Jei sugalvotume pirkti autobuso bilietą, o važiuoti traukiniu, liktume nesuprasti, o jei keltume bangas „abu, autobusų parkas ir geležinkelių transportas, priklauso tai pačiai Lietuvos valstybei, tegul pasidalina viduje pačios mano sumokėtą bilieto kainą“, mus visuotinai pasmerktų kaip atsilupėlį. Tačiau pačioje brangiausioje Lietuvos savivaldų biudžetų programoje – ugdymo užtikrinime – vyksta panašaus pobūdžio dalykai ir kažkodėl niekas nesipiktina.

UAB „Civitta” (tramvajaus Klaipėdoje (ne)reikalingumo studijos rengėjai) teigia, kad į Klaipėdos miestą iš priemiesčių dirbti kas dieną atvykstančių „dienos gyventojų“ skaičius siekia 19 tūkst. Jei pritaikysime šiam „dienos gyventojų“ skaičiui tą pačią proporciją, kurią gauname iš oficialaus 148 tūkst. Klaipėdos gyventojų skaičiaus padalinę čia darželius ir mokyklas lankančių 30 tūkst. vaikų skaičių, gausime, kad tarp tų „dienos gyventojų“ yra bent 3800 darželinukų ir moksleivių, kurie atvežti iš rajono ugdosi Klaipėdos mieste.

Reiškinys, mokslo vadinamas „zuikiavimu“ apibūdinamas kaip naudojimasis viešomis gėrybėmis, sukurtomis iš mokesčių mokėtojų sunešto biudžeto ne ten, kur tie mokesčiai sumokėti.

unsplash nuotr.

Tarkime, dalis iš tų 3800 vaikų naudojasi rajono mokyklomis ir darželiais, o kitos dalies vaikų tėvai, nors ir gyvena rajone, yra registruoti mieste ir jų sumokamas gyventojų pajamų mokestis (GPM) tenka Klaipėdai. Tačiau net tokiu atveju vaikų, kurių tėvai moka GPM rajono biudžetui, bet naudojasi Klaipėdos įstaigomis, turime nemažiau 2000.

Problema tame, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija parengė „analizę“ ir pateikė tarybai projektą, kuriame vaikų, kurių tėvai sumokėjo už ugdymą rajonui, o realiai naudojasi Klaipėdos miesto darželiais ir mokyklomis, skaičiuoja tik 317. Maža to, rengdami rajono savivaldybei sąskaitą kompensavimui, geraširdiškai priskaičiavo tik tas išlaidas, kurios susijusios su vadinamosiomis „ūkio lėšomis“ – nepedagogų ūkio ir administracijos darbuotojų atlyginimai, popieriaus pirkimas ir pastatų išlaikymas. Pastatų renovacijos, kompiuterių pirkimų ir sporto salių remontų, kurie sudaro dar tiek pat – 30 mln. EUR, kažkodėl nepriskaičiavo.

Galiausiai, paskaičiavusi tas ugdymo „ūkio“ išlaidas, KMSA Planavimo ir analizės skyriaus vedėja Jolanta Ceplienė nusprendė padalinti sumą iš 12, suprask tiek mėnesių metuose. Kaip manote, rajono savivaldybė tą patvirtintą sumą kompensuodama daugins iš 12 ar tik iš 9, tai yra tiek, kiek mėnesių realiai vaikai lanko darželius ir mokyklas? 🙂

Liko neįskaičiuota naujai statoma mokykla už 12 mln. Kritiškesnis skaitytojas tuoj sumes, kad tos naujos mokyklos net nereikėtų, jei, miestiečių išlaikomoje sistemoje ugdytųsi tik Klaipėdoje gyvenantys vaikai. Dar ir atsisakyti pačių labiausiai „sugriuvusių” įstaigų galėtume.

Vidutinėje Klaipėdos mokykloje mokosi 550, o darželį lanko 170 vaikai. Jei tie 2000 liktų ugdytis ten kur gyvena, net kukliausiais skaičiavimais Klaipėdoje 3 darželiai ir 3 mokyklos liktų pertekliniai.

Tikiuosi visi suprantame, šis tekstas ne apie tai, kad nepriimtume rajono šeimų vaikų ugdytis mieste. Jis apie tai, kad mokesčiai už klaipėdiečių sukurto gerbūvio sukūrimą ir palaikymą turi būti nukreipti į Klaipėdos miesto biudžetą. Ir tai jokiu būdu neturi būti pačių tėvų rūpestis. Ta jau sumokėto GPM mokesčio dalies kompensacija turi pasirūpinti savivaldybių administracijų tarnautojai. Paskaičiuoti (ne pieno riebumą, o realų ugdytinių skaičių), susitarti ir atsiskaityti. Tai yra daryti tai, ką politikai ir viešojo sektoriaus tarnautojai ir turi daryti – veikti skaidriai ir sąžiningai, vadovaudamiesi doros principais, kad piliečiai nesuktų sau galvos tikrindami ir skendėtų maloningame pasitikėjime.

Mūsų savivaldybės Švietimo skyriaus strategai žino, kad realus „zuikiaujančių“ skaičius daug didesnis nei tame rašte pateiktas (priminsiu – 317), bet tyli. Gal patys rajone gyvena?

Na, apie Švietimo skyriaus vedėjos Laimos Prižgintienės gebėjimus ir moralines nuostatas jau kalbėjome, įspūdį susidarėte patys.

O ką Švietimo ministerijos atstovai? Jie sako, kad Nacionalinė švietimo agentūra turi „slaptą“ xs dokumentą, kuriame yra sujungtos Švietimo ministerijos ir Finansų ministerijos duomenys ir labai tiksliai  bei aiškiai matosi neatitiktis tarp GMP ir vaiko šeimos mokesčių ir savivaldybių kompensavimo, kuris net nėra reglamentuotas ir bet kuri rajono savivaldybė gali savo didesnei kaimynei pasakyti „nieko nežinau“ ir nemokėti. Jei dokumentas bus paviešintas, rasis diskusija ir valia sprendimams.

Kodėl dokumentas „slaptas“? Sako, jei paviešins ir imsis teisingų ir skaidrių sprendimų, nukentės dalis rajoninių savivaldybių, todėl dalis politikų vienmandatininkų, vis dar manančių, kad svarbiausias darbas Lietuvai yra išsaugoti jų tėvonijos pustuštę mokyklą su jungtinėm klasėm, priešinasi.
Laukiam, tikim, balsuojam.

Tikiu, visi supranta, kad ši tema ne apie rajone gyvenančių vaikų diskriminaciją. Kalba apie jau sumokėtų mokesčių teisingą paskirstymą, paremtą įrodymais grįstais duomenimis.

Tie mano „zuikiavimui“ priskiriami skaičiai bus patikslinti, kai „slaptą“ xls paviešins. Jei pasirodys, kad problema, kurios egzistavimą patvirtina ir Švietimo ministerija, ir vietos tarnautojai, yra, jos eliminavimas leis pajamas nukreipti ten, kur yra išlaidos.

Nei tėvams, nei jų vaikams, nei Klaipėdos savivaldos administracijos tarnautojams ar rinktiems tarybos nariams, net jei dauguma jų gyvena ne mieste, teisingai paskaičiuotas kompensavimas nieko nekainuos. Paprasčiausiai Klaipėdos rajono savivaldybė pervers mūsų miesto biudžetui 4 mln. EUR vietoje dabar pervedamų 136 tūkst. Tai bus teisinga ir net 29 kartus daugiau nei dabar. Ir taip kasmet. Žiū, per 3 metus teisingos kompensacijos suma leis sukaupti naujai statomai mokyklai už 12 mln. EUR.

Skaičiuodamas realias ugdymo programos išlaidas ėmiau vidutines mokiniams ir darželinukams tenkančias ūkio ir infrastruktūros biudžeto sumas. UAB „Civitta“, tramvajaus (ne)reikalingumo studijos rengėjai, toje pačioje studijoje pateikė išvadas, kad „į rajoną migruoja aukštesnes pajamas gaunantys gyventojai iš Klaipėdos miesto vidurinės zonos”. Suprantama, aukštesnės pajamos = didesnis GPM. Bet tebūnie kompensuojamas bent vidurkis. Dalis telieka mūsų kaimynams rajone, ją sukaupę pastatys mokyklas ir darželius šiuo metu Klaipėdoje besiugdančių vaikų vaikams.