Bent vieną iš prieš tris savaites Klaipėdoje viešėjusio susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio duotų pažadų jau bandoma paversti realybe.

Klaipėdos švyturį siekiama atverti visuomenei, tačiau dėl to, kad jis stovi itin jautrioje vietoje, dar reikia įveikti daug procedūrų. Martyno Vainoriaus nuotr.

Gegužės 21 dieną Klaipėdoje apsilankęs ministras ir pats vylėsi, ir pažadėjo, kad kitą sezoną Klaipėdos švyturys jau galėtų būti atviras lankytojams – tiek klaipėdiečiams, tiek miesto svečiams. Šiuo metu šis objektas visuomenei yra atviras tik vieną dieną per metus – per vadinamąją Švyturių dieną.

Valstybei priklausantį Klaipėdos švyturį, esantį Burių g. 9, šiuo metu patikėjimo teise valdo Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA).

Ji Klaipėdos savivaldybei jau pateikė raštą, kuriuo siūlo perimti švyturį su aplinkiniais pastatais. Todėl Klaipėdos savivaldybės Turto valdymo skyrius parengė miesto tarybos sprendimo projektą, kuriam pritarę politikai išreikštų sutikimą perimti valstybės turtą – Klaipėdos švyturį.

Klaipėdos savivaldybės Turto valdymo skyriaus Edvardas Simokaitis aiškino, kad viena patalpa švyturyje, kurioje yra visa navigacinė įranga, panaudos sutartimi būtų perduodama LTSA, nes švyturys ir toliau būtų naudojamas kaip navigacijos įrenginys, o ne tik kaip lankytinas objektas.

„Tokiu būdu LTSA išsprendė Nidos švyturio klausimą, kai švyturys buvo perduotas Neringos savivaldybei paliekant navigacinius įrenginius. Tačiau jis buvo atvertas visuomenei“, – pabrėžė E. Simokaitis.

Paskaičiuota, jog švyturio išlaikymas per metus Klaipėdos savivaldybės biudžetui kainuotų apie 6 tūkst. eurų. Taip pat reikėtų papildomų išlaidų švyturio pritaikymui gyventojų lankymui.

Finansų ir ekonomikos komiteto, kurio posėdyje trečiadienį ir buvo svarstomas šis sprendimo projektas, narys Arvydas Vaitkus domėjosi, ar švyturio perdavimas yra suderintas su Uosto direkcija bei bendrove „Klaipėdos nafta“, nes švyturys patenka į naftos produktų saugojimo, transportavimo, perpylimo apsaugos zonas.

„Manome, kad yra galimybė švyturį atverti gyventojų lankymui, išsprendus srautų valdymo klausimą, nustačius lankymo grafiką, įdiegus papildomas saugumo priemones“, – teigė E. Simokaitis.

Tačiau jis pabrėžė, kad visi suderinimo klausimai turi būti išspręsti, kai bus rengiamas Vyriausybės nutarimas dėl valstybės turto perdavimo, o šiuos derinimo klausimus koordinuoti esą pasižadėjo Susisiekimo ministerija.

„Šis miesto tarybos sprendimo projektas būtų pirmasis žingsnis. Tai būtų sutikimas perimti valstybės turtą – švyturį. Jei tokio sutikimo nebus, tai nebus ir tolimesnių veiksmų“, – tvirtino E. Simokaitis.

Tačiau Finansų ir ekonomikos komiteto nariai sutarė, kad artimiausiame posėdyje norėtų pamatyti bent preliminarius derinimo susitarimus su Uosto direkcija ir „Klaipėdos nafta“.

„Buvau susitikusi su „Klaipėdos naftos“ generaliniu direktoriumi ir jis labai negatyviai reaguoja į šitą sprendimą“, – pabrėžė komiteto narė Ela Andrejeva.

Todėl ir sutarta šio klausimo dėl švyturio perėmimo nagrinėjimą atidėti kitam komiteto posėdžiui, o jei per savaitę Klaipėdos savivaldybei nepavyks gauti atsakymų iš Uosto direkcijos ir „Klaipėdos naftos“, sprendimo projekto svarstymas, tikėtina, bus perkeltas į kitą mėnesį.

Klaipėdos švyturys buvo pastatytas ir įžiebtas 1796 m. Jis buvo vienas pirmųjų šiaurės rytų Baltijos jūros pakrantėje. Nuo pirmojo įžiebimo iki šių dienų švyturys buvo aukštinamas, įrengta daugiau atšvaitų, o per Antrąjį pasaulinį karą buvo visiškai sugriautas, tačiau 1945 m. vėl atstatytas.