Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) ir bendrijai „Gintaro krantas” nesusitarus dėl taikos sutarties, praėjusį trečiadienį Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai, kuriuose nagrinėjama dar pernai vasarį iš Lietuvos Aukščiausiasis Teismo (LAT) sugrįžusi byla dėl Skautų gatvės, surengė išvažiuojamąjį posėdį Giruliuose.

Pasak šio teismo administracijos, išvažiuojamieji posėdžiai yra itin reta praktika, šiek tiek dažniau jie pasitaiko Klaipėdos rajono rūmuose.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Vietoje taikos sutarties – posėdis

„Atvira Klaipėda” jau ne kartą rašė, kad Klaipėdos savivaldybės administracijos iniciatyva NŽT nusprendė nutraukti su gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Gintaro krantas“ sudarytos žemės nuomos sutartį dėl dalies sklypo, nes dėl to savivaldybė neturi galimybės įregistruoti nuosavybės teisės į gatvę, kaip vietinės reikšmės kelią. O bendrijai užtvėrus šią gatvę užkardu ir rakinama tvora kiti gyventojai mažiausiai nuo 2006 m. kovo, išskyrus bendrijos narius, negali laisvai ja naudotis.

Pirmos instancijos teismas buvo konstatavęs, kad NŽT sprendimas yra teisėtas, o Klaipėdos apygardos teismas priėmė bendrijai palankų sprendimą. NŽT skundą nagrinėjusi LAT kolegija konstatavo, kad nors ir reikia atsižvelgti ir į tokioje žemėje esančių statinių savininkų nuosavybės teisę, negali būti sudarytos prielaidos, jog būtų nesilaikoma efektyvumo principo, kuris reiškia, kad turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei ir turi būti veikiama visuomenės interesais.

Teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad bendrija, užtverdama per savo nuomojamą teritoriją einančią gatvės dalį, sudarė galimybę tik savo nariams naudotis šia gatve, paneigdama kitų visuomenės narių teisę naudotis šia gatve susisiekimo tikslais. Konstatuota, kad šiais veiksmais bendrija pažeidė teisės aktuose įtvirtintą reikalavimą naudotis ne aukciono būdu išnuomotu valstybinės žemės sklypu užtikrinant teisingą visuomenės interesų ir nuomininko teisių pusiausvyrą ir tokiais veiksmais sudarė pagrindą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutarties dalį dėl sklypo dalies, kuri būtina siekiant užtikrinti galimybę visiems visuomenės nariams naudotis gatve susisiekimo tikslais.

Konstatavus, kad bylą nagrinėję teismai nenustatė reikšmingų faktinių aplinkybių, ji buvo grąžinta apygardos teismui, o šis pernai vasarį nurodė ją nagrinėti pirmai instancijai. Tačiau čia šios bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas kol nesibaigs kitas bendrijos narių inicijuotas teisinis ginčas administraciniame teisme.

Gegužės pabaigoje Klaipėdos apylinkės teismui pagaliau vėl atvėrus bylą „Gintaro kranto” advokatas Jovitas Elzbergas teigė, jog šalys buvo sutikusios ir beveik priėjo taikaus susitarimo, tad jis prašė padaryti pertrauką dėl galimybės iki kito posėdžio suderinti taikos sutartį, o jei to nepavyks padaryti – surengti išvažiuojamąjį teismo posėdį.

Teismas davė laiko šalims susitarti, bet to padaryti nepavyko, tad bylą nagrinėjanti teisėja Viktorija Čiapaitė nusprendė patenkinti ir antrą bendrijos advokato prašymą dėl išvažiuojamojo posėdžio.

Užkardas dalį dienos jau būna pakeltas?

Išvažiuojamąjį teismo posėdį bendrija pasitiko su pakeltu užkardu, arčiau jūros, ant gatvės įrengti esantys vartai ir toliau buvo užrakinti spyna.

Užkardas prieš teismo posėdį. Martyno Vainoriaus nuotr.

Posėdžio metu jos pirmininkas Karolis Kuzmarskis tvirtino, kad dabar taip yra nuolat – esą užkardas pakeliamas nuo pat ryto, kai pradeda dirbti teritorijos prižiūrėtojas, ir nenuleidžiamas iki jo darbo pabaigos 16-17 val. Anot jo, rytais taip pat dar sudaroma galimybė trumpam bendrijos teritorijoje pasistatyti mašinas tėvams, kurie atveža savo atžalas į šalia esantį vaikų darželį.

„Atviros” Klaipėdos žurnalistas po šio teismo posėdžio penkias darbo dienas iš eilės K. Kuzmarskio minėtu laiku nuvažiuodavo pažiūrėti iki užkardo. Jis buvo nuleistas tik vieną kartą – šį antradienį, apie 13.30 val.

Martyno Vainoriaus nuotr.

J. Elzbergas posėdžio metu akcentavo, kad į Skautų gatvę ties bendrija tiesiai neveda jokie dviračių ar pėsčiųjų takai, yra tik įsukimas iš Pamario gatvės, kuris buvo rekonstruotas atliekant minėtosios gatvės tvarkymo darbus.

Advokatas taip pat dėstė, kad ši gatvė yra per siaura, nesiekia net 6 metrų, tad negalėtų būti priskirta nei C, nei D kategorijai.

Martyno Vainoriaus nuotr.

K. Kuzmarskis savo ruožtu aiškino, kad sovietmečiu bendrijos teritorijoje buvo uždara pionierių stovykla ir per ją esą nebuvo jokio eismo, kaip ir toliau buvusioje stovykloje „Baltijietis”. Pasak jo, į bylą bus pateikta atitinkama tų laikų nuotrauka. J. Elzbergo teigimu, stovyklos uždarumą patvirtina ir tai, kad ji tuo metu buvo žinybinė – priklausė uostui.

Anot K. Kuzmarskio, uždarius stovyklą, iki pradedant gyvenamųjų namų kvartalo statybą čia buvo „tik aptrupėjęs takelis pėstiesiems ir dviratininkams”.

NŽT byloje atstovaujantis vyriausiasis specialistas Andrej Pavlovskij savo ruožtu akcentavo, kad čia jau yra teisės aktuose įrašyta gatvė ir LAT dėl to pasisakė, esą liko tik klausimas dėl reikiamos sklypo dalies.

„Visuomenė jau nuo 2006 metų kelia klausimą, kodėl negalima laisvai eiti ar važiuoti per valstybinę žemę. Žemės reformos įstatyme yra aiškiai parašyta, kad gatvės yra neprivatizuojamos, o jei po ja esanti žemė išnuomota, tai turi būti užtikrinamas laivas praėjimas ir pravažiavimas. Žmonės turi laisvai pravažiuoti be šlagbaumų, praeiti be leidimų”, – sakė specialistas.

Tuo metu J. Elzbergas kaip argumentus dėstė ir toje pačioje Skautų gatvėje, bet arčiau jūros esančios bendrijos „Bangos aidas” skundus dėl tenykštės eismo situacijos. Anot advokato, šią bendriją tenkina dabartinė situacija, kai Skautų gatvė yra padalinta užrakintais vartais.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Pasak jo, savivaldybė siekdama įregistruoti Skautų gatvę be jokio pagrindo nori nusavinti ir bendrijos trinkeles, kurioms ji išgrįsta.

Išvažiuojamojo posėdžio metu buvo aptarta ir situacija dėl žemės, kurioje bendrija taip ir nepastatė bendruomenės namų, tad laikoma, jog ji naudojama ne pagal paskirtį ir NŽT taip pat nutraukė jos nuomos sutartį.

Martyno Vainoriaus nuotr.

K. Kuzmarkis tikino, jog jau buvo pradėti rengti dokumentai ir ruoštasi supaprastintu būdu dalyje dabar laisvo sklypo statyti tokius namus, bet NŽT nutraukė nuomos sutartį.

Buvo nutraukta ir numos sutartis dėl apie 170 kv. m ploto žemės sklypo, kuriame dabar stovi bendrijos prižiūrėtojo namelis, laikomos mašinos, nes jis yra komercinės paskirties. Bendrijos advokato nuomone, tokios bendrijai teikiamos paslaugos turi būti laikomos komercija.

Martyno Vainoriaus nuotr.

J. Elzbergas posėdžio metu taip pat informavo, kad be šios bylos dar yra likęs tik vienas teisminis ginčas – Lietuvos vyriausiajam administraciniam (LVAT) teismui yra apskųstas Regionų apygardos teismo sprendimas, kurio buvo atmestas bendrijoje gyvenančio Klaipėdos universiteto prorektoriaus, buvusio jos pirmininko Benedikto Petrausko ir jo kaimynės Irenos Baltrunienes skundas dėl NŽT veiksmų. Tuo metu sprendimas, kuriuo buvo atmestas bendrijos skundas dėl to, kad Registrų centras šios Skautų gatvės atkarpos neregistravo kaip aikštelės, LVAT jau nebeskųstas.

Kitas šios bylos posėdis jau teismo salėje numatytas rugsėjo pabaigoje.

ISTORIJA

Istorikas Vasilijus Safronovas knygoje „Klaipėdos miesto istorija” rašo, kad XIX a. būsimuosiuose Giruliuose pradėjus plėtoti rekreacinę zoną buvo suformuota kurorto promenada (Badepromenade), jūros link vedusi nuo girininkijos ūkio per kurhauzą. Jos trasos likutis – šiandieninė Skautų gatvė. 

Pirmą sykį klausimą, ar teisėtai užtverta dalis Skautų gatvės, einančios per kvartalą, pastatytą buvusios pionierių stovyklos vietoje, dar 2006-ųjų kovą iškėlė tuometinė dienraščio „Vakarų ekspresas“ žurnalistė Natalija Mogučaja-Vaineikienė. Nepaisant jos ir kitų žurnalistų atliktų tyrimų, periodiškai vis pasirodydavusių publikacijų, situacija nėra pasikeitusi iki šiol – ties Pamario gatve įrengtas užkardas pakyla tik ratuotiems kvartalo gyventojams, o nuo kopų pusės joks automobilių eismas neįmanomas, nes čia įrengti vartai su spyna.

Klaipėdos savivaldybės administracijai galiausiai nusprendus įregistruoti šią gatvę kaip miesto turtą, to padaryti nepavyko, nes dalis gatvės pateko į „Gintaro krantui“ išnuomotą sklypą, o servituto čia neliko dar 2003 metais, kai tuometinė apskrities viršininkė Virginija Lukošienė, vėliau pati įsikūrusi šiame kvartale, pasirašė susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo su tuometine sklypo nuomininke „Klasco“. 2004 m. gruodį apskritis nutraukė sutartį, pasirašytą su „Klasco“, ir sudarė sutartį su „Gintaro krantu“, kuris prieš tai buvo šio sklypo subnuomininkas.

Galiausiai savivaldybė kreipėsi į NŽT, kad ši pašalintų kliūtį miestui tapti gatvės savininku. Ji atliko patikrinimą ir konstatavo, kad sklypo dalis (gatvė, keliai prie namų bei plotas, kuriame bendrija esą ketina statyti bendruomenės namus) naudojama ne pagal paskirtį ir nusprendė nutraukti jo nuomos sutartį. Toks sprendimas sukėlė bendrijos „Gintaro krantas“ narių nepasitenkinimą ir jie pateikė ieškinį.