuomenę”, – sakė I. Skuodienė.

Visuomenė tampa sąmoningesnė

Per praėjusius metus šalyje net 22 proc. išaugo pranešimų apie galimai pažeistas vaikų teises ir tai, pasak direktorės, rodo, jog „pasitikėjimas tarnyba auga, žmonės informuoja, jiems rūpi, o visuomenės nuostatos keičiasi”.

I. Skuodienė taip pat pasidžiaugė, jog apie jų atžvilgiu taikomą vienokią ar kitokią skriaudą tarnybai vis dažniau praneša patys vaikai, tačiau ragino aktyvesnius būti kaimiškų vietovių žmones, mat iš ten pranešimų gaunama mažiau nei iš miestų.

Nors smurto prieš vaikus atvejų per praėjusius metus fiksuota mažiau, tačiau, tarnybos direktorės teigimu, „karantinas dėl mūsų uždaro gyvenimo ir izoliacijos tikrai neatspindi realios situacijos, kiek to smurto šeimose buvo”.

Smurtą šeimose dažniau patiria berniukai nei mergaitės, o prieš vaikus dažniau smurtaujama miestuose nei kaimuose.

„2020 metų vasarą buvo ypatingai daug vaikų kritimo per langus atvejų, vasara buvo įtempta”, – sakė I. Skuodienė, pridūrusi, jog daugiausia pranešimų pernai sulaukta rugpjūčio mėnesį, o mažiausiai – balandį, kai, jos teigimu, „prasidėjus karantinui žmonės buvo labai susikaupę”.

Vienu iš svarbiausiu vaiko teisių reformos pasiekimu tarnybos direktorė vadino padidėjusį visuomenės sąmoningumo lygį ir išaugusį nepakantumą fiziniam smurtui.

Apžvelgiant situaciją tarp regionų, Klaipėdos apskritis nei tarp daugiausiai, nei tarp mažiausiai sulaukusių pranešimų įvardinta nebuvo.

Daugiausiai pranešimų apie galimus pažeidimus vaikų teisių srityje pernai fiksuota Šiaulių regione, tuo metu Vilniaus apskritis pagal pranešimų skaičių, nors čia gyvena daugiausia žmonių, liko trečioje vietoje.

INFORMACIJA

Praėjusiais metais teismo sprendimu nuolatinė globa šalyje nustatyta 744 vaikams. Iš jų didžioji dalis gyvena šeimose, o 21 proc. – vis dar socialinės globos įstaigose. Tačiau mažėja laikinųjų globų – 2020 metais net 36 proc. mažiau vaikų ( 350 atvejų) buvo apgyvendinta pas laikinus globėjus, t.y. jie palikti gyventi su tėvais, su kurias aktyviai dirba vaiko teisių specialistai. 2020 metais laikinai buvo globojama 850 vaikų.

Palyginti su 2019 m., nuo smurto pernai nukentėjo 1002 vaikais mažiau. Fiksuotas galimas smurtas prieš vaikus pagal lytį: 2020 m. mergaitės – 1271, berniukai – 1570, 2019 m. mergaitės – 1651, berniukai – 2192.

Pernai gyvybės langeliuose buvo palikta 10 vaikų, vienas iš jų – Klaipėdoje. 2019 m. tokių vaikų buvo 4, 2018 m. – 3. Dažniausiai gyvybės langeliuose paliekami iki 10 dienų amžiaus vaikai, vyriausias langelyje paliktas vaikas buvo 1 metų ir 7 mėn. amžiaus.

Pernai mažiau įvaikinta vaikų – 80, iš jų – 39 berniukai ir 41 mergaitė. 51 vaikas įvaikintas Lietuvoje, 29 vaikai – užsienyje. 2019 metais buvo įvaikinti 108. Šiuo metu 141 šeima laukia vaikų įvaikinimui.

2020 metais palyginti su 2019 metais gimė 2872 vaikais mažiau.