Šių metų sausio mėnuo, į Lietuvą atnešęs žiemiškus orus, nesustojo, o su sniego kalnais ir pusnimis persikėlė į vasarį ir, regis, trauktis bent kol kas nežada.

Apie žiemos šalčius ir speigus jau rašėme, o šį kartą – apie praeityje fiksuotus sniego dangos rekordus. 

Lietuvoje sniego danga šiuo metu siekia apie 16–35 cm, didžiausia ji Žemaičių aukštumoje ir šalies rytuose (25–35 cm), mažiausia − pietvakarinėje šalies dalyje ir pajūryje (16–20 cm).

Tarp rekordininkių – ir Nida

Storiausia sniego danga per visą meteorologinių stebėjimų istoriją Lietuvoje buvo 94 cm, užfiksuota 1931 m. Laukuvoje.

Nuo 1961 m. iki dabar storiausia sniego danga Lietuvoje buvo registruota Nidoje 1980 m. kovo 14 d. Tada ji siekė net 82 cm.

Iš pastarųjų dešimtmečių reiktų išskirti 2010/2011 m. žiemą, kai maksimalus sniego dangos storis buvo kur kas didesnis nei šią žiemą.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) duomenimis, 2011 m sausį beveik visose meteorologijos stotyse storiausia išmatuota sniego danga viršijo 40 cm, o Telšiuose ji buvo 68 cm storio. Gausiu sniegu ir stora sniego danga pasižymėjo ir 1995/1996 m. žiema. Tuomet Laukuvoje išmatuotas sniego dangos storis siekė 72 cm. 

Didžiausias sniego dangos storio prieaugis per vieną dieną priklauso Kaunui – 42 cm (2009 m. sausio 4 d. ) ir Nidai – 39 cm (2008 m. lapkričio 25 d), t.y. šie du rekordai fiksuoti to paties šaltojo sezono metu.

Sniego dangos pokytis per dvi dienas didžiausias buvo taip pat Kaune (44 cm 2009 m. sausio 4 d.) ir Nidoje – 42 cm 1988 m. sausio 31 d. ir 2001 m. gruodžio 22 d.

Per tris dienas sniego danga daugiausiai paaugusi irgi buvo Nidoje, ji 2001 gruodžio 23 d. išaugo net pusmetriu.

Didelę žalą žiemą padaro šlapio sniego apdraba − sniego sluoksnis ant įvairių paviršių, medžių, stogų. Storo sniego sluoksnio neatlaiko stogai, medžiai. Jie virsdami nutraukia elektros tiekimo oro linijas, užgriuvę ant kelių medžiai blokuoja eismą ir kt.

Dėl šlapio sniego apdrabos neseniai šalyje be elektros kelias paras buvo likę tūkstančiai gyventojų. Ypač dėl to nukentėjo pietiniai ir rytiniai rajonai, o 2007 metais du kartus, lapkričio ir gruodžio mėnesiais, sniego apdraba daug problemų buvo sukėlusi Žemaitijoje. 

Artimiausių dienų orų prognozė

LHMT duomenimis, savaitgalį šalyje įsivyraus nepastovių orų laikotarpis, sniegas kaitaliosis su giedros tarpsniais, smarkiai svyruos temperatūra, o pajūryje gerokai atšils.

Šeštadienį daugelyje rajonų truputį pasnigs, pustys, kai kur kils trumpa silpna pūga. Vietomis plikledis. Vėjas šiaurės vakarų, 8–13 m/s, vakariniuose rajonuose kai kur gūsiai iki 15 m/s. Aukščiausia temperatūra 1–6, rytiniame šalies pakraštyje iki 8 laipsnių šalčio.

Klaipėdoje ir visame pajūryje temperatūra laikysis apie 0, +1 laipsnį, tačiau dėl žvarboko vėjo jutiminė temperatūra bus keliais laipsniais žemesnė.

Sekmadienio naktį kai kur trumpai silpnai pasnigs, dieną be žymesnio sniego. Vėjas šiaurės, 5–10 m/s. Temperatūra naktį 10–15, vietomis iki 17 laipsnių šalčio, dieną 5–10. Pajūryje ir Klaipėdoje sekmadienį gali nestipriai pasnigti, bus apie 1-3 laipsnius šalčio.

Nuo kitos savaitės vėl palaipsniui sugrįš šalčiai. Naktimis Klaipėdoje termometro stulpelis kris iki minus 13-15 laipsnių, dienomis laikysis 3 – 5 laipsnių šaltukas, tad vaikai galės toliau džiaugtis žiemos malonumais.

Neaukšta, vos 1-2 laipsnių pliusinė temperatūra dienomis, pagal išankstines prognozes, į pajūrį turėtų sugrįžti tik kitą savaitgalį.

INFORMACIJA

Dėl supustymų, kuriuos suformuoja vėjas bei aplinkos faktoriai (reljefas, medžiai, pastatai), sulaikantys pustomą sniegą, sniego dangos storis nebūna tolygus. Pusnyse sniego dangos storis būna gerokai didesnis nei aplinkinėse atvirose teritorijose ar išmatuotas meteorologijos stotyse. Todėl sniego dangos storiu reikėtų laikyti ne pusnyse išmatuotą sniegą, o tą, kuris susidaro iškritus atviroje teritorijoje.