UAB Vakarų Baltijos laivų statykla (VBLS), priklausanti Vakarų laivų gamyklos įmonių grupei, Apeliaciniame teisme pasiekė pergalę ir įrodė, kad Lietuvos kariuomenė netinkamai vykdė viešąjį teršalų likvidavimo ir gelbėjimo laivo įsigijimo konkursą.

Jo laimėtoju kariškiai pernai lapkritį buvo paskelbę Suomijos bendroves „Uudenkaupungin Työvene Oy” ir „Telesilta Oy”.

Kokios abejonės?

Naujasis Lietuvos kariuomenės laivas būtų skirtas Karinėms jūrų pajėgoms ir pakeistų vienintelį šiuo metu valstybėje turimą nacionalinį teršalų likvidavimo pajėgumą – gelbėjimo laivą „Šakiai“. Šis dar 1986 m. gamybos perdarytas žvejybos traleris jau yra techniškai pasenęs ir nebeatitinka daugiafunkciniam laivui keliamų reikalavimų.

Dar 2019 m. spalį Lietuvos kariuomenė buvo pranešusi, kad šiam konkursui buvo pateikti septyni pasiūlymai, tarp jų – Lietuvos ir užsienio laivų statybos bendrovių. Sutartį su konkursą laimėjusia laivų statybos kompanija planuota pasirašyti 2019 m. gruodį, o projektą užbaigti 2022 metais. Skelbta, kad preliminari projekto vertė – apie 39,6 mln. eurų. Planuota, kad projektas bus finansuojamas iš Europos Sąjungos 2014-2020 m. struktūrinės paramos fondų lėšų.

Nugalėtojas buvo paskelbtas tik pernai lapkritį, bet tada įsisuko teisminiai procesai.

„Turime akivaizdžių įrodymų, kad konkurso nugalėtoju paskelbtas Suomijos įmonių pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų. Kyla pagrįstų abejonių tiek dėl konkurso objektyvumo, skaidrumo, tiek dėl to, ar pasirinktas laivas tinkamai atliks multifunkciniams laivams priskiriamas funkcijas“, – kovą išplatintame pranešime buvo cituojamas Vakarų laivų gamyklos generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

Pasak jo, išanalizavus Suomijos įmonių pateiktus dokumentus kilo abejonių dėl laivo funkcionalumo.

„Brėžiniuose aiškiai matoma, jog gelbėjimo darbams reikalinga įranga, t. y. konteineriai, ritės bei buksyravimo gervė yra išdėstyti ant laivo denio taip, kad jie negali būtų naudojami gelbėjimo darbų atlikimui vienu metu, o tai reikšmingai sumažina laivo gebėjimą operatyviai atlikti gelbėjimo darbus jūroje“, – dėstė jis.

A. Šileika skaičiavo, kad Suomijos pasiūlytam laivui atlikti skirtingas gelbėjimo ir paieškos funkcijas prireiktų dvigubai daugiau laiko (papildomai apie 16 valandų), negu tą galėtų atlikti šiuolaikiškas modernus laivas, kuriam nėra reikalinga grįžti į krantą, kad pasikeistų įrangą.

Vakarų laivų gamyklos generaliniam direktoriui abejonių kelė ir tai, ar Suomijos bendrovių laivas galės tinkamai atlikti gaisro gesinimo funkciją, nesukeldamas pavojaus tiek pačiam gelbėjimo laivui, tiek jo įgulai. Pasak A. Šileikos, pagal Suomijos bendrovių pateiktą pasiūlymą laivo antstatas bus pagamintas iš aliuminio, nors tai tiesiogiai prieštarauja pirkimo sąlygoms. Bendrovės atstovo teigimu, aliuminis turi gerokai žemesnę lydymosi temperatūrą nei plienas, todėl už gaisro gesinimą atsakinguose laivuose aliuminio korpuso elementų nėra priimtina naudoti.

Galiausiai, A. Šileika atkreipė dėmesį, jog gelbėjimo laivas, kaip ir numatyta kariuomenės pirkimo dokumentuose, turi būti remontuojamas nedarant laivo korpuse techninių išpjovų. Tuo metu Suomijos bendrovė esą nenurodo, kad jų laive bus specialūs liukai, todėl laivo techninio aptarnavimo metu, A. Šileikos įsitikinimu, vis tiek turės būti daromos techninės korpuso išpjovos.

Tokiu atveju, pasak bendrovės atstovo, laivas negalės būti naudojamas ganėtinai ilgą ir sunkiai prognozuojamą laiko tarpą, kadangi išpjovų užvirinimas ir nudažymas dėl nepalankių oro sąlygų gali užtrukti nuo kelių dienų iki savaitės ar dar ilgiau. Tai, anot A. Šileikos, lemia didelius remontavimo kaštus ir kelia pagrįstą klausimą, ar laivas, kuris turi būti pasirengęs funkcionuoti 24/7 principu, nestovės Botnijos įlankoje kritiniu momentu.

Dėl to VBLS su kariuomenės sprendimu nesutiko ir kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos teismą, bet šis jį vasarį atmetė. Tada jau bendrovė kreipėsi į Apeliacinį teismą.

Sprendimas panaikintas

Bylą išnagrinėjusi Apeliacinio teismo kolegija, kurią sudarė teisėjai Marius Bajoras, Vilija Mikuckienė ir Aldona Tilindienė, trečiadienį nusprendė, kad kai kurie klaipėdiečių argumentai yra pagrįsti ir Vilniaus apygardos teismo sprendimą panaikino bei priėmė naują.

„Pagal pateiktą bendrojo išdėstymo planą (P19-007-001-1A General Arrangement) iš tiesų matyti, kad dėl vilkimo lyno lokacijos laive jis negali vykdyti teršalų likvidavimo ir vilkimo (gelbėjimo) operacijų be grįžimo į uostą”, – rašoma teismo nutartyje.

Kartu joje pažymėta, jog suomių pasiūlymas, kuriame siūlomo laivo viršutiniai antstato deniai būtų iš aliuminio, neprieštaravo techninės specifikacijos reikalavimams, pripažinta ir kad nugalėtojais paskelbtos įmonės siūlė realų garantijos terminą. Tačiau atsižvelgus į tai, kad Suomijos įmonių pasiūlymas neatitiko trims techninės specifikacijos reikalavimams VBLS ieškinys buvo patenkintas ir panaikintas kariuomenės sprendimas, kuriuo suomių buvo pasiūlymas pripažintas atitinkančiu pirkimo sąlygų reikalavimus ir nustatytas laimėtoju.

Klaipėdos įmonei iš kariuomės priteista 9 128,71 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tokia pati suma jai priteista ir iš trečiuoju asmeniu byloje buvusios „Uudenkaupungin Työvene Oy”.