Regis, kiek per tyliai nuskambėjo balandžio pabaigoje Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimas, beje, galutinis ir neskundžiamas ne vienerius metus trukusiame ginče. ESTT galutinai pripažino, kad valstybės pagalba suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalui – teisėta. Iš esmės tai reiškia, kad tiek SGD terminalo dydis, metinis išdujinimo kiekis, terminalo pobūdis, veiklos finansavimo modelis, dalį jo išlaikymo kaštų dengiant per saugumo dedamąją, mokamą gamtinių dujų vartotojų, yra teisėti ir reikalingi tam, kad valstybė turėtų nepriklausomą gamtinių dujų tiekimą, užtikrinantį energetinį saugumą.

Vertėtų priminti, kad byloje buvo ginčijamas 2013 m. Europos Komisijos (EK) priimtas sprendimas patvirtinti 448 milijonų eurų siekiančią valstybės pagalbą Klaipėdos SGD terminalui. EK palankų sprendimą dėl valstybės pagalbos teikimo Klaipėdos SGD terminalui 2019 m. rugsėjį jau buvo priėmęs Bendrasis teismas, sprendimas buvo apskųstas ir bylos nagrinėjimas ESTT truko dar 1,5 metų.

ESTT sprendimas tik patvirtina, kad Lietuva, EK ir „Klaipėdos nafta” (KN), kuri buvo paskirta vykdyti SGD projektą, iki šiol atliko teisingus ir teisėtus žingsnius įgyvendinat šį projektą ir taip Europos Sąjungos teisinė institucija padėjo galutinį tašką.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Nors šį teismo sprendimą yra kvestionuojančių ir vadinančių politiniais, ne teisiniais argumentais grįsta nutartimi – telieka tai nuomone, o nuomonė demokratinėje, teisinėje valstybėje yra gerbiama.

Būdami Europos Sąjungos nariais turime pasitikėti bendrijos teisine sistema ir jos sprendimais, juolab jog konkrečiai šiame ginče iki šiol priimti ir kitų instancijų sprendimai buvo palankūs SGD terminalui. Terminalui, kuris tarptautinėje arenoje vadinamas sėkmės istorija.

SGD terminalas, dar vadinamas ir Lietuvos nepriklausomos energetikos ledlaužiu, jau 7-tus metus vykdo savo misiją – Lietuva puikiai geba savarankiškai apsirūpinti gamtinėmis dujomis, kurių kainas reikšmingai paveikė šios infrastruktūros regione atsiradimas. Turime galimybę ne tik apsirūpinti šiuo energijos resursu konkurencinga kaina patys, bet suteikti tokią pat galimybę kaimyninėms valstybėms, su kuriomis Lietuva turi dujų jungtis.

Gamtinių dujų perdavimo operatoriaus „Amber Grid“ duomenimis, iš Klaipėdos SGD terminalo pirmąjį šių metų ketvirtį buvo patiekta 3,9 TWh dujų arba 44 proc., iš Latvijos – 27 proc., o iš Baltarusijos – 29 proc. viso įleisto dujų kiekio, skirto Lietuvos, Baltijos šalių ir Suomijos vartotojams. Didelė dalis dujų, atplukdytų į SGD terminalą, buvo perduotos saugoti į Inčukalnio (Latvija) dujų saugyklą saugoti regiono poreikiams.

Praėjusią žiemą šildymo tinkluose naudojamą biokurą taip pat ženkliai papildė gamtinės dujos, ir čia svarbu stabtelėti ir atkreipti dėmesį, koks svarbus yra energetinių išteklių balansavimas ir kaip veikia regioninė gamtinių dujų rinka, kai SGD terminalas, gamtinių dujų sistema ir kaimyninių šalių turima infrastruktūra kuria vertę ne vienai valstybei. Ir dėl to esame tik stipresni. Visi.

Konvertuokime vertę į kitus mato vienetus.

Eurostat duomenimis, antrąjį 2020 pusmetį Lietuvos ir Latvijos buitiniai gamtinių dujų vartotojai (namų ūkiai) buvo mažiausiai už gamtines dujas mokantys gamtinių dujų vartotojai Europoje. Gamtinių dujų kainos buitiniams vartotojams labiausiai krito Lietuvoje, palyginti su atitinkamu 2019 m. periodu.

Nebuitinių vartotojų segmente Lietuva 2020 m. antrą pusmetį buvo mažiausiai mokančių už gamtines dujas valstybių penketuke. Ar prieš gerus septynerius metus galėjome apie tai bent leisti sau pagalvoti?

Visgi jau gana dairytis į praeitį, juolab kad taškus savo sprendimu sudėliojo ir ESTT. SGD terminalo vaidmuo nebekelia abejonių ir vis labiau ryškėja besiplečiančiame šiaurės rytų Europos gamtinių dujų žemėlapyje. Per ateinančius dešimtmečius Klaipėdos SGD terminalas toliau išlieka reikšminga regiono jungtimi. Šioje jungčių dėlionėje svarbios visos detalės: SGD terminalas, Balticconector, GIPL. Ne mažiau reikšminga ir SGD paskirstymo stotis Klaipėdoje, kuri, bendradarbystės su Lenkija dėka, taip pat sėkmingai integravosi į gamtinių dujų žemėlapį šias perduodant antžeminiu transportu, kol kas daugiausiai į šiaurės rytų Lenkiją.

Lenkijos rinka, kaip pereinanti prie tvaresnių nei anglis energijos rūšių, verta atskiros temos, tačiau yra kelios svarbios žinutės mums – valstybei, planuojančiai ilgalaikę SGD terminalo veiklą ir tiesiančiai GIPL jungtį su kaimyne valstybe. Neseniai Lenkija paskelbė pertvarkanti savo gamtinių dujų tinklą ir įvardijo, kad jos gamtinių dujų poreikis žvelgiant 10-13 metų į priekį, išaugs gerokai per 30 mlrd. kub. m per metus. Palyginti, metinis Lietuvos poreikis yra per 2 mlrd. kub. m., mažėjimo tendencijų artimiausius dešimtmečius nematyti. Apskritai, vertinat įvairias pasaulines gamtinių dujų poreikio prognozes, jų paklausos tendencijos artimiausiais metais išlieka tik augančios.

Nors oponentai kritikuoja gamtines dujas kaip iškastinį kurą ir laidoja jų perspektyvą, sunku sutikti su tokiais argumentais. Gamtinės dujos išlaiko labai stiprias pozicijas ir tvarumo kryptyje. Pasaulinės energetikos ateities studijos rodo, kad tiek gamtinių dujų, tiek SGD poreikis augs artimiausius kelis dešimtmečius.

SGD yra kol kas švariausia ir ekonomiškiausia alternatyva jūriniame ir vidaus vandenų transporte keičiant taršius dyzelinu ar mazutu varomus variklius. Šiuo metu pasaulyje yra net 200 SGD varomų laivų ir dar bene 300 užsakyta laivų statyklose. Tokie laivai vis dažniau užsuka į Baltijos jūrą ir galėtų plaukioti vidaus vandenyse bei dar labiau prisidėti prie tvaraus transporto naudojimo maišant SGD su biometanu. SGD panaudojimui galimybės atviros ir geležinkelių ruožuose, kurie nėra elektrifikuoti, keičiant dyzelinius lokomotyvus varomais SGD.

Puikus pavyzdys yra Estija, kurios tarptautinė geležinkelio logistikos įmonė „Operail“ pradėjo pertvarkyti savo pirmuosius krovininius lokomotyvus iš varomo dyzelinu į varomus dvigubo kuro sistema. Lokomotyvas gali būti varomas SGD ir dyzelinu tuo pačiu metu arba kai baigsis SGD. Taip bus net 20 procentų sumažintos anglies dvideginio ir 70 procentų – sieros dioksido emisijos.

Dar daug kur turime galimybę pasivyti valstybes, kurios mato SGD kaip greitą, efektyvų ir racionalų būdą siekiant sparčiau išjudėti tame tvarumo kelyje. Su balto pavydo jausmu galima stebėti Europos SGD papildymo stotelių, skirtų komerciniam kelių transportui, žemėlapio progresą. Pavyzdžiui, Vokietija dar šių metų pradžioje turėjo 55 SGD „degalines“, šiandien jų jau – 58. Lenkai nuo 5 tokių degalinių šiemet ketina tinklą išplėsti iki 25 per artimiausius 2-3 metus. Lietuvoje jau irgi uždegta žalia šviesa ir suteikta parama, kurios dėka artimiausiai metais turėsime 5 tokias degalines, o pirmąją – jau gal ir kitąmet.

Visos šios naudos ir galimybės atsirado Lietuvai įgyvendinus SGD terminalo projektą, jo neturėdami būtume likę natūralaus technologinio ir ekonominio progreso paraštėse.

Lietuvai planuojant įsigyti SGD laivą-saugyklą su išdujinimo įrenginiu ir KN vykdant šio įsigijimo procesą, kartais užkulisiuose išgirstu komentarų, ar ne per didelis, o gal net per mažas mūsų SGD terminalas. Ar gebėsime būti konkurencingi iš esmės didėjant SGD krovinių apimtims, pučiantis dujovežių parametrams ir orientuojantis į vis didesnius laivus? Ar pilnai įsilieję į Europos gamtinių dujų rinką išlaikysime savo stiprią poziciją regione? Matyt, kad šie klausimai, ne SGD terminalo naudos kvestionavimas, išliks temos ašimi artimiausiais metais.