P0

Svarbu, Verslas

Parkavimo branginimas: verslas nori kompromisų (5)

Martynas Vainorius

Martynas Vainorius
2021-02-18


Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų (KPPAR) rūmų nariai ketvirtadienį vykusio nuotolinio susitikimo metu uostamiesčio savivaldybės administracijos direktoriui Ginatrui Neniškiui išdėstė, ką mano apie planus kelti automobilių stovėjimo rinkliavos tarifus bei plėsti ir pertvarkyti apmokestinamąsias zonas. 

Susitikimo metu sutarta, kad jau penktadienį savivaldą pasieks konkretūs KPPAR pasiūlymai, iš kurių galėtų gimti kompromisiniai sprendimai. 

Martyno Vainoriaus nuotr.

G. Neniškis susitikimo pradžioje verslininkams priminė, kad yra miesto Tarybos sprendimai, darnaus judumo planas, į kuriuos atsižvelgiant ir planuojami minėtieji pokyčiai.

„Ne visada sprendimai yra malonūs. Gauname nemažai kritikos ir pastabų dėl karantininės situacijos, kad nereikėtų kelti dabar mokesčių, bet mes į tai žiūrime kaip į tam tikro keliavimo būdo formavimą. Suprantu to sprendimo sunkumą, nepopuliarumą, bet 2030 metais jau turi būti pasiekti darnaus judumo tikslai ir reikia judėti į priekį, ieškoti kompromisų. Mūsų tikslas – ne biudžeto skylių papildymas, o darnaus centro formavimas. Ne kiekvienas iš pietinės dalies turi važiuoti su automobiliu dirbti į senamiestį”, – kalbėjo direktorius. 

Bendrovės „Nesė” vadovė Inga Česnakienė teigė, jog norima perauklėti tautą ir liepti atvažiuoti iš darbo ar pietinių rajonų su kostiumu ant dviračių.

„Kaip atrodytų pėsčiomis ar su dviračiu, jei žmogus turi pusvalandį pietums? Reikėtų ieškoti kompromiso, kad verslas nenukentėtų. Dvigubas leidimų apmokestinimo didinimas – peilis verslui. Mes gi ne kurortinis miestas. Labai nustebau, kad gyventojams leidimai tiek metų kainavo tik 2 eurus. Kai bus 10 net nesupras, o verslas dabar tikrai trauksis iš senamiesčio, žmonės jį tiesiog pravažiuos, nors jau yra ir kažkas bendrom pajėgoms padaryta jį gaivinant”, – kalbėjo verslininkė. 

KPPAR direktoriaus pavaduotoja Vida Kažuro savo ruožtu informavo, kad dėl planuojamų sprendimų surengus narių apklausą iš 230 per dieną atsakymus pateikė 38 ir 92-97 proc. tokius valdžios planus įvertino neigiamai.

Verslo straipsnių visus kompas

Tik apmokestinamų zonų plėtimo klausimas sulaukė mažesnio neigiamo įvertinimo – prieš pasisakė 76 proc. atsakiusiųjų. 

„Paprastai nėra ypatingai emocingi mūsų nariai, tačiau šįkart atsakant į klausimus buvo kitaip. Nesuprantama, kodėl mokamo stovėjimo zoną norima plėsti iki Kauno gatvės, įtarimas, kad daroma būtent iki „Akropolio”, o viskas toliau laisva”, – sakė ji. 

Direktoriaus pavaduotoja citavo konkrečius atsiliepimus: „Tai gal aptverkime Klaipėdos senamiestį tvora ir nieko neįsileiskime, bus tylu, ramu, kaip zoologijos sode su vietiniais gyventojais žvėreliais”; „Nėra jokios ekonominės logikos apsunkinti padidintais mokesčiais vidutinį ir smulkų verslą ir taip sunkiu pandeminiu laikotarpiu”; „Ponas mere, daugiau kadencijų nebus, nebus ir toms partijoms, kurios balsuos už tokį siūlymą”.

Anot jos, minėtas ir sostinės Vokiečių gatvės pavyzdys, kai pakelta rinkliava esą padarė didelę žalą verslui, o Klaipėdos senamiestis yra dar mažiau gyvybingas. 

Anot V. Kažuro, siekis leidimus verslui pabranginti dvigubai rodo požiūrį į jį.

„Jau įvedant rinkliavą buvo didelių baubų, kad verslai užsidarys. Suprantame, kad verslui dabar nelengva, ieškosime kompromisų, kad verslo nuostoliai būtų minimalus, bet yra ir kiti miesto tikslai – aplinkosauga, darnus judumas, ateina laikas juos įgyvendinti. Visur senamiesčiai yra apmokestinti, kad formuotų pėsčiųjų ir dviratininkų srautą, o ne automobilių. Tokia Vakarų praktika, kad rinkliava formuojami tokie srautai”, – reagavo G. Neniškis. 

Savivaldybės administracijos direktorius akcentavo, kad lengvatinių leidimų verslui neturi nė vienas didmiestis Lietuvoje, nėra jų ir Palangoje bei Nidoje. Tai jau irgi esą yra kompromisas su verslu.

„Visi turime padaryti, kad tie, kurie sutinka mokėti rinkliavą, rastų vietą, kur sustoti, o dabar senamiestyje užpildymas siekia 98-100 procentų. Dabar nėra kur pastatyti automobilių laikantis Kelių eismo taisyklių. Kad Teatro aikštėje statomi automobiliai nėra normalu, nė viena reprezentacinė vieta neturi būti tokia”, – kalbėjo jis.

Aiškindamas, kodėl apmokestinamą zoną ketinama plėsti būtent iki Kauno gatvės, G. Neniškis teigė, kad į ten esančius kvartalus dabar investuojamos didžiulės lėšos, o kiemuose „dabar stovi visko – ir po kelis metus nevažiuojančių automobilių”, tad esą reikia padaryti tvarką, kad vietos būtų tinkamai naudojamos.

„Ne viena studija daryta – jose siūloma apmokestinti tas vietas, kur yra judėjimas, trūkumas vietų, kad srautas būtų darnesnis. Nesiūloma miegamųjų kvartalų apmokestinti, žiūrima sistemiškai. „Akropolis” kaip tik nelaimingas, nes patirs didesnį automobilių spaudimą”, – sakė administracijos direktorius. 

Jis taip pat akcentavo, kad gyventojams leidimas brangtų penkis kartus, o verslui – tik du. Direktoriaus nuomone, 2 eurai „visiškai nedisciplinuoja žmogaus, jei tik kelis kartus per metus naudoja automobilį”, o pabranginus leidimą iki 10 eurų gal jau pagalvos, ar verta turėti retai naudojamą transporto priemonę.

KPPAR prezidentas Vladas Pleskovas savo ruožtu konstatavo, kad klausimas nėra išdiskutuotas ir esą dar reikėtų „vienos rimtos diskusijos”, kad būtų surasti kompromisiniai sprendimai ir verslas liktų bent iš dalies patenkintas.

„Anksčiau siūlėme pietų valandomis daryti nemokamą parkavimą – neišgirdo, o dar labiau dabar sunkinama. Suprantame, kad reikia centre ir švaraus oro, ir erdvės, bet ir verslui reikia kaip nors gyventi”, – sakė jis. 

G. Neniškiui paraginus pateikti konkrečių pasiūlymus dėl kurių būtų galima padiskutuoti, V. Kažuro pažadėjo, kad jie savivaldybę pasieks penktadienį. 

Tuo metu KPPAR nariu esantis konservatorius, miesto tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Aidas Kaveckis sakė kaip verslininkas teikiantis keturis konkrečius pasiūlymus: raudonojoje zonoje valandos tarifas turėti didėti tik iki 1,5 euro; verslui leidimai turi brangti ne dvigubai, o 50 procentų; elektromobiliai turi būti statomi nemokamai; nuo 12 iki 13 val. senamiestyje automobilių stovėjimas turi būti neapmokestinamas. Pastarąjį siūlymą labai sveikintinu pavadino KPPAR direktorius Viktoras Krolis. 

„Elektromobiliai jau ir dabar nemokamai statomi, o dėl kitų siūlymų pabandysime padiskutuoti. Tik neapmokestinti per pietus yra techninė problema – nesu matęs nei Latvijoje, Estijoje, nei Lenkijoje tokių sprendimų. Mūsų įranga jau yra sena, yra techninių iššūkių”, – sakė G. Neniškis. 

INFORMACIJA

Sprendimo projekte numatyta, kad nuo gegužės 1-osios raudonąja zona butų paskelbta prie šiaurinio molo, Audros gatvėje esanti automobilių stovėjimo aikštelė. Pajūryje žaliąsias zonas numatoma pakeisti į geltonąsias. Žalioji zona būtų tik prie Girulių plento esančios automobilių stovėjimo aikštelės.

Nuo gegužės 1-sosios siūloma apmokestinti naują teritoriją – Poilsio parko prieigas planuojama paskelbti geltonąja zona. 

Nuo gegužės 1-osios pokyčiai numatomi ir senamiestyje. Planuojama, kad raudonojoje zonoje rinkliava už automobilių stovėjimą bus renkama ne tik darbo dienomis nuo 8 iki 18 valandos, bet visomis savaitės dienomis nuo 8 iki 22 valandos. Nuo rugsėjo 16-osios rinkliavos laikas trumpėtų iki 20 valandos.

Nuo šių metų rugsėjo vidurio raudonosios zonos tarifą norima pakelti dvigubai – nuo 90 centų už valandą iki 1,8 euro už valandą.

Nuo gegužės 1-osios senamiestyje nebeliktų mėlynųjų zonų, kokia buvo aikštelė prie Klaipėdos piliavietės. 

Nuo kitų metų pradžios siūloma išplėsti apmokestinamas teritorijas. Mokamos stovėjimo zonos šiaurinėje miesto dalyje būtų praplėstos Sportininkų gatvėje iki Malūnininkų gatvės, o pietinėje miesto dalyje būtų apmokestinta visa teritorija iki Kauno gatvės. Naujos apmokestinamos teritorijos būtų mėlynosios zonos.

Be to, nuo kitų metų pradžios planuojama pabranginti visus automobilių stovėjimo leidimus. Gyventojų leidimas, kuris dabar metams kainuoja du eurus, turėtų brangti iki 10 eurų, verslo leidimai – dvigubai.


    2021-02-18

    5 komentarai “Parkavimo branginimas: verslas nori kompromisų”

    1. AvatarSaulius (IP: 88.216.78.40)

      Keista, kad senamiesčio verslininkai priešinasi tam, kad į senamiestį galėtų atvažiuoti daugiau klientų automobiliais… Ir ką gali duoti nemokamas parkavimas pietų metų jeigu parkavimo vietos ir taip užimtos? 😉
      Juk mokamo auto parkavimo esmė yra ta, kad kuo daugiau automobilių galėtų pasinaudoti parkavimo vietomis per tam tikrą laiko tarpą!
      ir tai nereiškia mažesnio automobilių srauto, nebent tas mokestis yra neadekvačiai per didelis… Kai aš žinau, kad atvažiavęs rasiu vietą prisiparkuoti ir man ten tikrai reikia važiuoti automobiliu (ir nėra kitų patogesnių alternatyvų), tada ir važiuoju ten automobiliu 🙂
      Aš kaip vienas iš senamiesčio verslininkų, kuris naudojasi susisiekimui ne tik automobilį, bet dažnai važiuoju į senamiestį dviračiu arba einu pėsčiomis, pritariu didesniems parkavimo mokesčiams Klaipėdos senamiestyje ir miesto centre, kur tų parkavimo vietų nėra daug ir jų turi būti mažinama skiriant daugiau vietos dviračių takams ir kitoms darnaus judumo priemonėms.
      Tai yra logiškas sprendimas, bet turi būti išpildytos kelios sąlygos, kad žmonės tuo patikėtų ir nesipiktintų, o vietiniai verslai nebūtų žlugdomi:

      1. pasiūlyti alternatyvas greitam susisiekimui (viešasis transportas ir dviračiai / paspirtukai), t.y., senamiesčio ir centro pritaikymas pėstiesiems ir dviratininkams, kas iki šiol nepadaryta (žmonės nėra durni, ir jie mato, kad čia nėra dviračių stovų, net atvažiavus į Klaipėdos m. savivaldybę, dviračius tenka rakinti prie laiptų turėklų, o ką daryti savivaldybės darbuotojams, kurie neturi saugios dviračių parkavimo aikštelės?), o akmeninis brukas senamiestyje neskatina čia atvažiuoti dviračiais ar paspirtukais, vaikščioti pėsčiomis, apie neįgaliuosius su vėžimėliais net nekalbame (dangų keitimo projektai yra sveikintinas dalykas, bet neteko girdėti apie dangų pritaikymą dviratininkams esamuose ir numatytuose dviračių takuose Tiltų g. ir Turgaus g., todėl dabar pėstieji ir dviratininkai/paspirtukininkai yra suplakti į krūvą siauruose šaligatviuose su granitinėmis plokštėmis);
      Gal ir patys restoranai galėtų įsirengti dviračių stovus jeigu jie nori klientų srauto? bet miestas turi pasirūpinti, kad į senamiestį būtų saugu, patogu ir miela atvažiuoti dviračiais, o ne dardėti išsiklaipiusiais akmenimis kaip yra dabar, ar važiuoti kartu vienoje juostoje su autobusais. Senamiestis turi būti patrauklus ten būti visiems, o vaikštant su vaikais pėsčiomis nebijoti, kad ant tavęs užlėks koks beprotis su e.paspirtuku ar dviratininkas…

      2. pigesnio parkavimo alternatyvos automobiliams prie senamiesčio, pvz., “Maxima” tipo stovėjimo aikštelė piliavietėje, kuri iki šiol būdavo pustuštė, bet senamiestis prigrūstas automobilių. Tokios parkavimo aikštelės reikalingos tiems, kurie nori priparkuoti automobilį pusdieniui ar visai dienai, bet neturėtų tokie automobiliai užimti vietų brangiose senamiesčio vietose.

      3. mažinti skaičių privilegijuotųjų, kurie turi išimtis ir gali nemokamai parkuoti savo auto prie namų ir įstaigų, taip užimdami brangias viešąsias erdves, kurios galėtų būti panaudotos mokamam auto parkavimui ar dviračių infrastruktūros įrengimui.

    2. AvatarKlp (IP: 84.15.183.31)

      Kam idomus tas nutriuses senamiestis, niekas dabar nebevaziuoja, tai po branginimo, net apsirike neuzsuks, sekmes gaivinant senamiesti…

    3. AvatarSS (IP: 86.100.110.13)

      Kalkit mokama parkavima nuo Avitelos iki Vakaru gamyklos,ko gedyjates???ir Liepu gatve nuo Slengiu darykit automagistrale i mirusi miesto centra…..isminciai

    4. AvatarMJ (IP: 8.40.29.14)

      Negaliu žiūrėti kaip Neniškis meluoja:
      1. Viename ankstesniame straipsnyje dievagojosi, jog trūksta biudžete pinigų ir jei nebus priimti parkavimo pakeitimai gali tekti atsisakyti Minijos g. žaliosios bangos projektų, o dabar sako kad tikslas visai ne biudžetą papildyti.
      2. Nuo kada Melnragė patapo centru? Ten norima padaryti raudonasias ir geltoniasias zonas. O kam? Juk ne centras! Dabar net žiemą nebebus galima nuvažiuoti prie molo. Joks kvailys nevažiuos žiemą prie molo atsigerti kavos su autobusu! O mokėti žiemą 1.8eur už val prie molo aikštelės kaina atrodo arti kosmoso. Ir ta aikštelė žiemą tik labai retomis dienomis būna pilna.
      3. Sako jog rajone link Kauno gatvės investuojami dideli pinigai ir todėl ten reikia apmokestinti parkavimą, tai pirmiausiai ties pačia Kauno gatve nieko nėra investuojama, o tik Rumpiškės kvartale! Ir kodėl tada yra siūlymas apmokestinti Sportininkų rajoną iki Malūnininkų gatvės? Ten nė cento savivaldybė neinvestavo + ten ne centras + žmonės ten ir taip kenčia nuo Klasco dulkių.
      4. Prie trečio punkto, Neniškis sako jog neplanuojama apmokestinti gyvenamųjų rajonų, įdomu Sportininkų rajonas ties Malūnininkų gatve koks yra? Komercinis? Gal laikas žemėlapį atsidaryti ar apsilankyti gyvai tame rajone? Ten vien daugiabučiai!

      + Prailgindami ir pabrangindami stovėjimo laiką terminalo aikštelėję eilinį kartą išvarysite jaunimą. Ten atvažiuoja vakarais žmonės pabūti, o dabar eilinį sykį bus išvaryti, nes jaunimas tikrai nemokės 1.8 eur už val.
      + Klaipėdoje autobusai velkasi vėžlio greičiu, Vokietijoje jie važinėja maksimaliu leistinu greičiu, o čia per miestą ant 20-30kmh velkasi ir dar nori kad kažkas su jais važiuotų. Neniški pamėgink savaitgalį pasivažinėti su 5 autobusu, važiuoja tokiu greičiu kad atrodo užmigt galima.

    5. AvatarT (IP: 86.100.133.193)

      Tegu nejuokina, i tas senamiesčio skyles net su treningais niekas nesiveržia , o tuo labiau pietų, į patį prasčiausia kaboka kaip Nesė.

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Visų komentarų autorių IP adresai yra skelbiami viešai.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt