Klaipėdos valstybinio jūrų uosto gilinimas iki 17 m., investicijų programos 2021–2024 metais, Klaipėdos uosto įmonių įdiegtos ir planuojamos įgyvendinti priemonės ekologijos srityje – temos, kurias penktadienį posėdyje aptarė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos nariai.
„Prioritetas artimiausiems metams yra išgilinti uostą ir išvystyti jo pietinę dalį, rekonstruoti uosto bangolaužius ir krantines, statyti ir rekonstruoti geležinkelio kelius. Planuojame konkurencingumą didinančias investicijas, kurios, tikime, atneš naują kokybinį Klaipėdos uosto pranašumą“, – pranešime spaudai cituojamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Formuojant ilgalaikę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros perspektyvą bei siekiant ir ateityje Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui išlikti veikliu ir konkurencingu, dar 2013 m. buvo nuspręsta platinti išorinį ir vidinį laivybos kanalus iki parametrų, leidžiančių priimti maksimalios grimzlės laivus, plaukiojančius Baltijos jūroje, ir įgyvendinti tam būtinus hidrotechninius sprendimus.
2020-aisiais pradėti jūrų uosto pietinio ir šiaurinio bangolaužių rekonstravimo, naujų vedlinių projektavimo ir statybos darbai bei laivybos kanalo gilinimo ir platinimo darbai. Juos planuojama įgyvendinti etapais.
Šiuo metu vykdomi laivybos kanalo gilinimo iki 15 metrų gylio darbai, iki 2023-ųjų planuojama atlikti laivybos kanalo gilinimo darbus iki 15,5–16 metrų gylio, o po 2024-ųjų planuojama atlikti laivybos kanalo gilinimo darbus, kad būtų pasiektas 17–17,5 metrų gylis.
„Šiandien yra viena geopolitinė situacija, rytoj ji gali būti kita, todėl ypatingai svarbu nesustoti. Žvelgdami retrospektyviai, matome, kad nuo 1993-iųjų investicijos į Klaipėdos uosto infrastruktūrą proporcingai augino ir krovą“, – kalbėjo A. Latakas.
Siekiant įgyvendinti ateities rinkos poreikius tenkinančią infrastruktūrą ir kurti pridėtinę vertę uosto klientams, partneriams, miestui ir valstybei, 2021–2024 metais planuojama investicijoms Klaipėdos uoste iš viso skirti 486 milijonus eurų. Bendro naudojimo uosto infrastruktūros plėtrai numatyta skirti 285 milijonus eurų, investicijoms į žemės nuomininkų individualiai naudojamą infrastruktūrą – 164 milijonus eurų. Taip pat planuojama skirti lėšų Uosto direkcijos veiklai: saugioms navigacinėms sąlygoms, efektyviems gelbėjimo darbams užtikrinti. Planuojamos investicijos krantines ir į naujas teritorijas uoste.
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika Uosto tarybos nariams pristatė Klaipėdos uosto įmonių planuojamas įgyvendinti ir jau įdiegtas priemones ekologijos srityje. Įmonės diegia uždaras krovos sistemas, elektrinę krovos ir transportavimo įrangą, didelės keliamosios galios kranus, investuoja į aplinkosauginius įrenginius, pavyzdžiui, yra diegiamos vėdinimo ir dulkių surinkimo sistemos, oro teršalų valymo, rekuperavimo ir deginimo įrenginiai, nuotekų valymo įrenginiai, apsauginiai atitvarai triukšmo ir dulkių sklaidai. 10 uosto kompanijų turi Aplinkos apsaugos vadybos sistemos sertifikatą ISO 14001:2015.
Posėdžio metu Susisiekimo ministerijos atstovas apžvelgė pietinio aplinkkelio projekto įgyvendinimo eigą, Klaipėdos universiteto profesorius pristatė transporto koridoriaus, panaudojant vidaus vandenų kelius, tobulinimo galimybes, o AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovas kalbėjo apie krovinių pristatymo geležinkeliu į (iš) Klaipėdos uostą (-o) alternatyvas.
INFORMACIJA
Uosto tarybą sudaro Susisiekimo ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Klaipėdos universiteto, uosto naudotojų, su uosto veikla susijusių asociacijų, AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovai. Pagrindinis Uosto tarybos uždavinys yra spręsti Klaipėdos jūrų uosto plėtros klausimus.
Kas iš to, kad nepelnytai V. Šileika giria krovos kompanijas, gavusias aplinkos apsaugos vadybos sistemos sertifikatą ISO 14001:2015. KLASCO tokį turi, bet nesibodi nuodyti klaipėdiečių. Reikia ne tik atimti tokį sertifikatą, bet uždrausiti taršių (nuodingų) krovinių krovą. Sėkmės visiems veidmainiams (merui, susiekimo ministrui, KVJUD direktoriui, LJKKA prezidentui, AAA chlapčiukams, NVSC bailiams, savivaldybės aplinkos apsaugos skyriaus klerkams) plauti vieni kitiems rankas.