Prieš dvejus metus Klaipėdos savivaldybės dėl naujojo baseino defektų rangovams inicijuota byla iki šiol nepradėta nagrinėti iš esmės.

Penktadienį po beveik 11 mėnesių pertraukos buvo surengtas dar vienas parengiamasis šio bylos posėdis, tačiau ir vėl buvo padaryta pertrauka – ne tik dėl gausybės sulauktų prašymų, bet ir dėl to, kad trečiaisiais asmenimis buvo pripažintos dar dvi bendrovės, tad joms privalu suteikti laiko pateikti savo atsiliepimus.

Nardymo šachta, vienas iš naujojo uostamiesčio baseino išskirtinumų, dėl defektų buvo uždaryta pernai liepą. „Klaipėdos baseino” nuotr.

Paskutinis posėdis – pernai kovą

Naujasis Klaipėdos baseinas greta „Švyturio“ arenos atidarytas 2018 metų birželio pradžioje. Pastatą projektavo Olandijos kompanija „Slangen+Koenis International“ ir Lietuvos architektų biuras „Cloud architektai“. Pradinė baseinų statybos kaina siekė 15,823 mln. eurų, statybų eigoje ji išaugo iki 16,579 mln. eurų. Baseino statybų techninę priežiūrą (Savivaldybei ji atsiėjo 8 674 eurus) vykdė UAB „Kelvista“.

Ilgai netrukus paaiškėjo, kad baseine gausu įvairiausio broko. Jau buvęs rangovo „Axis Industries” generalinis direktorius Mantas Galdikas BNS buvo sakęs, kad įmonė atsisakė taisyti defektus, kurie esą atsirado ne dėl jos, o dėl projektuotojų ir valdytojų kaltės (pagal koncesijos sutartį 15 metų baseiną valdo bendrovė Klaipėdos baseinas).

Nesuradus bendros kalbos su rangovais – „Axis Industries“ ir jau bankrutavusia UAB „Deglas“ – Klaipėdos savivaldybė dėl įpareigojimo pašalinti defektus 2019-ųjų pavasarį kreipėsi į teismą. Iš pradžių savivaldai teko pasibylinėti dėl to, kuriame teisme turi prasidėti procesas. Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Marius Dobrovolskis buvo nusprendęs atsisakyti priimti tokį savivaldybės ieškinį – esą jį turi nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismas. Savivaldybei pasiskundus Apeliaciniam teismui, pastarasis panaikino tokį sprendimą ir nurodė klausimą dėl ieškinio priėmimo Klaipėdos apygardos teismui spręsti iš naujo. Tada čia bylą ėmėsi nagrinėti tas pats teisėjas.

Pernai kovą vykusio parengiamojo posėdžio metu „Axis Industries“ advokatė Lina Šimė pateikė priešieškinį savivaldybei dėl esą neteisėtai gautos bankinės garantijos grąžinimo, o savivaldybei byloje atstovaujantis advokatas Gintaras Aleknavičius paprašė skirti baseino ekspertizę – tuo metu minėta, kad yra apie 100 nepašalintų defektų. Teismas tokį prašymą tada tenkino.

Išpeikė ekspertizę

Dar vienas parengiamasis šios bylos posėdis buvo surengtas jau tik penktadienį – praėjus beveik 11 mėnesių. Prasidėjus procesui teisėjas paskelbė, kad likus visai nedaug laiko iki posėdžio buvo gauta eilė įvairiausių prašymų.

Pirmąjį iš jų pareiškė G. Aleknavičius, paprašęs teismo skirti pakartotinę ekspertizę. Pasak jo, ir paskirto eksperto Artūro Sabeckio ekspertizės atlikimo procesas, ir išvados turi esminių trukumų.

„Pirma grupė trūkumų yra tai, kad ekspertas praleido tiriamąją dalį – nematau jokių duomenų, kodėl padarė vieną išvadą ar kitą, čia lyg teismo nutartis būtų tik su įžangine ir baigiamąją dalimi. Antra grupė trūkumų – nurodo alternatyvias išvadas. Teigia, kad kai kurie defektai atsirado arba dėl projekto, arba dėl netinkamos priežiūros. Mes prašėme, kad pateiktų konkrečias priežastis, o jei jų negali nustatyti, tai taip ir turėjo parašyti, o ne išvada „arba arba”. Dalis alternatyvių išvadų yra viena kitai prieštaraujančios. Dalis išvadų – sąlyginės. Dalis išvadų prieštarauja aplinkybėms, bylos medžiagai – nuotraukoms, pavyzdžiui, dėl apželdinimo. Teigia, kad žolė buvo blogai prižiūrima, nors nuo pat pradžių ji net nebuvo užaugusi. Dalies tyrimo iš viso neatliko, pavyzdžiui, dėl vandens bėgimo per stogą – atėjo patikrino, kai nelijo lietus ir konstatavo, kad nebėga. Bet juk per tiek laiko buvo galima rasti laiko, kada lis ir ateiti. Gal ekspertas neturi defektų šalinimo kvalifikacijos, nes nurodo nerealias kainas. Pavyzdžiui, asfalto defekto pašalinimo sąmatą nurodo 700 eurų, nors pats rašo, kad priežastis – grunto nusėdimas. Nenoriu mėtyti į teismo daržą akmenų, bet galbūt ekspertas buvo parinktas pažeidžiant procesines normas. O eksperto parinkimo procedūra pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus irgi yra svarbu sprendžiant dėl pakartotinės ekspertizės”, – dėstė G. Aleknavičius.

Tokį jo prašymą palaikė ir koncesininkui – Klaipėdos baseinui – atstovaujantis advokatas Gediminas Juknevičius. Anot jo, žinant A. Sabeckio, kurio kandidatūrą pasiūlė rangovas, kompetenciją ir elgesį, nebuvo stebėtina, kad jis surašė tokias išvadas.

„Ekspertizė buvo vilkinama – dar gruodį teismui pranešėme apie problemas, kai dar nežinojome apie išvadas. Vietoje žadėtų 8 savaičių, dėl ko ir buvo pasirinktas, ekspertizę išsitęsė 7 mėnesius. Ekspertas gruodžio 22 dieną gavęs prašymą užbaigė ekspertizę skubos tvarka ir atidavė teismui, dėl to ir rezultatas toks, kad jokio tyrimo nėra, iškart pateiktas atsakymas. Defektas – ir išvada, be tiriamosios dalies, motyvacijos. Kaip prieita prie atsakymo – duomenų nėra”, – kalbėjo advokatas.

Jis išsamiau komentavo situaciją dėl pernai liepą uždarytos nardymo šachtos. Anot advokato, suinteresuotos pusės liepos 13 d. eksperto iniciatyva buvo susirinkusios eksperto iniciatyva prie šachtos ir pamatė kiaurus vamzdžius, į techninę patalpą bėgantį vandenį.

„Montuotojo subrangovas pasakė: matėme priežastį – vamzdžiai kiauri, medžiaga bloga, plienas blogas. Vamzdis jau atvirai čiurškia. Antstolio užfiksuotoje vaizdo medžiagoje matyti, kaip ekspertas sako, kad užlies patalpas, reikia išleisti vandenį, o išvadoje konstatuoja, kad jokie vamzdžiai nekalti, tik kaupiasi kondencatas – parašo visai ką kitą”, – kalbėjo G. Juknevičius, vadinęs išvadas absurdiškomis, padarytomis  iš akies.

Jis teigė, kad ekspertas buvo įsipareigojęs padaryti nardymo šachtos metalo laboratorinius tyrimus, bet to nepadarė – tik pasinaudojo montuotojo pateiktais duomenimis.

Pasak advokato, pats baseinas pernai gruodį užsisakė atitinkamą ekspertizę esą vienintelėje tai Lietuvoje galinčioje padaryti bendrovėje. 

„Paėmė specialistai metalo mėginius, ištyrė kodėl yra kiaurai prarudijusi šachta, gavome tik šiandien tas išvadas. Pirma, netinkamai atlikti suvirinimo darbai, atlikti per aukšta temperatūra, suvirintos siūlės buvo apdorojamos mechaniškai, dėl to atsiranda pažeidimai ir korozija. Be to panaudotas netinkamas metalas. Jis buvo pačioje apatinėje riboje pagal projektinius sprendinius, nebuvo atsparus rudijimui, jame per mažai chromo ir kitų elementų. Galima palyginti šiuos abu tyrimus. Skirtumas matysis aiškiai. Žinome jo charakterį ir elgesį teismuose. Sabeckis nesigilino – paėmė savo pinigus ir iškeliavo”, – kalbėjo konsecininko advokatas.

Anot jo, atliktos ekspertizės turinio trūkumai daugiau nei akivaizdūs, prieštaraujantys vaizdinei medžiagai, kitų specialistų išvadoms.

G. Juknevičius taip pat akcentavo, kad ekspertui draudžiama rinkti medžiagą, o jis esą prašė montuotojo, suinteresuotos šalies pateikti, duoti paaiškinimus.

Tuo metu „Axis Industries“ advokatė L. Šimė tikino, kad argumentai dėl papildomos ekspertizės jos neįtikina, esą tai yra tik subjektyvūs teiginiai.

„Galima apklausti teismo ekspertą posėdžio metu. Neapklausus jo, būtų pažeistas ir proceso ekomiškumo principas, ir pernelyg tempiamas laikas. Ieškovai tiesiog siekia sau palankių išvadų. Negirdžių jokių pažeidimų, kuriuos būtų padaręs ekspertas. Tam tikrais klausimais mes irgi norėtume papildomos ekspertizės, bet ne pakartotinės. Ekspertas parinktas teisėtai, teismas parinko vieną iš siūlytų”, – kalbėjo advokatė. 

Ji taip pat akcentavo, kad G. Aleknavičius irgi buvo prašęs A. Sabeckio pateikti pasiūlymą, kiek kainuotų ekspertizė, o tai rodo, kad jo kvalifikacija savivaldybė neabejojo. 

Kodėl prašo paskutinę akimirką?

Bylą nagrinėjantis teisėjas M. Dobrovolskis klausė advokatų, kodėl gavę ekspertizės išvadas prieš mėnesį jie tokius daugiau nei šimto puslapių apimties prašymus teikia likus tik 23 minutėms iki posėdžio. 

„Tai ką mes veikėme mėnesį laiko? Ar nors vienas susipažinote su priedais? Kaip galime vertinti ekspertizės aktą nemačius priedų? Ar bent preliminariai esate pasidomėję, kas galėtų atlikti pakartotinę ekspertizę, ar čia ekspertų komisija turi būti, ir kiek tai gali kainuoti?” – klausė teisėjas. 

Priekaištu kolegoms dėl to reiškė ir L. Šimė, akcentavusi, kad dėl to ji nėra tinkamai pasiruošusi dalyvauti parengiamajame posėdyje. 

Reaguodamas G. Juknevičius teigė, jog vienas advokatas negali išanalizuoti tokių techninių duomenų jei jam nepadėtų be specialių žinių turintys asmenys.

„Tyrimą, atliktą 7 mėnesius, įvertinti per mėnesį ar pusantro yra visiškai normalu. 1,5 mėnesio dirbo keli baseino darbuotojai, kiti ekspertai, tam reikėtų netgi daugiau laiko, stengėmės viską kiek įmanoma greičiau pateikti”, – teigė Klaipėdos baseino pasamdytas teisininkas, akcentavęs, kad ir užsakyti šachtos tyrimai buvo pateikti bendrovei vėluojant, jie esą gauti tik teismo dieną. 

Kitas posėdis – daugiau nei po mėnesio

Galiausiai teisėjas nusprendė priima prašymą dėl pakartotinės ekspertizės ir įpareigojo proceso šalis per 14 dienų pareikšti nuomonę, pateikti galimas eksperto kandidatūras, kainas bei klausimus, į kuriuose turėtų būti atsakyta. 

Kartu posėdžio metu buvo patenkintas prašymas į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti dar vieną subrangovą – „Kauno apdailą” bei Klaipėdos baseino samdomą pastato prižiūrėtoją UAB „Inservis“. Kadangi šalimis tapusios bendrovės turi pateikti savo atsiliepimus dėl pareikšto ieškinio, teismas ir vėl turėjo padaryti pertrauką. 

Pasak teisėjo, sprendžiant dėl pakartotinės arba papildomos ekspertizės bus priimtas sprendimas ir dėl eksperto A. Sabeckio bei kitų Klaipėdos baseino pageidautų išklausyti specialistų apklausos.

„Dėl ekspertizės bus nuspręsta iki kito teismo posėdžio. Jei ji bus paskirta, bylos nagrinėjimas bus sustabdytas”, – informavo teisėjas.

Kitas teismo posėdis, jei papildoma ar pakartotinė ekspertizė nebus paskirta, numatytas jau tik kovo pabaigoje.