„Jei miesto vamzdynai, kuriais teka nuotekos, nebūtų plaunami, po metų pusė miesto kanalizacijos užsikimštų, o fekalijos tekėtų gatvėmis ir kiemais“, – sako AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų tinklų inžinieriai, kasdien su hidrodinaminėmis mašinomis plaunantys nuotekų tinklus.

Tokių procedūrų reikia, nes gyventojai po maisto gaminimo likusius riebalus leidžia į kanalizaciją. Riebalai užkemša vamzdyną, o bandymai cheminėmis priemonėmis atkimšti jau užsikišusius vamzdžius dažnu atveju baigiasi skambučiu santechnikams ar avarinėms tarnyboms.

Įmonės nors ir privalo nuolat priduoti riebalus į priėmimo punktą, tačiau į skystų atliekų vežėjus kreipiasi, kai užsikemša tinklai ir fekalijos pradeda bėgti į patalpų vidų.

„Kai vamzdynas užsikemša nuo riebalų, žmonės pila chemiją, turinčią atkimšti tinklus, tačiau gauna priešingą efektą – chemija netirpdo riebalo, o vamzdžiai tampa tarsi užmūryti. Žinome, kad žmonės kepa spurgas, bulvytes, čeburekus, o likusį aliejų tiesiog išpila į kanalizaciją. Daugelis galvoja, kad šiltas vanduo skaido riebalus, tačiau tai mitas. Riebalus skaido tik verdantis vanduo, tačiau jei žmogus gyvena daugiabutyje, vienas gyventojas nuleidžia riebalus, užpila karštu vandeniu, kaimynas iš kito buto atsuko šalto vandens čiaupą, tuomet vamzdyne riebalai sustingsta ir prikimba prie vamzdyno sienelių“, – sako nuotekų ir skystų atliekų vežėjas Eduardas.

Avarijas likviduojantys darbuotojai teigia, kad dažniausiai riebalai užkemša namo vamzdyną, už kurį atsakingi patys gyventojai.

„Likviduoti neatsakingų gyventojų pasekmes gali brangiai kainuoti. Riebalai senus vamzdynus daugiabučiuose užkemša labai stipriai. Valant tinklus, bandant atkimšti vamzdyną, būna, kad jis sutrūkinėja, subyra, o tada išlaidos gyventojams gali išaugti iki kelių tūkstančių eurų. Tad dar darželyje privaloma auklėti vaikus, kad riebalus pilti į kanalizaciją – griežtai draudžiama ne tik dėl gamtos tausojimo, bet ir dėl savo piniginių turinio saugojimo“, – sako Eduardas.

Riebalai kanalizacijoje – tarša aplinkai ir smarvė

Tinklaraštininkė, tvaraus vartojimo propaguotoja Amelija Kuzmarskė akcentuoja – gyventojai, pildami riebalus į kanalizaciją, su gamta elgiasi nedraugiškai.

„Buityje panaudotų riebalų atliekų tema labai svarbi ir manau, kad į ją turėtų būti atkreiptas didesnis visuomenės dėmesys. Pilti riebalus į kanalizacijos vamzdžius tikrai negalima. Tai yra tarša. Netinkamai išmestas panaudotas aliejus kenkia augalams, gyvūnams, ekosistemoms, vandens kokybei ir orui“, – tvirtina A. Kuzmarskė.

Klaipėdietė, turinio kūrėja Amelija Kuzmarskė sakė, kad nebetinkamą vartojimui aliejų atiduoda surinkėjams.

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimo instituto Pajūrio aplinkos ir biogeochemijos laboratorijos vadovas Mindaugas Žilius sako, kad riebalus po maisto gaminimo pildami į buitinių nuotekų tinklus kartu su kitomis atliekomis prisidedame prie nemalonių kvapų kilimo vamzdynuose.

„Ar jūs įpilsite riebalų, ar cukraus, ar įmesite duonos raukšlę, tai bet kuriuo atveju vamzdynuose prasidės puvimo procesas – šios medžiagos anaerobinių bakterijų bus skaidomos. Kuo aukštesnė aplinkos oro temperatūra ir kuo didesnis vamzdyne esančių organinių medžiagų kiekis, tuo intensyvesnis vamzdyne vyksta puvimo procesas, kadangi bakterijoms, kurių apstu vamzdynuose, tai yra maisto šaltinis. Riebalai yra organinė medžiaga, turinti anglies, deguonies ir vandenilio atomų. Riebalai skaidomi ženkliai lėčiau lyginant su cukrumi ar duona. Bakterijos anaerobinėse sąlygose (bedeguonėje aplinkoje) skaido šiuos nuotekose esančius organinius junginius, o kadangi vamzdyne deguonies nėra, formuojasi kvapą sukeliantys junginiai (amoniakas bei sieros vandenilis ir kiti)“, – sako vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. M. Žilius.

Ketvirtadalis visų užsikimšimų – riebalų pasekmė

Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ kasmet likviduoja apie 300 avarijų. Daugiau nei ketvirtadalis jų kyla dėl riebalais užkimštų tinklų. Neatsakingas dalies gyventojų požiūris kemša net ir visiškai naujai pastatytus tinklus. Vamzdynų sienelės praėjus vos keliems mėnesiams po pastatymo jau būna užneštos riebalais.

Klaipėdietė, turinio kūrėja A. Kuzmarskė sako, kad nebetinkamą vartojimui aliejų atiduoda surinkėjams.

„Lietuvoje gyventojai susiduria su sunkumais ir informacijos bei galimybių stoka, kur ir kaip tinkamai priduoti buityje panaudoto aliejaus atliekas. Man reikėjo skirti nemažai laiko, skambinti, teirautis ir sulaukti daug „neturime atsakymo”, kol radau sau tinkamą išeitį. Tai privati įmonė, kuri iš kavinių ir restoranų superka panaudotą aliejų perdirbimui. Jie sutiko priimti mano aliejų neatlygintinai. Taigi aš aliejaus atliekas kaupiu sandariame dideliame inde, kurį prikaupusi atiduodu surinkėjui“, – sako Amelija.

Maisto įmonių riebalai virsta biodujomis

Maisto gamyba užsiimančios įmonės privalo įsirengti riebalų gaudykles. Šios atskiria aliejus, taukus ir kitas riebalines medžiagas iš gamybinių nuotekų bei neleidžia šioms medžiagoms patekti į nuotekų tinklus bei juos užkimšti. Atskirti riebalai kaupiami gaudyklės rezervuare. Šiuos riebalus būtina periodiškai pašalinti bei išvalyti rezervuarą.

Riebalus iš gaudyklių įmonės atiduoda skystų atliekų vežėjams (taip pat ir riebalų), o šie pristato į Dumpių nuotekų valyklos riebalų priėmimo punktą. Riebalai, susimaišę su dumblu, kuris susidaro nuotekų valymo metu, siurbliais paduodamas į dumblo pūdytuvus. Dviejuose uždaruose pūdytuvuose dumblas su riebalais pūdomas 18-22 parų palaikant 35-37°C temperatūrą.

Puvimo metu susidaro biodujos, o iš jų Dumpių nuotekų valykloje gaminama šiluma ir elektros energija.

Dumpių nuotekų valykla.

„Riebalai, gaunami iš maisto pramonės įmonių, yra kaloringi, o kuo didesnis riebalų kiekis bus atvežtas, tuo daugiau pasigaminame biodujų. Pagamintą „žalią“ elektros energiją panaudojame savo reikmėms Dumpių nuotekų valykloje. Elektros pasigaminame daugiau nei reikia įmonės technologiniams procesams. Skaičiuojame, kad net 75 procentai reikalingos elektros sudaro „žalia“ energija, pagaminta iš biodujų. Patys gamindami elektrą per metus sutaupome apie 50 tūkstančių eurų. Tai įmonei ne tik finansinė nauda, bet tokiu būdu prisidedame ir prie aplinkos išsaugojimo“, – sako AB „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Į Dumpių nuotekų valyklą kasdien riebalų supirkėjai iš maisto gamybos įmonių atveža iki 10 tūkst. litrų riebalų. Tačiau norinčiųjų priduoti riebalus daugėja, mat bendrovė „Klaipėdos vanduo“ kol kas vienintelė Lietuvoje vandentvarkos įmonė, priimanti tokį kiekį riebalų atliekų.

„Gaila, bet vis dar trūksta verslininkų sąmoningumo. Įmonės nors ir privalo nuolat priduoti riebalus į priėmimo punktą, tačiau į skystų atliekų vežėjus kreipiasi, kai užsikemša tinklai ir fekalijos pradeda bėgti į patalpų vidų. Mūsų bendrovės laboratorija nuolat vykdo išleidžiamų nuotekų kontrolę ir jei įmonė, vykdydama savo veiklą, nevalo riebalų gaudyklių ar jų visai neturi, tuomet jų nuotekose randame didžiulę riebalų koncentraciją. Radę pažeidimą neabejotina, skiriame baudas už padidėjusią taršą nuotekose. Todėl patariame – kreipkitės į skystų atliekų vežėjus, jie tinkamai ir laiku prižiūrės jūsų riebalų gaudykles, surinktus riebalus atveš į riebalų priėmimo punktą, o jūs išvengsite neplanuotų išlaidų užsikišus vamzdynams“, – sako AB „Klaipėdos vanduo“ Nuotekų valyklos vadovė Kristina Bereišienė.

Turinio kūrėja A. Kuzmarskė savo ruožtu žmonėms pataria aliejų maisto gamybai rinktis itin atsakingai ir tausojant aplinką.

„Po gruzdinimo ar virimo neišvengiamai susidaro aliejaus atliekų. Pavyzdžiui, aš aliejuje verdu varškės spurgas. Aliejų po virimo ataušinu, perpilu į sandarų stiklinį indą, laikau tamsioje spintelėje ir naudoju spurgoms kepti apie 3-4 kartus. Kadangi kepu nedidelį kiekį spurgų, tikrai neturiu kiekvienam kartui naudoti vis naują aliejų. Litras aliejaus netampa netinkamu naudoti iškepus vos 20 spurgų. Tai jau sumažina mūsų atliekas. Naudojant aliejų kelis kartus svarbu nemaišyti skirtingų patiekalų. Pavyzdžiui, jei aliejuje kepėte žuvį, jis nebetiks spurgoms.  Aš daugumai atvejų renkuosi nerafinuotus aliejus, nes jie yra natūralesni, nedezodoruoti ar kitaip neapdirbti, todėl maistingesni ir vertingesni. Taip pat nerafinuoti aliejai turi labiau išreikštą skonį ir kvapą. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad ne visi nerafinuoti aliejai yra tinkami kaitinimui ar kepimui. Pasidomėjus aliejų smilkimo arba dūmų taškais (angl. smoke point), sužinosime, kiek kiekvienu atveju galime kaitinti. Smilkimo taškas nurodo temperatūrą, kurioje aliejus pradeda smilkti. Smilkimas reiškia, kad aliejus praranda savo skonines ir naudingąsias savybes bei susidaro sveikatai nepalankių medžiagų. Pavyzdžiui, nerafinuoto alyvuogių aliejaus smilkimo taškas yra apie 190-200 laipsnių. Tokį aliejų naudoju kepimui, atkreipdama dėmesį į tai, kad keptuvės ar orkaitės kaitra nebūtų per didelė ir aliejus nepradėtų „rūkti”. Taip pat kepimui keptuvėje ar orkaitėje naudoju ir nerafinuotą kokosų aliejų: jis turi kokosinį poskonį, todėl mėgstu jį naudoti kepdama blynus, lietinius ar varškėčius. Vien su nerafinuotais aliejais neapsieinu, naudoju ir rafinuotą aliejų. Jei noriu virti riebaluose, dažniausiai renkuosi rafinuotą rapsų arba saulėgrąžų aliejų. Jų smilkimo taškas yra jau virš 200 laipsnių temperatūroje“, – patarimais dalijasi tinklaraštininkė, klaipėdietė A. Kuzmarskė.