Vitės ir aplinkinių rajonų gyventojams vis skundžiantis dėl taršos juodomis dulkėmis, Šermukšnių gatvėje gyvenantis klaipėdietis Artūras sako, jog panaši situacija mažiausiai trejus metus tęsiasi ir šioje Klaipėdos dalyje – tik gyvenamąją aplinką čia nukloja baltos nuosėdos. 

Trečiadienio rytą tokį faktą vėl užfiksavęs klaipėdietis eilinį kartą kreipėsi į aplinkosaugininkus, nors ir nebesitiki, kad tai ką nors pakeis. Pastarieji „Atvirą Klaipėdą” informavo, kad pradėjo tyrimą.

Kreipimaisi rezultato neduoda

Pasak Artūro, be gyvenamąją aplinką nuolat „pagardinančių” dūmų, sklindančių iš „Grigeo Klaipėda”, esant vakarų vėjui iki namų periodiškai vis atnešamos neaiškios kilmės baltos dulkės. Vyro nuomone, jų šaltinis gali būti kaimynystėje įsikūrusi krovinių kompanija „Bega” arba „Grigeo Klaipėda”.

Dar 2018-ųjų rugpjūtį Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamentas, ištyręs paimtus mėginius nustatė, kad juose vyravo hidroksilapatitas, dar buvo rasta kvarco ir dolomito, nedideli kiekiai sieros, geležies sulfito, kalio-kalcio fosfito. 

„Tačiau ir kur ta tarša, taip niekas ir nepasakė”, – teigė klaipėdietis. 

Kartojantis taršai pernai vasarį jis kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, bet sulaukė atsakymo, kad skundų dėl taršos aplinkos ore ši institucija nenagrinėja.

Dėl tokios taršos jis aplinkosaugininkams skundėsi ir pernai birželį bei liepą, bet sulaukė atsakymo, kad teisės aktai nereglamentuoja administracinės atsakomybės dėl „vizualios taršos kietosiomis dalelėmis (dulkėmis), kai nėra viršijami oro taršos šaltiniams nustatyti leidžiamos taršos normatyvai”. Taip pat informuota, jog Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Klaipėdos vadyba neturi pagrindo konstatuoti, kad tarša sklinda iš „Begos” teritorijos.  

Trečiadienio rytą radęs baltomis dulkėmis nuklotas palanges, autombilius ir visą namo aplinką vyras vėl kreipėsi į aplinkosaugininkus.

„Vėl vakarų vėjas, manau, kad jos sklinda iš „Begos” ar „Grigeo Klaipėda” teritorijų. Pranešiau apie tai raštu Aplinkos apsaugos departamentui. Paprašau atvykti ir paėmus mėginius nustatyti dulkių cheminę sudėtį bei taršos šaltinį. Tačiau nelabai betikiu, kad ką nors padarys”, – sakė vyras. 

Įmonės kratosi

Trečiadienį prie „Begos” nuomojamų kratinių stovėjo du laivai – tanklaivis ir sausakrūvis „La chesnais”, balandžio 4-osios rytą atplaukęs iš Murmansko.

„Begos“ Komunikacijos ir informacijos grupės vadovas Gediminas Gudavičius teigė, kad į tanklaivį krova vyko vamzdynų sistema, o iš  sausakrūvio buvo iškraunama gamtinės kilmės mineralinė medžiaga.

„Kompanijoje krovinio patekimas į aplinką yra netoleruojamas ir yra imamasi maksimalių priemonių tam užkardyti. Visi kroviniai yra sukaupiami tik uždarose talpyklose, terminalų viduje transportuojami dengtomis galerijomis, neseniai buvo atnaujinti kranų kaušai, kurie apsaugo nuo prabyrėjimo. Bet kuriuo atveju, jei bus toks poreikis, esame pasiruošę šimtu procentu bendradarbiauti su visomis tarnybomis, juo labiau kad ir mums patiems svarbu išsiaiškinti ir žinoti”, – teigė jis. 

Su „Grigeo Klaipėda” vadovu Tomu Eikinu susisiekti nepavyko – jis į skambutį neatsakė. Įmonės viešaisiais ryšiais dabar besirūpinanti agentūra „Publicum” vėliau perdavė lakonišką jo komentarą, kad šis įvykis esą „niekaip nesusijęs” su „Grigeo Klaipėda” veikla.

AAD savo ruožtu „Atvirą Klaipėdą” informavo, kad gavo pranešimą dėl įtariamos taršos, aplinkosaugininkai nuvyko į įvykio vietą ir kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą, kurios atstovai paėmė mėginius.

Anot šios institucijos, bus pradėtas neplaninis tarša įtariamo ūkio subjekto patikrinimas. 

Reikėtų tyrimo

Nuo gegužės 1-osios pagal aplinkos ministro įsakymą birias medžiagas kraunantys subjektai turi pradėti taikyti atitinkamas priemones. Iki 2024 m. sausio 1 d. jie turi „šiuo metu atviroje aikštelėje vykdomą veiklą perkelti į uždaras patalpas ar vykdyti kitu uždaru būdu”.

Pernai Klaipėdos universiteto mokslininkų atliktų aplinkos taršos tyrimų metu buvo analizuojama ir situacija prie Naujosios perkėlos. Čia buvusiuose kaupikliuose daugiausia buvo rasta kalcio ir fosforo.

Fosforo savo sudėtyje turi ir „Begos” kraunami produktai. Tačiau, ar ši kompanija gali būti tokių kietųjų dalelių šaltiniu, pasak tyrimą dariusios dr. Nadeždos Lazarevos, galėtų atsakyti tik analogiškas tyrimas, koks buvo atliktas su AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco”). O kalcio šaltiniu, pasak mokslininkės, gali būti ir statybų darbai, pavyzdžiui, trinkelių pjaustymas.