P0

Svarbu, Temos

Nematomi ftalatai – žala ir gamtai, ir sveikatai

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2021-09-17


Austrų mokslininkai Philippas Schwablas ir Bettina Liebmann dar prieš kelerius metus atliko tyrimą, aiškindamiesi, kiek kiekvienas žmogus kiekvieną dieną suvalgo mikroplastiko. Tyrimas buvo gana paprastas: mokslininkai savaitę tyrė žmonių iš Europos, Japonijos ir Rusijos mitybos įpročius, o vėliau ištyrė jų išmatų mėginius ieškodami plastiko likučių. Žinant, kad žmogui tuštinantis iš jo organizmo pasišalina po 400–500 gramų išmatų per dieną, galimai rastinų plastiko likučių sudarė – nuo 800 iki 1000 dalelių, kas maždaug sudaro 5 gramus. Toks kiekis prilygsta vienai kreditinei kortelei.

Tad tarša mikroplastiku – ne kažkur vandenynuose, bet čia pat, kasdienėje aplinkoje – namuose, darbe ar net mokykloje.

Plastikinį mineralinio vandens buteliuką naudojant tarsi gertuvę daugelį kartų kenkiama savo sveikatai – geriamas vanduo su mikroplastiko dalelėmis. specializedtherapy.com nuotr.
Rimtų ligų priežastis

Tikriausiai tik maža dalis visuomenės susimąsto, kokią žalą daro gamtai rinkdamiesi higienos priemones, buitinę chemiją, maisto produktus, vandenį plastikinėse pakuotėse. Maišeliuose, buteliuose, buitinėje chemijoje, higienos priemonėse ir net kai kuriuose maisto produktuose apstu mažų plastiko dalelių. Mažesnės nei penkių milimetrų dydžio mikroplastiko dalelės patenka į maistą, geriamąjį vandenį ir net į orą.

Klaipėdos universiteto mokslo darbuotojas Arūnas Balčiūnas sako, kad visuomenei vis daugiau buityje naudojant plastiką, atliekami tyrimai, kaip mikroplastikas patenka į žmogaus aplinką, maistą.

„Mikroplastiko tyrimams pasaulyje augant, sakyčiau eksponentiškai, natūralu, kad jie paliečia ir žmogaus aplinką, maistą. Yra ne viena mokslinė publikacija, kuri nagrinėja mikroplastiko daleles įvairiuose maisto produktuose, taip pat ir geriamame vandenyje. Visgi dauguma šių publikacijų teigia, kad dažniausiai žmogus praryja mikroplastiko dalelių gerdamas vandenį iš plastikinių butelių, valgydamas jūros gėrybes (ypač vėžiagyvius). Pats kiekis yra labai diskutuojamas, tačiau skalė, kuri parodo mikroplastiko dalelių kiekį, patenkantį į žmogaus organizmą su maistu, gali siekti nuo 12 000 iki beveik 200 000 dalelių per metus arba nuo 7 iki beveik 300 gramų per metus“, – sako Klaipėdos universiteto Jūros tyrimo instituto mokslo darbuotojas A. Balčiūnas.

Šiuolaikinėje pramonėje ir buityje, siekiant padaryti plastiką lankstesnį, skaidresnį, ilgaamžiškesnį, naudojami plastifikatoriai – cheminės medžiagos, vadinamos ftalatais. Jie priskiriami prie endokrininę sistemą ardančių medžiagų, kurios gali pakenkti vaisingumui ir negimusiems kūdikiams. Europos Komisijai pateiktuose ekspertų duomenyse nurodoma, kad visa tai, ką nesusimąstydami naudojame kasdien – kvepalai, kosmetika, skalbimo milteliai, supakuoti plastikinėse pakuotėse – gali būti nevaisingumo, apsigimimų, vėžio, diabeto, nutukimo priežastimi.

„Blogiausia tai, kad vis dar yra dalis žmonių, kurie plastikinį tarkime, mineralinio vandens buteliuką naudoja tarsi gertuvę, daugelį kartų. Manydami, kad taip tausoja aplinką, tačiau taip elgdamiesi kenkia sveikatai. Ftalatai išsiskiria plastike reaguodami į aplinką. Tad jei į tokį buteliuką pilame vandenį iš čiaupo ne vieną kartą, tai paprastai tariant geriame vandenį su mikroplastiko dalelėmis“, – sako Klaipėdos universiteto Jūros tyrimo instituto Pajūrio aplinkos ir biogeochemijos laboratorijos vadovas dr. Mindaugas Žilius. 

Tvaraus vartojimo propaguotoja, influencerė Amelija Kuzmarskė jau keleri metai plastikui ieško alternatyvų ir jo naudojimą kasdien mažina. Amelija pasakoja, kad plastikinę maisto plėvelę jau pakeitė į bičių vaško drobelę, maišelius pakavimui keičia į silikoninius ir juos naudoja ne vieną kartą. Amelija sako, kad plastiko atsisakymas nelengvas, bet privalomas žingsnis norint prisidėti prie savo sveikatos ir mus supančios aplinkos išsaugojimo.

„Naudojamai kosmetikai ir higienos priemonėms esu atidi ir renkuosi atsakingai. Panašiai, kaip ir maistas, kurį valgome, taip ir kosmetikos priemonės, patenka į mūsų organizmus per odą. Aš stengiuosi rinkis natūralią kosmetiką be toksiškų medžiagų kuo tvaresnėse pakuotėse. Šiais laikais nebėra taip sunku rasti puikių variantų. Pavyzdžiui, jau seniai vietoje dušo želė, kuri dažniausiai būna plastike, naudoju natūralius muilus. Kadangi ši tema man svarbi, su sese, kuri yra chemijos mokslų daktarė, pagaminome tvarias dantų priežiūros priemones, kurios yra natūralios, be jokių kenksmingų priedų ir supakuotos be plastiko. Tikiu, kad žmonėms reikia daugiau informacijos apie tai ir platesnio tvaresnių produktų pasirinkimo!“, – sako Amelija Kuzmarskė.

Ką suvalgėme ir išgėrėme, randama nuotekose

Iki šiol buvo gaji nuomonė, kad nuotekose ftalatai aptinkami tik iš pramonės įmonių, tačiau prieš kelerius metus bendrovei „Klaipėdos vanduo“ bendradarbiaujant su Klaipėdos universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto mokslininkais buvo nustatyta, kad ftalatais buvo užterštos net ir darželių, valstybinių įstaigų nuotekos. Tačiau kur kas didesnė tarša – net 88 μg/l buvo užfiksuota iš daugiabučių namų ištekančiose nuotekose.

Dumpių nuotekų valykla.

„Negalime sakyti, kad ftalatai atsiranda vien tik iš pramonės įmonių, bet neretai yra nustatoma, kad į nuotekas mikroplastiko dalelės patenka iš kiekvieno mūsų namų ūkio. Dažnas iš mūsų ftalatą įsivaizduoja kaip pakuotę, tačiau dažnu atveju jis yra mūsų naudojamame produkte. Pramonė ftalatą naudoja kaip plastifikatorių, kuris plastiką padaro lankstesniu, neretu atveju ftalatas naudojamas kaip rišantysis agentas tam tikrose medžiagose – namų kvapams, kosmetikai, higienos reikmenims. Trumpai tariant, ftalatai yra visur ir jei mums rūpi gamta, aplinkos ateitis, kiekvienas privalome keisti savo įpročius, atsisakydami buityje plastiko naudojimo“, – sako Klaipėdos universiteto Jūros tyrimo instituto Pajūrio aplinkos ir biogeochemijos laboratorijos vadovas dr. Mindaugas Žilius.

Dr. Mindaugas Žilius.

„Plastikas nėra tvarus pasirinkimas, ypač kai naudojamas kaip vienkartinė pakuotė ar trumpalaikė priemonė. Jo perdirbimas labai ribotas, todėl plastiko rūšiavimas šiuo metu nėra vienareikšmiškas atsakymas. Sakoma, kad iš jau surūšiuoto plastiko yra perdirbama ne daugiau dešimtadalio. O kiek dar lieka nerūšiuoto? Tikiuosi, kad šie skaičiai ateityje keisis. Taip yra dėl to, kad yra labai daug plastiko rūšių ir kiekvienos perdirbimui reikia skirtingų technologijų ir didelių investicijų. Plastiko perdirbimas yra brangesnė procedūra nei naujo plastiko gaminimas iš iškastinių resursų. Taigi tai nėra tvaru. Taip pat visiems žinomas faktas, kad bėgant dešimtmečiams ir šimtmečiams plastiko atliekos skaidosi į mažas daleles ir nesunyksta. Tai vadinama mikroplastiku. Tos dalelės patenka į dirvožemį ir vandenį. Šiuo metu mikroplastiko jau yra praktiškai visur: lietuje, jūroje, daržovėse, mėsoje, žuvyje ir, žinoma, mūsų pačių organizmuose. Yra nemažai momentų, kur tvaresnės pakuotės pasirinkimas nėra sudėtingas. Pavyzdžiui, tame pačiame prekybos centre galime rinktis cukrų plastikinėje pakuotėje arba popierinėje. Kava irgi būna plastike arba aliuminio skardinėje. Aliejus – plastike arba stikle ir panašiai. Sveriamus vaisius ir daržoves jau nebėra neįprasta dėti į savo maišelius vengiant vienkartinių. Mano apibendrinta taisyklė reitinguojant pakuotes šiuo metu yra tokia: numeris vienas – stiklas, po jo – metalas, popierius ir tik tada plastikas.  Kol mikroplastikas nėra uždraustas, renkantis kosmetikos ir higienos priemones vertėtų atsižvelgti į produkto sudėtį ir vengti priemonių, kuriose yra mikroplastiko. Jis etiketėse yra žymimas Carbomer, Acrylic polymer, Acrylates copolymer (AC), Polyethylene (PE), Polypropylene (PP), Polyethylene-terephthalate (PET), Nylon-12, Nylon-6, Polyurethane (PUR)”, – pataria A. Kuzmarskė. 

INFORMACIJA

Ftalatai (žymimi DEHP, BBP, DBP, DINP, DIDP, DIBP, DEP, DHP, DCHP, DNOP) naudojami polivinilchlorido (PVC) gaminiuose: plastikinėse automobilių detalėse, statybinėse medžiagose, grindų laminate, balduose, laistymo žarnose ir baseinų vamzdžiuose, kosmetikoje (kvapiosios medžiagos, kvepalai, nagų lakas), batuose, lauko aprangoje ir vandeniui atspariuose rūbuose, medicininėje įrangoje ir priemonėse, spausdinimo rašale, klijuose, lakuose ir skiedikliuose, sporto inventoriuje, žaisluose, laiduose ir kabeliuose.


    2021-09-17

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt