Ir apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) Klaipėdos teritoriniame padalinyje tam tikrais atvejais neįgalumas buvo nustatinėjamas už kyšius. Penktadienį Lietuvos apeliacinis teismas ne tik paliko galioti praėjusių metų spalį priimą Klaipėdos apygardos teismo apkaltinamąjį sprendimą dėl minėto padalinio darbuotojų kyšininkavimo bei papirkimu kaltintų klientų, bet daliai nuteistųjų bausmes dar ir sugriežtino.

Pirmos instancijos apkaltinamąjį sprendimą apeliacine tvarka skundė ir patys nuteistieji, ir prokuratūra. 3 kyšio davėjai prašė juos išteisinti, 2 medikai – netaikyti jiems išplėstinio turto konfiskavimo, o prokuratūra – nuteisti išteisintą vienintelį šiuo metu NDNT tebedirbantį 66 metų Algimantą Gabrialavičių bei griežčiau nuteisti buvusią tarnybos Dokumentų valdymo skyriaus vedėją 67 metų Reginą Intienę, jai, kaip dviem gydytojams, taikant išplėstinį turto konfiskavimą.

Nuteistųjų skundus Apeliacinis teismas atmetė, prokuroro – tenkino iš dalies.

R. Intienei buvo inkriminuoti 22 nusikalstamos veikos epizodai, už kuriuos pirmos instancijos teismas jai buvo skyręs 14 913 eurų baudą bei nurodęs konfiskuoti iš jos 3730 eurų.

Tuo metu abiem buvusiems tarnybos medikams – 60 metų Olgai Kulik ir 63 metų Mindaugui Gyliui Klaipėdos apygardos teismas buvo skyręs ne tik sumokėti beveik 38 tūkst. eurų siekiančias baudas, bet ir atsisveikinti su dalimi neteisėtai įgyto turto. Teismas jų atžvilgiu taikė išplėstinį turto konfiskavimą: iš O. Kulik nurodė konfiskuoti turto už 40 tūkst. eurų, iš M. Gylio – už 80 tūkst. eurų. Dar O. Kulik į šalies biudžetą buvo nurodyta sumokėti 2700 eurų, o M. Gyliui – 4650 eurų, kurie teismo buvo įvardinti kaip nusikaltimo rezultatas.

Apeliacinės instancijos teismas jų atžvilgiu gerokai padidino išplėstinio turto konfiskavimo sumas, o R. Intienei, patenkinusi prokuroro prašymą, irgi taikė turto konfiskavimą.

Apeliacinio teismo sprendimu, iš M. Gylio turi būti konfiskuota turto už 164 317 eurų, iš O. Kulik – už 73 879 eurų, iš R. Intienės – už 8814 eurų.

„Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutiko su nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir su paskirtų bausmių dydžiais, tačiau apygardos nuosprendį griežtino, iš dalies tenkindamas prokuroro skundą ir nuteistiems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos darbuotojams taikė išplėstinį turto konfiskavimą visam minėtų asmenų turtui (piniginėms lėšoms), kurio jie negalėjo pagrįsti teisėtomis pajamomis”, – komentavo teismo atstovė spaudai Vilma Budėnienė.

„Yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu“, – taip savo sprendimą motyvavo Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija.

Kartu teisėjų kolegija pažymėjo, kad proporcingumo principas, kuriuo vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas išplėstinį turto konfiskavimą taikė tik daliai nuteistųjų turto, negali būti aiškinamas ir taikomas kaip išliekančių ar nepašalintų abejonių kompensavimo priemonė.

Kitų nuteistųjų atžvilgiu apeliacinė instancija paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo sprendimą, tik kaltu dėl papirkimo pripažino išteisintąjį A. Gabrialavičių, jam paskyrusi 1883 Eur dydžio baudą.

Bylos esmė

Nors kaltinimas apėmė tik nedidelį 2017 m. keturių mėnesių laikotarpį, minėtos tarnybos Klaipėdos teritoriniame padalinyje STT agentai kone kasdien vaizdo ir garso įrašais fiksuodavo beveik konvejeriniu principu čia imamus kyšius.

Žmonės, atvykę į tarnybą neįgalumo lygio nustatymui ar jo termino pratęsimui, pirmiausia užsukdavo į Dokumentų valdymo skyrių, kurio vedėja R. Intienė beveik tiesiogiai duodavo suprasti, jog už paslaugą būtina atsilyginti. Kitais atvejais apie čia įprastą praktiką juos jau iš anksto būdavo įspėję „geradariai”.

Iš lankytojų paimtas įvairaus dydžio pinigines pakišas, siekusias nuo 50 iki beveik 1000 eurų, R. Intienė dalindavosi dažniausiai su skyrių vedėjais – minėtais O. Kulik ir M. Gyliu, nors didžiąją gautų pinigų dalį, kaip paaiškėjo, ji pasilikdavo sau.

Nemaža dalis neįgalumo siekusių asmenų kyšius gydytojams brukdavo ir tiesiai į rankas. Tą faktą teisminio nagrinėjimo metu buvo pripažinę ir abu medikai, teigę esą pinigai jiems būdavo grūdami per jėgą, tačiau neva tai neturėjo įtakos galutiniam sprendimui dėl neįgalumo nustatymo. M. Gylys buvo minėjęs kyšių negalėjęs atsisakyti „dėl silpnumo”.

Šioje didelės apimties byloje dar 42 asmenys, kaltinti papirkimu, pripažinę savo kaltę, nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleisti pagal laidavimą, jiems paskyrus nuo 190 iki 760 eurų dydžio įmokas į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Dar du NDNT Klaipėdos padalinio darbuotojai, kaltinti kyšininkavimu ir pripažinę savo kaltę, teismo jau gerokai anksčiau buvo nubausti baudžiamuoju įsakymu, paskyrus jiems 3800 ir 5320 eurų baudas.

NDNT po įtarimų kai kuriuos darbingumo lygio nustatymo sprendimus panaikino kaip nepagrįstus.

Penktadienį priimtą Lietuvos apeliacinis teismo sprendimą per 3 mėnesius kasacine tvarka dar galima skųsti Aukščiausiajam Teismui.