P0

Fotoreportažai, Miestas, Svarbu

Tarp Šv. Jono bažnyčios pamatų – 57 palaikai ir išskirtinis karstas (3)

Virginija Spurytė

Virginija Spurytė
2021-09-06


Šv. Jono bažnyčios teritorijoje jau mėnesį plušantys archeologai atkasė daugiau nei 50 žmonių  palaikus, kurie yra ir suaugusiųjų, ir mažamečių. Tarp vertingiausių radinių – išskirtinis karstas ir auskarai. Palaikai pirmadienį bus iškelti ir išvežti į Vilnių tolimesniems tyrimams.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Palaidoti ir vaikai

„Mes tikėjomės, buvo numatyta, kad rasime kapų, tad šiemet vertingiausia tyrimų dalis ir yra palaidojimai. Užfiksavome anatomine tvarka 57 mirusiuosius ir dar 14 sankaupų, tai yra kaulų koncentracijos, kurios galimai priklausė atskiriems individams, tiesiog per tam tikras destrukcijas buvo pajudinti iš savo anatominės tvarkos“, – pirmadienį pristatydama archeologinių tyrimų rezultatus pasakojo jiems vadovaujanti Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininkė dr. Raimonda Nabažaitė.

Anot jos, mirusieji buvo laidojami mediniuose karstuose, kurie yra prastai išlikę. Karstai buvo puošti skirtingomis metalinėmis rankenomis. „Radome ir vieną ypatingą kapą ir karstą, kuris anuomet buvo dekoruotas audiniu iš viršaus. Ir audinys buvo prisegtas keliais šimtais mažų smeigtukų. Klaipėdoje, kiek esu susipažinusi su ankstesne tyrimų situacija, tai pirmas toks karstas. Ir jo viduje taip pat turime ornamentuotas medines dalis, jos labai fragmentinės, bet rodo, kad būtent šitas mirusysis buvo palaidotas su išskirtinėmis puošmenomis“, – kalbėjo dr. R. Nabažaitė.  

Ji pasakojo, kad jau iš anksčiau žinoma, jog mirusieji buvo laidojami tiek Šv. Jono bažnyčios šventoriuje, tiek pačioje bažnyčioje po grindimis. Tikėtina, jog kitais metais, kai archeologiniai tyrimai bus tęsiami altoriaus link, palaikų bus rasta dar daugiau.

„Dabar daugiausia radome suaugusių individų, kiek mažiau mažamečių. Išsiskiria vienas kapas, kuriame suaugęs individas palaidotas su vaiku ir tai yra vienalaikis palaidojimas, nes vaikelio srityje nebuvo jokių karsto žymių ir tam tikra pozicija rodo, kad tai buvo vienalaikis palaidojimas“, – pasakojo archeologė.  

Ji tvirtino, kad mirusieji buvo laidojami kukliai. Keliuose kapuose rastos monetos, bet manoma, kad jos kapavietėse atsirado jau tuomet, kai suiro karsto dangtis.

„Turime vieną galimai moters kapą, kur mirusioji buvo palaidota su auskarais, jie puošti spurgeliais. Leidžiu sau pajuokauti, kad jei šiai dienai kultūros magistrai turi savo žiedą, kuris buvo rastas piliavietėje, tai tikiuosi, kad šita medžiaga, kurią rasime, bus panaudota paminėti, pagerbti žmones, kurie prisidės prie bažnyčios statybos ar šių planų puoselėjimo“, – vylėsi dr. R. Nabažaitė.

Tirs antropologai

Kapavietėse rastos monetos rodo, kad mirusieji galėjo būti palaidoti XVIII amžiaus pirmoje pusėje ar viduryje.

„Radome dviejų valdovų laikotarpio monetas – Frydricho Vilhelmo Pirmojo, kuris valdė 1712-44 metais, šilingus ir grašius bei tokio pat nominalo monetas iš Frydricho Vilhelmo Antrojo valdymo laikotarpio. Tai pačio smulkiausio nominalo monetos, todėl jas pamesti nebuvo didelio nuostolio. Jos rastos žemiau grindų lygio ir virš kapų, kapų užpilduose. Vieną monetą radome prie pat mirusiojo žastikaulio, tad galima spėti, kad ji buvo kišenėje“, – teigė archeologė Monika Rapkevičiūtė-Lisauskienė.

Dr. R. Nabažaitė teigė, jog mirusiųjų palaidojimų datavimas pagal monetas yra labai preliminarus, nes palaidojimai gali būti ir ankstesni, nes Šv. Jono bažnyčia veikti pradėjo 1706 metais.

„Mes žinome, kad 1781 metais jau buvo oficialiai uždrausta čia laidoti, o iki tol buvo labai intensyviai laidojama, nes senosios kapinės prie senojo turgaus buvo uždarytos, tai visi miestiečiai čia 60 metų buvo laidojami. Ir tai galime patvirtinti, nes ištyrus labai mažą plotą bendrai sudėjus su ankstesniais tyrimais jau turime 63 kapus“, – aiškino mokslininkė.

Pirmadienį palaikai iš Šv. Jono bažnyčios teritorijos bus iškelti ir išvežti į Vilnių, kad juos toliau tirtų antropologai. Jie nustatys mirusiųjų lytį, amžių, galimas patologijas, mirties priežastis.

„Iš esamų kapų išsidėstymo galima spręsti, kad buvo ir šeimos kapaviečių, bet tikslesniems nustatymams reikalingi ne tik antropologiniai, bet ir DNR tyrimai, kuriuos galbūt ateityje būtų vertinga atlikti“, – teigė dr. R. Nabažaitė.  

Palaikai bus saugomi Vilniuje, o ar jie bus perlaidoti atstatytoje Šv. Jono bažnyčioje yra ateities klausimas.

Rado atliekų duobę

Per mėnesį vykdomus tyrinėjimus archeologams pavyko aptikti ne tik kapavietes, bet ir iki bažnyčios laikotarpio buvusį užstatymą.

„Tai pastatų liekanos, likę fragmentai, nes statant bažnyčią buvo vykdoma destrukcija, ardomi statiniai. Esame aptikę tokią kaip ūkinę duobę, kur buvo pilamos miestiečių atliekos. Tai patvirtina istorinius šaltinius, kad čia būta užstatymo“, – aiškino dr. R. Nabažaitė.

Klaipėdos universiteto mokslininkai Šv. Jono bažnyčios teritorijoje šiemet dirbs dar mėnesį, o kitą vasarą tyrinėjimai bus tęsiami ir bus atidengta daugiau bažnyčios perimetro.

„Šiemet tikslas yra atidengti bokšto pamatus iki apačios, iškelti kapus, ištirti susiformavusį kultūrinį sluoksnį. Tyrimų motyvacija yra paruošti bažnyčios bokšto statybai reikiamą teritoriją“, – teigė dr. R. Nabažaitė.

„Atvira Klaipėda“ jau rašė, kad šią vasarą pasirašyta Šv. Jono bažnyčios atstatymo projektavimo sutartis. Ją pasirašė bendrovė „Senamiesčio projektai“ ir Šv. Jono bažnyčios atkūrimo fondas. Projektavimo sutarties vertė – 605 tūkst. eurų.

Sutartyje numatyta, kad projektavimas vyks trimis etapais. Pirmiausia bus projektuojamas atkuriamos bažnyčios bokštas, antruoju etapu – pati bažnyčia, trečiuoju – jos interjeras.

Šiuo metu ieškoma pinigų pradėti bokšto projektavimo darbus, kurie kainuoja per 100 tūkst. eurų. Klaipėdos savivaldybė kreipėsi į Vyriausybę dėl dalinio finansavimo, šis prašymas dabar nagrinėjamas keliose ministerijose. Kai Vokietijoje baigsis rinkimai, dėl finansavimo planuojama kreiptis ir į naują šios šalies valdžią.

Šv. Jono bažnyčios atstatymą tiek Seimas, tiek Vyriausybė yra pripažinusi valstybei svarbiu projektu. Vyriausybės nutarime, kuriuo šv. Jono bažnyčios atstatymas pripažintas valstybei svarbiu projektu, numatyti labai aiškūs terminai – bažnyčia turi būti atstatyta iki 2027 metų gruodžio 31 dienos. Nutarime numatyta, jog statybos techninis projektas turi būti parengtas iki 2022 metų pabaigos. Tuomet jau būtų aiški ir statybos kaina, kuri dabar preliminariai numatoma 16,8 mln. eurų.


    2021-09-06

    3 komentarai “Tarp Šv. Jono bažnyčios pamatų – 57 palaikai ir išskirtinis karstas”

    1. Avatarklausimas (IP: 84.157.231.30)

      kaip galima atskirti projektavime boksta nuo baznycios, jei tai vienas statinys

    2. AvatarAnonimas (IP: 88.119.41.182)

      Ir kam tai svarbu? Laidojosi žmonės, dabar drasko kapus, nagrinės nuo ko mirė nežinomi žmonės… Laiko ir pinigų švaistymas.

    3. AvatarAnonimas (IP: 85.232.134.106)

      “DNR tyrimai, kuriuos galbūt ateityje būtų vertinga atlikti”

      Kodel tik galbut?

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt