Giruliškiams ir kitiems klaipėdiečiams sujudus dėl to, kad Giruliuose statant triukšmą slopinančią sienelę, suplanuota nukirsti šimtamečius ąžuolus, projekto užsakovės – AB „LTG Infra” – atstovai penktadienį pažadėjo, jog ieškos būdų, kaip pakoreguoti projektą, kad galiūnai išliktų nepaliesti.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Sienutės projektinių pasiūlymų pristatymas visuomenei buvo surengtas pernai gegužę nuotoliniu būdu. Jo metu niekas nebuvo pareiškęs pastabų dėl medžių kirtimo. Sujudimas dėl to kilo tik tada, kai bendrovė „Viadukas“ pranešė, jog kovo 22 dieną Giruliuose, šalia geležinkelio stoties, bus kertami du ąžuolai – jie esą auga geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje, elektros apsaugos zonoje ir yra per arti geležinkelio bėgių. Teigta, jog ąžuolai yra seni, jų šaknys pažeistos, jie yra pasvirę į geležinkelio pusę ir kelia pavojų.

„Statybų metu įrengiant sienutės polius neišvengiamai būtų dar labiau pažeistos jų šaknys, kiltų dar didesnė rizika, kad medžiai užvirs ant geležinkelio perono ar salelės. Kadangi traukinys atvažiuoja kreive, mašinistas nespėtų sustabdyti traukinio, todėl projekte numatyta ąžuolus kirsti”, – pranešime cituotas „Viaduko” vadovas Vytautas Bartkus.

Akcentuota, jog „LTG Infra“ patikėjimo teise valdomame žemės augantys medžiai nepriskiriami saugotiniems, dėl to jų kirtimui nereikalingas leidimas.

Kilus žmonių pasipiktinimui „LTG Infra“ sustabdė tokius darbus ir pradėjo dialogą su klaipėdiečiais. Penktadienio vidurdienį Giruliuose su jais susitikto AB „Lietuvos geležinkeliai” komunikacijos direktorius Mantas Dubauskas ir „LTG Infra“ Projektų valdymo departamento direktorius Tomas Varneckas.

Pasak M. Dubausko, geležinkeliečiai į šią problemą nežiūri formaliai, todėl greta raštiško atsakymo, kuris gyventojus turėtų pasiekti pirmadienį, dar surengė ir gyvą susitikimą.

T. Varneckas tikino, kad pirmiausia bus užsakyta ekspertizė, kuri padėtų nustatyti, kokia yra medžių būklė. Ir jei jie yra sveiki, esą bus padaryta viskas, kad ąžuolai būtų išsaugoti.

Anot „LTG Infra“ atstovo, yra nemažai įvairių techninių aplinkybių, kaip kad kabelių trasos, sienelės aukštis, bet su rangovu bus ieškoma sprendimų, nes tai „ne pinigų klausimas”. Kaip vieną iš variantų jis minėjo galimybę išimti iš projekto šią vietą ir jai padaryti atskirą projektą, o darbus atlikti šiek šiek vėliau.

Taip pat T. Varneckas akcentavo, kad sienelės neapgaubs senojo stoties pastato.

„Jų išvaizda derinta ir su Kultūros paveldo departamentu, ir su vyriausiuoju miesto architektu. Ko gero, tai bus gražiausios tokios sienutės Lietuvoje”, – sakė jis.

Kartu T. Varneckas perspėjo, kad net jei ir pavyktų dabar išsaugoti ąžuolus, po poros metų vykdant geležinkelio Vilnius-Klaipėda elektrifikaciją gali tekti gerokai juos apgenėti, nes virš elektros laidų dėl saugumo negalės būti jokių šakų.

Paruošiamieji sienučių įrengimo darbai Giruliuose turėtų prasidėti jau kitą savaitę, o sprendimai dėl ąžuolų išsaugojimo esą gali paaiškėti per porą mėnesių. Apie juos geležinkelininkai pažadėjo gyventojus informuoti, taip pat pažadėta leisti sudalyvauti atliekant medžių tyrimus.

Klaipėdiečio Egidijaus Bacevičiaus vertinimu, ąžuolai, kurių kamienai 130 m aukštyje yra 370 ir 375 centimetrų apimties, yra daugiau nei 200 metų amžiaus. Anot jo, panašaus amžiaus ąžuolų galima pamatyti tik Klaipėdos ir aplinkinių dvarų parkuose bei Dangės paupio žemiau Tauralaukio pakrantės miške.