P0

Bibliotekos istorija, Svarbu

Viskas, ką turime gražiausio – vaikams

Juozas Šikšnelis
2021-04-25


Vaikų literatūros skyrius bibliotekoje įkurtas 1964 m., kai Kultūros ministerija išleido įsakymą atkurti vaikų bibliotekas.

Prisimena pirmoji skyriaus vedėja Janina Petrauskienė:

Vyko ilgos diskusijos, kokios tai bus bibliotekos: atskiros ar kartu su mokyklos bibliotekomis. Ne kartą teko dalyvauti pasitarimuose šiais klausimais Vilniaus respublikinėje bibliotekoje, rajonų bibliotekose.

Ji vedėja skiriama 1965 m. rugsėjo 4 d. Taigi, Vaikų literatūros skyrius turi savo vedėją, prasideda skyriaus kūrimo darbai: komplektuojami fondai, užsakomi periodiniai leidiniai. Spaudiniai rišami į pundelius, dedami į saugyklą ir laukiama iki 1969 m., kol skiriamos nedidelės patalpos Kauno g. 49 (20–30 kv. m), šalia savivaldybės bibliotekos filialo.

Bernardo Aleknavičiaus nuotr.

Vaikų bibliotekos vadovavosi tais pačiais komplektavimo principais, kaip ir visos masinės bibliotekos. Pirmoji vedėja prisimena, jog knygos nebuvo brangios, todėl užsakomas pakankamas egzempliorių skaičius.

Vėlgi, remiantis J. Petrauskienės prisiminimais, labai trūko praktinių žinių apie vaikų skaitymo poreikius, įgūdžius, vaikų literatūrą ir biblioteką. Pirmiausia, labai kruopščiai užsakomos knygelės mažiausiems skaitytojams, didieji galės susirasti norimą knygą suaugusiųjų abonemente. Užsakant stengiamasi nepraleisti nė vienos pažintinės, informacinės knygos. Kokios tai buvo knygos, šiandien tiksliai sunku pasakyti, nes visuminės apskaitos knygoje yra įrašai tik apie gaunamus, nurašomus spaudinius, smulkiau pagal skyrius nedetalizuojant.

Tik 1977 m. visuminės apskaitos knygoje randame įrašus apie fondo sudėtį pagal mokslo šakas:

• grožinė literatūra – 19 638 (60 % viso fondo);

• vaikų – 8 121 (25 %);

• šakinė sudarė 15 % viso fondo.

Periodinių leidinių užsakymas irgi nebuvo problematiškas. Kasmet gaunama 50–55 pavadinimai laikraščių ir žurnalų (1973 m. – netgi 60). Vaikų literatūros skyriaus skaitytojai galėjo skaityti pagrindinius Lietuvos periodinius leidinius vaikams ir jaunimui: „Genį“, „Žvaigždutę“, „Lietuvos pionierių“, „Jaunimo gretas“, „Moksleivį“. Taip pat prenumeruojami sąjunginiai leidiniai: „Murzilka“, „Vesiolyje kartinki“, „Junyj technik“ ir kt.

Skyriaus vedėja J. Petrauskienė prisimena:

Apie renginius daugiausiai galėtų papasakoti D. Burkšaitytė. Ruošdavome po vieną didesnį renginį kas ketvirtį ir daug mažų. Turėjome daugybę pagalbininkų: Z. Kelmickaitę, aktorę Butkutę, dailininką Klimašauską, E. Jankutę, rusų kalbos ir literatūros dėstytoją (pavardės, gaila, nepamenu). Na, o mūsų dailininkas A. Tamašauskas, man atrodo, dirba nuo neatmenamų laikų. Mūsų visus sumanymus perprasdavo iš pusės žodžio. Nuotraukas darydavo B. Aleknavičius.

Iki 1970 m. nebuvo nurašyta nė viena knyga. 1970 m. sausio 1 d. pateikiami pirmieji duomenys apie 206 nurašomus spaudinius. Nurašymo priežastis visuminės apskaitos knygoje nenurodoma, bet pirmieji bibliotekos darbuotojai prisimena, kad knygos buvo perduotos „Žuvėdros“ stovyklai, miesto vaikų bibliotekai Nr. 2, 12-ajai vid. mokyklai, knygų saugyklai arba nurašomos jau visiškai fiziškai susidėvėjusios knygos.

1973 m. Vaikų skyrius keičia dislokaciją ir persikelia į Taikos pr. 81A, kur įsikuria daug erdvesnėse patalpose ir veikia čia beveik 35 metus, kol 2008 m. balandžio 2 d. pradeda kraustytis į naujas patalpas Herkaus Manto g. 25.

Persikraustymas vyko sparčiai bei organizuotai:

• balandžio 15 d. skyrius uždaromas;

• gegužės pradžioje fondas jau pervežtas;

• birželio 19 d. išduodamas 1-asis LIBIS bilietas naujose patalpose;

• fondas pabaigtas rekataloguoti, pradedamos klijuoti radijo lipdės;

• nuo liepos 1 d. knygas jau galima grąžinti naujose patalpose ir skubiu atveju paimti.

2008 m. rugpjūčio 19 d. Vaikų literatūros skyrius atvėrė duris po dvejus metus trukusios renovacijos viename gražiausių Klaipėdos pastatų, buvusioje pirklio Gerlacho užmiesčio rezidencijoje, greta kitų bibliotekos skyrių.

KALV archyvo nuotr.

Viską, ką turime gražiausio, atidavėme vaikams, – mėgo pabrėžti buvęs bibliotekos vadovas Juozas Šikšnelis.

Skyriaus fonduose sukaupta per 55 tūkst. knygų, 3 tūkst. egz. žurnalų ir laikraščių, CD. Skaitytojams skirti 6 kompiuteriai su interneto prieiga, žaidimų kampelis.

Pirmoji darbo diena naujoje vietoje 2008 m. Fotografija iš KLAVB archyvo.

Vaikams organizuojami įvairiausi renginiai: dailės ir spaudinių parodos, susitikimai su rašytojais, knygų sutiktuvės, pasakų valandėlės, viktorinos, vaikų kūrybos vakarai ir parodos, ekskursijos po biblioteką.

Skyriuje aptarnaujami ne tik vaikai, bet ir suaugusieji, besidomintys vaikų literatūra, pedagogika, renginių vaikams organizavimu. Čia galima susitikti su draugais, paruošti pamokas, rasti reikalingos informacijos. Vasarą vykdomos įvairios skaitymo programos. Skyrius šalia kasdienės savo veiklos nuolat vykdo projektinę veiklą, kasmetinius renginius, temines parodas, susitikimus, kurie skatina vaikus domėtis skaitymu, biblioteka, kultūra. Bendradarbiauja su šeimomis, švietimo įstaigomis, mokyklomis, darželiais. Vyksta ilgalaikis bendradarbiavimas su Klaipėdos miesto ir rajono ugdymo įstaigomis. Bibliotekoje vykdomos netradicinio ugdymo pamokos. Kartu su pedagogais skatinama vaikų meilė knygai, skaitymui.

Sėkmingas bendradarbiavimas vykdomas ne tik bibliotekos erdvėse. Bibliotekininkas edukatorius keliauja ir į mokyklas, darželius. Užsiėmimų metu pristatomos naujos, skaitomiausios knygos, vaikų literatūros skyriaus veikla. Vaikai taip pat kviečiami į susitikimus su vaikų literatūros rašytojais, iliustratoriais, įdomiais žmonėmis.

Jau kelerius metus bibliotekoje šurmuliuoja vaikų vasaros stovykla. Taip biblioteka prisideda prie turiningo vaikų laisvalaikio.

Skyrius savo veikla prisideda prie žymių ir vaikams svarbių datų paminėjimo (Knygnešio diena, Vaikų gynimo diena, Vaikų knygos diena, Šeimų dienos), renginių, akcijų, projektų, kurie Lietuvoje jau yra tapę tradiciniais. Tai ir Nacionalinė bibliotekų savaitė, „Knygų Kalėdos“, Klaipėdos knygų mugė. Renginiai šiomis datomis vyksta ne tik bibliotekos erdvėse.

Organizuojami pasakų skaitymo vakarai su įvairiais knygų personažais. Vaikų literatūros skyriaus veiklą puikiai iliustruoja ir keliaujančios bibliotekos statusas: jau keletą metų iš eilės su savo esamu ar būsimu skaitytoju bendrauja ne tik bibliotekos erdvėse – biblioteka keliauja arčiau vaiko – į žaidimų aikšteles, parkus, kitas vaikų ir tėvų pamėgtas vietas, organizuoja įvairias šventes ir t. t.

Vaikų literatūros skyrius – puiki erdvė susitikti šeimoms. Tai vieta, skatinanti kartų bendravimą, tarpusavio ryšius, skaitymo patirties pasidalinimą.

Šiame skyriuje viena mažiausių kadrų kaita. Štai Stasė Bukšnienė dirbo 41 m., Kazimiera Čeplinskienė – 29 m., Alma Venclauskaitė – 27 m. (dirba iki šiol), Aušra Rimkienė – 23 m., Augenija Lukoševičienė – 17 m., Violeta Lietuvininkaitė-Gurskienė – 17 m., dar neilgai – Martyna Jankauskaitė. Dabar dirba keturios bibliotekininkės.

Vaikų skyriaus ilgametės darbuotojos 2006 m.. Iš kairės: Kazimiera Čeplinskienė, Violeta Gurskienė, Eugenija Lukoševičienė ir buvusi pirmoji skyriaus vedėja
Janina Petrauskienė. J. Gečo nuotr.

2013 m., vykdant struktūrinę reformą, įsteigtas Abonementų skyrius su vaikų ir suaugusiųjų abonementais.

Visi žinome, jog vaikų išradingumui ribų nėra, tad pateikiame pluoštelį buvusios skyriaus vedėjos A. Venclauskaitės užrašytų vaikiško humoro perliukų:

„Norėčiau įsigyti šios bibliotekos skaitymo bilietą.“

Mergaitė klausia: „Kiek mažiausiai galima pasiimti knygų?“

Mergaitė: „Taip pavargau, taip pavargau, nebeliko nė vienos arklio jėgos.“

Prie savitarnos aparato berniukas klausia: „Kai nori paimti knygą, reikia spausti IŠVADAVIMAS?“

Jauna mokytoja į klausimą, kokiems vaikams ji ieško piešimo mokymo knygų, atsakė: „Normaliems.“

Berniuko komentaras po ekskursijos apžiūrėjus prancūziškas knygas: „Toks jausmas, kad žiūrėčiau televizorių be garso.“

Vaiko klausimas: „O tos knygos jau įelektrintos (įmagnetintos)?“

„Kaip prailginti knygą?“

Po Naujųjų metų: „Kaip atgaivinti bilietą?“

Trečiokas berniukas klausia: „Kur pas jus angliškos knygos, nes lietuviškas jau visas perskaičiau?“

Išeinant iš bibliotekos mama klausia mergaitės: „Ką reikia pasakyti?“ Ji atsako: „Eisim.“

Naujais metais mergaitė nori persiregistruoti ir prašo: „Ar jūs negalėtumėt manęs vėl atgaivinti!“

Grąžindamas knygą vaikinas prašo: „Gal galėtumėte pasakyti, kaip knyga pasibaigia… pritrūko vieno vakaro, šiandien turiu atsiskaityti.“

„Aš mėgstu skaityti, nes patinka raidės.“

Knygų pavadinimai:

„Meilė, džiazas ir vokalas“

„Obuolių rojus“ („Rojaus obuoliukai“)

„Vasara su kaštonu“ („Vasara su katšuniu“)

„Žmogus ir Ieva“ (Stanevičius „Žmogus ir levas“)

Krėvės „Skerdikas“ („Skerdžius“)

„Gulbė karaliauja pati“ („Gulbė karaliaus pati“)

„Žvagulio mokinys“ („Žvalgo mokinys“).

Šioje vietoje derėtų paminėti ir originalesnes darbo su vartotojais formas. Liudija dabartinė direktoriaus pavaduotoja Kristina Kundrotienė:

2010 m., paskatinta kolegės Daivos Nakrošienės, pateikiau projektinę paraišką Jaunimo reikalų departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Projekto tikslas buvo sukurti atvirą erdvę jaunimui bei skatinti socialinę, psichologinę pagalbą jaunuoliui, siekiant jo sėkmingesnės socializacijos bendruomenėje, panaudojant bibliotekos materialinę bazę bei turimas patalpas, sukauptą patirtį paskleidžiant regione.

Pateikta paraiška gavo finansavimą ir 2011 m. buvo įkurta pirmoji Lietuvoje Atvira erdvė jaunimui bibliotekoje. Erdvę jaunuoliai įsikūrė patys, žinodami, kad tai jų laisvalaikio praleidimo vieta, kurioje jaunas žmogus skaitys knygas, klausysis muzikos, žiūrės filmus, informacines ir pažintines laidas, bendraus su bendraamžiais bei bendraminčiais, dalyvaus pokalbių popietėse, žaidimų turnyruose. Tai vieta, kurioje galės pasidalinti ir įgyvendinti savo kūrybines idėjas.

Atviros erdvės jaunimui atidarymas. Juostelę perkerpa jos įsteigėja Kristina Kundrotienė. Rolando Jurkaus nuotr.

Jei porą pirmų metų jaunuoliai labai atsargiai žiūrėjo į tokio pobūdžio erdvę, juk bibliotekoje nuolat susiraukusios ir tylos reikalaujančios bibliotekininkės, tai dabar erdvė nuolat pilna jaunų žmonių, kurie čia leidžia laisvalaikį, susitinka su draugais. Erdvės veiklas koordinavau aš, vėliau vyr. bibliotekininkė G. Urbikaitė-Popova.

Atviros erdvės projektams finansavimas gautas iki 2015 m., vėliau Jaunimo reikalų departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teko įrodinėti, kad esame pajėgūs dirbti su jaunuoliais ir vykdyti šią veiklą, tačiau po 5 metų jaunimo reikalų koordinatoriams iš Jaunimo reikalų departamento nebetiko bibliotekos nuostatai ir nuo tada finansavimo nebegavome.

Smagu tai, kad Atvira erdvė jaunimui nuolat pilna jaunuolių, kurie atranda kitokią biblioteką: judančią, smagią, pilną juoko, šurmulio.


    2021-04-25

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt