Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) konstatavo, kad „Atviros Klaipėdos” aprašytos balandį uostamiesčio Šermukšnių gatvėje fiksuotos taršos šaltinis buvo Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega”.
„Valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcija atliko neplaninį UAB KJKK „Bega“ patikrinimą. <…> Patikrinimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo balandžio 4 iki 7 d. UAB KJKK „Bega“ vykdė apatitų koncentrato krovą, kurios metu galėjo išsiskirti kietosios dalelės (dulkės). <…> Atlikus Šermukšnių g. 18, Klaipėdoje, nuo paviršių surinktų dulkių ir UAB KJKK „Bega“ krauto krovinio (apatitų koncentrato) cheminės sudėties analizę, nustatyta, kad abiejuose ėmimuose daugiausia vyrauja fosforo ir kalcio oksidai, o Šermukšnių g. 18, Klaipėdoje, nuo paviršių surinktose dulkėse vyrauja ir silicio oksidai. Pagal laboratorinių tyrimų rezultatų duomenis, darytina išvada, kad vykdant apatitų koncentrato krovos darbus, dulkės krovos operacijos metu pateko už įmonės teritorijos ir dėl vyravusios vėjo krypties susiklosčius atitinkamoms meteorologinėms sąlygoms pasiekė namų valdą Šermukšnių g. 18, Klaipėdoje”, – rašoma klaipėdietės Seimo narės Ligitos Girskienės viešai pasidalintame AAD rašte.
„Šiandien susitikome su UAB „Bega”, Klaipėdos miesto savivaldybės, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ir gyventojų atstovais. Įmonės atstovas sutiko, kad problema egzistuoja. Jis teigė, kad įmonė daug investuoja į aplinkosaugines priemones ir taip pat intensyviai ieško būdų dulkėjimo, kuris atsiranda krovos metu, suvaldymui. Įmonė artimiausiu metu savo teritorijoje įrengs taršos matavimo stoteles, kurių duomenys bus viešai prieinami. <…> Tikiuosi, UAB „Bega” įrodys, kad yra atsakinga įmonė ir ieškos būdų išspręsti krovos problemas”, – savo ruožtu rašo L. Girskienė.
ATNAUJINTA. Tuo metu minėtajame susitikime dalyvavęs „Begos“ Technikos ir technologijų direktorius Mantas Kazlauskas akcentuoja, jog minimame AAD patikrinimo akte taip pat yra rašoma, jog apatitų koncentrato krova vyko iš laivo į uždarą sandėlį ir apžiūros metu teritorija buvo švari, krovos metu intensyvaus dulkėtumo neužfiksuota, ribinių verčių viršijimų nenustatyta, krova vykdyta pagal aplinkos oro taršos mažinimo priemonių ir veiksmų planą.
Taip akte konstatuojama, kad 2020 m. įmonė į aplinkos orą išmetė tik 5 proc. leisto kietųjų dalelių kiekio.
„Kompanija yra atvira, girdi ir noriai bendradarbiauja tiek su tarnybomis, tiek su gyventojais, ir deda visas pastangas, kad veiklos poveikis nebūtų jaučiamas aplinkiniams”, – teigia Mantas Kazlauskas.
Jis priminė, kad „Bega“ nelaiko ir nekrauna medžiagų atvirose aikštelėse, kroviniai yra tik perkraunami iš vienos transporto rūšies į kitą, jie nėra maišomi, rūšiuojami, sijojami ar smulkinami, laikomi uždarose įvairių tipų talpyklose. Birieji kroviniai, anot kompanijos atstovo, tarp iškrovos stočių ir laivų yra transportuojami dengtomis galerijomis, o skystieji – vamzdynų sistemomis. Cemento terminale birūs kroviniai yra transportuojami uždaromis vamzdynų sistemomis didelio oro srauto pagalba, neturi jokio sąlyčio su aplinka.
Visuose birių krovinių perpylimo taškuose yra sumontuotos aspiracinės sistemos – iš viso daugiau nei 60 oro filtravimo įrenginių. Šios filtravimo sistemos, anot M. Kazlausko, kasmet yra atnaujinamos ir papildomos pagal poreikį.
Galimiems krovinio likučiams surinkti teritorijoje yra naudojama gatvių šlavimo technika, mobilūs ir stacionarūs pramoniniai siurbliai. Krovos darbai esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms būna stabdomi.
Pasak M. Kazlausko, pernai buvo atnaujinti laivų iškrovai naudojami kranų greiferiai. Tai esą leidžia išvengti krovinio prabyrėjimo krovos metu, sumažina šio proceso triukšmą.
Jis patvirtino, kad bendradarbiaudama su Uosto direkcija ir kitomis tarnybomis „Bega“ jau artimiausiu metu įrengs papildomas taršos matavimo stoteles, kurios leis realiuoju laiku stebėti aplinkos oro būklę.
Mes nežinome iš kur atsirado tie balti milteliai. Turbūt tai provokacija ir juos pabarstė Putino vaikinai. Tie patys Solberio, Prahos gotikos mėgėjai.