P0

Svarbu, Temos

Šioje šalyje nėra vietos istoriniam filmui apie Klaipėdą? (14)

Martynas Vainorius

Martynas Vainorius
2021-10-26


Atrodo, kad 600-osioms Žalgirio mūšio metinėms istorinio vaidybinio filmo nesugebėjusi pastatyti Lietuva liks ir be juostos, skirtos vieno svarbiausių XX amžiaus Lietuvos žingsnių – Klaipėdos krašto prijungimo operacijos – šimtmečiui paminėti.

Lietuvos kino centrui (LKC) dirbantys ekspertai šią idėja sumalė į miltus naudodami tokius argumentus, kuriuos ir Lietuvos administracinių ginčų komisija (LAGK) pavadino šališkais bei nesąžiningais.

LKC direktorius Laimonas Ubavičius akcentuoja, kad organizacijų deleguojamų ekspertų kandidatūros yra derinamos su kultūros ministru, o nepatenkintųjų finansavimo konkursų rezultatais esą visada bus dauguma, nes poreikis yra kartais didesnis nei turima lėšų.

Tuo metu filmo „Klaipėda, 1923″ kūrėjai, teikę skundą minėtajai komisijai, vardina ne vieną priežastį, kodėl juosta be LKC prisidėjimo negali išvysti dienos šviesos. 

Sukilimo operacijos dalyviai 1923-iųjų sausį. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.
Iki šiol skyrė tik 6000 eurų

Idėja pastatyti vadinamojo Klaipėdos sukilimo 100-mečiui skirtą filmą buvo pristatyta 2020-ųjų liepą. 

Idėjos autorius ir filmo prodiuseris klaipėdietis Mindaugas Gudelis sukurti filmui scenarijų pakvietė nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą, rašytoją bei dramaturgą Saulių Šaltenį, o režisuoti – istorinių kino filmų „Ekskursantė“, „Vilniau getas“, „Pelėdų kalnas“ ir kitų autorių Audrių Juzėną. 

Specialios spaudos konferencijos metu buvo pasirašyta ir sutartis su filmo generaliniu rėmėju tapusia AB „Limarko” laivininkystės kompanija.

Urtės Paulauskaitės nuotr.

Pasak M. Gudelio, į LKC du kartus buvo kreiptasi paramos scenarijaus vystymui, dar du kartus – dėl filmo parengiamųjų ir gamybos darbų valstybinio finansavimo. Iš viso gauta tik 6000 eurų, o paskutinis vertinimas kūrėjus pribloškė taip, kad jie net kreipėsi į LAGK. 

Mato ir Krymą, ir seksizmą, ir pompą

„Proginio jubiliejinio filmo sumanymas kelia daug abejonių ir dėl savo konjunktūriškumo, ir dėl paviršutiniškumo, nors Sauliui Šalteniui ir pavyko suteikti sumanymui profesionaliai parašyto scenarijaus formą. Tačiau manau, kad kyla du pavojai: dabartinis scenarijaus variantas sudėliotas iš gana atpažįstamų kaladėlių (jaunuolis, patiriantis politinę ir seksualinę ininiciaciją, lemtinga moteris, prancūzai mergišiai, antisemitai vokiečiai, lietuvių patriotai ir Lietuvos likimui abejingi sąjungininkai, seksistiniai pokalbiai apie moteris, blogi lenkai, juokingi žydai…), todėl iškyla grėsme paversti filmą klišių rinkiniu. Yra ir pavojus filmui tapti tiesmuku propagandiniu plakatu, primenančiu Putino ideologų sukurtus filmus apie Krymo aneksiją”, – taip šio filmo idėją šių metų sausį vertino LKC ekspertė Živilė Pipinytė. 

„Filmo kultūrinė vertė bei temos ir pagrindinės idėjos originalumas vertinami aukštesniais arba vidutiniais balais, scenarijaus elementai gana šabloniški, o veikėjų charakteriai nuspėjami, nepatiriantys taip reikiamo virsmo/kismo. Susitikimo metu su režisieriumi nemažai pastabų buvo išsakyta seksistiniam požiūriui į moteris, bei jų vienaplaniškumą ir objektizavimą. Antra išsakyta esminė pastaba – neatitikimas tarp paraiškoje deklaruojamo noro, kad šis filmas taptų Klaipėdos krašto atgavimo kaip nepkartojamos karinės operacijos iliustracija, siekiu švęsti mūsų visų patriotinius jausmus šio įvykio atžvilgiu, ir realybės, su kuria susiduriame skaitydami scenarijų, kuriame sekame nuspėjamą meilės istoriją”, – sausį rašė kita ekspertė Marija Razgutė, rekomendavusi neskirti finansavimo. 

Filmo kūrėjams šiemet antrą kartą pabandžius gauti LKC finansavimą vystymo darbams abi ekspertės nuomonės nepakeitė. 

„Kaip ir praėjusio konkurso metu, taip ir šiame konkurse filmo kultūrinė vertė bei temos ir pagrindinės idėjos originalumas vertinami aukštesniais arba vidutiniais balais, scenarijaus elementai gana šabloniški, o veikėjų charakteriai nuspėjami, nepatiriantys taip reikiamo virsmo/kismo. Susitikimo metu su režisieriumi dar kartų nemažai pastabų buvo išsakyta seksistiniam požiūriui į moteris bei jų vienaplaniškumą ir objektizavimą. Nepasikeitė ir neatitikimas tarp paraiškoje deklaruojamo noro, kad šis filmas taptų Klaipėdos krašto atgavimo kaip nepkartojamos karinės operacijos iliustracija, siekiu švęsti mūsų visų patriotinius jausmus šio įvykio atžvilgiu, ir realybės, su kuria susiduriame skaitydami scenarijų, kuriame sekame nuspėjamą meilės istoriją. Finansinis planas bei išlaidų sąmata pagrįsti ir tikslūs, įgyvendinimo ir sklaidos planas vertinami vidutiniškai”, – rašė M. Razgutė, vėl rekomendavusi projekto nefinansuoti.

„Ekspertams pateiktas scenarijaus variantas beveik nesiskiria nuo jau svarstyto žiemą, bet apimtis rodo, kad norint jį įgyvendinti reikėtų daug daugiau ekraninio laiko nei nurodyta dokumentuose. Posėdžiui prasidėjus pranešta, kad egzistuoja dar vienas, smarkiai pakitęs variantas, papildytas ryškesne E. Galvanausko linija, nors pateiktame variante akcentuojama, kad tai bus meilės istorija. Manau, kad filmo kūrėjai pirmiausia turėtų apsispręsti, ką nori kurti: proginį filmą, istorinę dramą ar meilės istoriją ir pateikti ekspertams tokį scenarijaus variantą, dėl kurio įgyvendinimo nekiltų abejonių, juolab žinant, kad istorinio filmo gamyba pareikalaus daug lėšų, A. Juzėno filmų finansavimas visada būna keblus ir audringas, o užsienio prodiuserių finansinis indėlis nelabai aiškus”, – savo išvadose dėstė Ž. Pipinytė. 

„Atmetus visą pradinę pompą reikia sutikti, kad gvildenant šią jau šimtmečio sulaukusią Lietuvos istorijos atkarpą S. Šaltenio indėlis gali būti esminis ir labai prasmingas. Svarbu, kad režisierius nenugrybautų kur į šoną. Savaime suprantama, kad be koprodukcijos šis projektas vargiai ar bus realizuotas. Yra pastabų paruošiamojo periodo sąmatai. Vėl kartojasi tos pačios klaidos – kompozitorius dar nepradėjus filmuoti”, – tokį įvertinimą parašė ekspertas Juozas Širvinskas. 

Šių ekspertų vertinimu, iš 12 pretendentų juosta apie Klaipėdą su 17,67 balo liko tik septintoje vietoje. Geriausiai – 24 balų vidurkiu – buvo įvertintas VšĮ „Uljana Kim ir ko“ siūlomas statyti filmas „Johatsu” (režisieriai Lina Lužytė ir Nerijus Milerius), kuriam buvo skirta 23 500 eurų. Po jo su 23,67 balo atsidūrė UAB „Ultra Nominum“ filmas  „D.S.Š. pagal Jokūbą” (režisierius Arūnas Matelis), gavęs tokią pačią sumą. Trečioje vietoje – VšĮ „Naratyvas“ filmas „Aktyvistas” (rež. Romas Zabarauskas) su 21,33 balo, kuriam skirta 17 100 eurų. Dar 14 830 eurų gavo ketvirtoje vietoje likęs VšĮ „In script“ pasiūlytas režisierės Gabrielės Urbonaitės filmas „Renovacija” (20,33 balo).

Komisija įžvelgė šališkumą ir nesąžiningumą

Po pastarųjų vasaros vertinimų filmą apie Klaipėdos sukilimo operaciją bandančiai sukurti komandai trūko kantrybė ir jie per VšĮ Didžiųjų motinų studija pateikė skundą LAGK prašydami panaikinti atitinkamą LKC direktoriaus įsakymą, kuriuo neskiriamas finansavimas bei įpareigoti vykdyti naują paraiškos vertinimą. 

Didžiųjų motinų studija savo skunde dėstė, kad tokios ekspertų išvados neatitinka minimalių etikos reikalavimų, profesionalumo ir dalykiškumo, „jau nekalbant apie objektyvų, konstruktyvų ir argumentuotą pačios paraiškos ir scenarijaus vertinimą iš esmės, išvadų turinio kokybę”.

„Palyginus dviejų paraiškų ekspertinio vertinimo išvadas matyti, kad antrą kartą pateikus išimtinai pagal ekspertų pastabas pakoreguotą projektą, vertinimas net sumažėjo nuo 19,33 iki 17,67, o išvados sukompiliuotos iš ankstesnių išvadų ir neatitinkančių tikrovės, šališkų, subjektyvaus pobūdžio deklaratyvių teiginių”, – buvo rašoma skunde. 

Kūrėjai įžvelgė ir tai, kad vertinimai buvo parašyti „turint išankstinį neigiamą nusistatymą”, nes konstatuota, jog „prioritetą gauna pirmi keturi reitinge esantys projektai“, nors ekspertai tokiame etape negali žinoti, kurie filmai galiausiai bus geriausiai ir kiek jų gaus finansavimą – tai paaiškėja tik baigiamojo posėdžio metu. 

Skundą išnagrinėję komisijos nariai Eglė Bilevičiūtė, Remigijus Kalašnykas ir Vytautas Kurpuvesas konstatavo, kad jis yra pagrįstas.

„Siekiant pateisinti sprendimą nurodoma: „svarbu, kad režisierius nenugrybautų kur į šoną“; tai su dalykišku vertinimu prasilenkiantys teiginiai. <…> Priimant įsakymą, ignoruotas ekspertų nešališkumo deklaracijos 1 dalyje numatytų pareigų (objektyviai, be išankstinio nusistatymo, nešališkai, vadovaujantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus, teisingumo principais, dalykiškai vertinti paraiškas) pažeidimas. <…> Analizuojant ekspertų pateiktas išvadas, akivaizdu, jog tokios frazės kaip „A. Juzėno filmų finansavimas visada būna keblus ir audringas“; „užsienio prodiuserių finansinis indėlis nelabai aiškus“; „atmetus visą pradinę pompą reikia sutikti, kad gvildenant šią jau šimtmečio sulaukusią Lietuvos istorijos atkarpą, S. Šaltenio indėlis gali būti esminis ir labai prasmingas, svarbu, kad režisierius nenugrybautų kur į šoną“ ir pan. yra deklaratyvios, prieštaringos ir neatitinka objektyvumo bei aiškumo kriterijų. Sutiktina ir su pareiškėjos skundo argumentais, jog abejoti ekspertų objektyvumu ir pakankamu įsigilinimu į filmo projekto vertinimą sudaro prielaidas ir tai, jog antrą kartą pateikus pakoreguotą pagal ekspertų pastabas projektą, vertinimas sumažėjo nuo 19,33 iki 17,67 (pvz., tos pačios ekspertės Razgutės vertinimas sumažėjo 2 balais, projekto įgyvendinimo strategijos ir filmo sklaidos strategijos įvertinimas sumažintas po 1 balą, tačiau visiškai neaišku dėl ko vienu atveju vertinami „vidutiniškai“, kitu atveju – vertinami „neigiamai“, nes motyvų nėra; išvados dalinai pakartotos iš ankstesnių išvadų ir niekaip nepagrįstų bei prieštaringų teiginių. <..> Pareiškėja skunde pagrįstai akcentuoja, jog ekspertas, vertindamas ir pildydamas Taisyklių 3 priedo lentelę, šiame etape neturėtų žinoti, kurie projektai bus geriausiai įvertinti galutiniame (baigiamojo posėdžio) vertinimo etape ir kiek jų bus, bei atitinkamai siūlymo nefinansuoti neformuluoti. Tuo tarpu, M. Razgutės ekspertiniame vertinime jau rašant individualią išvadą nurodoma – „rekomenduoju projekto nefinansuoti […] bendra suma, skirta scenarijaus rašymo ir parengiamųjų darbų projektų finansavimui šiame konkurse, yra labai nedidelė, o prioritetą gauna pirmi keturi reitinge esantys projektai“. <…> Laikytina, jog išvadas pagrindžiantys deklaratyvūs bendro pobūdžio argumentai neatspindi, kodėl pagal kiekvieną kriterijų buvo skirti atitinkami balai, motyvai nėra pakankami ir objektyvūs. Tokios išvados negali būti laikomos tinkamais ir pakankamais viešojo administravimo sprendimo, kuriuo nusprendžiama nefinansuoti filmo projekto, motyvais. Be to, tokios išvados sudaro prielaidas manyti, kad Ekspertų komisijos nariai neveikė nešališkai, sąžiningai ir šiuo atveju tinkamai atliko ekspertų komisijos nario pareigas. <…> Centro direktorius, nereikšdamas ekspertams jokių pastabų dėl jų išvadų nepagrįstumo (nepakankamo motyvuotume) bei neprašęs jų papildyti, o priimdamas pareiškėjai neigiamas teisines pasekmes sukėlusį sprendimą, nepašalino abejonių dėl ekspertų galimo subjektyvumo ir neužtikrino, jog sprendimas būtų tinkamai motyvuotas”, – rašoma komisijos sprendime. 

Juo buvo panaikintas atitinkamas LKC direktoriaus įsakymas ir įpareigota per mėnesį įvykdyti naują paraiškos vertinimą.

Iš naujo vertino tie patys

LAGK sprendimą Kinos centras per vieną mėnesį galėjo apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam, tačiau centro direktorius Laimonas Ubavičius „Atvirai Klaipėdai” sakė, jog buvo nuspręsta to nedaryti – paraiška buvo atiduota vertinti iš naujo. 

„Finansavimą gauna tik nedidelė dalis prašančiųjų, apie 90 procentų lieka nepatenkinti, tad situacija natūrali, kaip ir visur tokiuose konkursuose”, – sakė LKC direktorius Laimonas Ubavičius. Kultūros ministerijos nuotr.

Pasak jo, naują vertinimą atliko tie patys ekspertai, nes jie patvirtinti dvejiems metams, jų kandidatūras teikia su filmų industrija susijusios organizacijos, jos vėliau derinamos su kultūros ministru.

„Yra tvarkoje numatyti pagrindai, kada gali būti nušalinti ekspertai, bet mes tokių dabar nematėme, nors ir buvo toks prašymas. Suprantama, kad gali patikti ar nepatikti ekspertai, bet tai ne pagrindas. Finansavimą gauna tik nedidelė dalis prašančiųjų, apie 90 procentų lieka nepatenkinti, tad situacija natūrali, kaip ir visur tokiuose konkursuose”, – sakė LKC direktorius. 

Naujos ekspertų išvados dėl filmo „Klaipėda, 1923″ ant jo darbo stalo nugulė pirmadienį. Pasak direktoriaus, ekspertai atsižvelgė į LAGK nurodytus reikalavimus, tačiau tai vertinimo balų esmingai nepakeitė ir filmas liko toje pačioje 7-oje vietoje, be finansavimo. Pirmadienį L. Ubavičius pasirašė ir atitinkamą įsakymą

Pasak LKC vadovo, šiuo metu jau yra paskelbtas dar vienas finansavimo konkursas, kuriame gali dalyvauti ir filmo apie Klaipėdą kūrėjai. Jo paraiškas sausį jau vertins kiti ekspertai, nes dabartinių kadencija baigsis gruodį.  

Ministerija nemato ir minėjimo programoje

Filmo kūrėjai buvo kreipęsi ir į Kultūros ministeriją prašydami, kad juos būtų įtraukta į Klaipėdos krašto metų minėjimo programą.

,,Vertiname planuojamo filmo autorių, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Sauliaus Šaltenio ir kino režisieriaus Audriaus Juzėno, indėlį į Lietuvos kultūrą, tačiau atkreipiame dėmesį, kad įtraukiant konkretų projektą į minėjimo programą, būtina užtikrinti šio projekto
įgyvendinimą, numatant jo finansavimo šaltinius”, – rašoma kultūros viceministro Albino Vilčinsko pasirašytame atsakyme, kuriame primenamas faktas, kad LKC neskyrė filmui finansavimo, o ministerija esą neturi kitų priemonių finansuoti vaidybinio pilno metražo kino projektų. 

Dėl šios aplinkybės esą įtraukti filmo į Klaipėdos krašto metų minėjimo programą nėra galimybių.

„Lyg su marsiečiais kalbėtumės”

Saulius Šaltenis, filmo scenarijaus autorius

Manęs paprašė rašyti scenarijų filmui, atidėjau darbus ir ėmiausi. Visada stengiuosi, kad būtų darbas padarytas gerai arba labai gerai, jei tam yra laiko. Man jau 75 metai, aš atitolęs, gal tiesiog nebesuprantu. Iš to ką pasakojo režisierius, prodiuseris, man dauguma dalykų atrodo absurdiški, lyg su marsiečiais kalbėtumės. Dirbau savo laiku Lietuvos kino studijoje, dėsčiau kino dramaturgiją ir iki šiol jauni ateina pasitarti, bet gal laikai pasikeitė ir aš nieko nebesuprantu.

Mane nustebino, kad sako, jog čia lietuviška propaganda. Bet juk tai buvo sėkmingiausias tarpukario Lietuvos veiksmas, kai susiliejo jaunų žmonių, šaulių ir Klaipėdos krašto lietuvių entuziazmas su Lietuvos vyriausybės, priešakyje su Galvanausku, išmintimi ir drąsa. Galvanauskas buvo be galo išmintingas žmogus ir įvyko tai, kas turi didžiulę teigimą reikšmę Lietuvos istorijos perspektyvoje. Tai gal geriau vaizduoti lietuvį, sėdintį ant tualeto su užkietėjusiais viduriais?

Kvailos tos pastabos. Nekalbant jau apie seksizmą. Kliūva ir Steponas Darius, bet juk jis dalyvavo toje operacijoje, yra lyg to laikmečio ženklas.

Jei būtų aiškūs motyvai, argumentai, dar būtų galima diskutuoti. Bet dabar neturiu laiko ir energijos gilintis, noriu būti viduje laisvas nuo visokių drumzlių.

„Atrodo, kad dabar norima pavogti produktą”

Audrius Juzėnas, režisierius

Yra susidariusi tokia situacija, kad vertinant kalbama ne apie filmo svarbą, o apie asmeniškumus. Ekspertai turi arba ekonominių, arba asmeninių santykių interesų, neišsipildžiusių lūkesčių.

Saulius Šaltenis yra vienas iš talentingiausių tiek rašytojų, tiek scenaristų, bet turi ir politinį pėdsaką, savo pažiūras, buvo kultūros ministras. O vertinat dalyvauja buvęs kultūros viceministras. Viena iš eksperčių – iš Klaipėdos, lyg norėjo būti tokio projekto prodiuserė. Kita dėsto asmeniškumus dėl Šaltenio ir Juozėno, kad čia esą bus „Pelėdų kalnas 2”. Kai esi žmogus sąžiningas, padorus, principingas, neleidi užsilipti ant galvos, esi nepatogus. Kažkada susikryžiavo keliai su viena eksperte, kiekvienas vertinimo posėdis baigdavosi susikirtimais dėl projektų vertės, finansų, autorių. Man atrodė, kad ji būdavo šališka ir tuos, su kuriais susijusi, nušviesdavo žymiai geresnėje šviesoje.

Vienas iš ekspertų įžvelgė sąsajų su Putino Rusija. Gal reikėtų pirma Versalio taikos sutartį paskaityti ir suprasti, kokioje padėtyje buvo Klaipėdos kraštas po I pasaulinio karo. Nieko bendro su Krymo situacija.

Pati ekspertavimo procedūra kelia daug abejonių, nes ekspertus deleguoja įvairios asociacijos, o Kino centras negali reikalauti konkrečios kompetencijos.

Dar prieš 3-4 metus buvo kreiptasi į Vyriausybę, kad tokia išskirtinė sukaktis būtų įamžinta išliekamąją vertę turinčiu produktu. Tiesiog atrodo, kad dabar norima pavogti produktą, nes esame maža šalis, mažai idėjų. Mindaugą Gudelį pavadino tiesiog iš gatvės atėjusiu banditu, nors žmogus yra itin atsakingas, dirba su tarptautiniais projektais, kurių biudžetas didesnis nei tokio kino.

Be Kino centro paramos sudėtinga būtų pastatyti tokį filmą, nes čia lietuviška istorija akcentuojama. Saulius Šaltenis siekia parodyti sąsajas tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos, per meilės istoriją tarp vokietės ir lietuvio visa tai pasakojama. Siužetas paremta ir tikrai įvykiais, Sauliaus Šaltenio šeimos istorija.

Sugalvojo lyčių santykius vertinti iš dabarties pozicijų. Ar gali per karą išprievartauta moteris pakilti iš pelenų ir susikurti naują gyvenimą? Mano nuomone gali, vertintojos – ne. Čia jų pačių seksistinė pozicija.

Nesulaukiant paramos reikėtų statyti arba karinį šaudo-gaudo filmą, arba detektyvinį apie žudynes Klaipėdoje, kuri tuo metu buvo vienas didžiausių kontrabandos centrų.

Nesuvokiama, kad gyvename šalia Rusijos ir Baltarusijos, kurioms Klaipėdos ir Vilniaus kraštų klausimas nėra toks aiškus, kaip mums, ir kad reikia nuolat dirbti su istorine atmintimi. 

„Be Lietuvos kino centro paramos tokio filmo nebus”

Mindaugas Gudelis, filmo prodiuseris

Esminis klausimas, kaip po tokio komisijos sprendimo tie patys ekspertai gali vėl vertinti paraišką? Mes suprantame, kad turi būti naujas vertinimas, o ne pakartotinis. Su tais pačiais ekspertais vertinime nedalyvavome, prašėme nelaikyti posėdžio įvykusiu, norėjome naujos komisijos, bet mūsų prašymas nebuvo išgirstas.

Be Lietuvos kino centro paramos tokio filmo nebus, nes istoriniai filmai yra labai brangūs. Lietuvoje geriausiu atveju filmą kino teatruose peržiūri apie 200 000 žiūrovų. Skaičiuojant, kad vidutiniškai bilietas kainuoja 7 eurus,  galima surinkti 1,4 milijono. Mes galvojome, kad galime pastatyti tokį filmą už 2 milijonus eurų, vokiečiai statytų už 5, skandinavai – už 6-7 milijonus eurų. Koprodukcijai yra tikrai didelės galimybės ir iš vokiečių, ir iš prancūzų, bet reikėtų Lietuvos kino centro dalies.

Bandysime dalyvauti ir naujajame konkurse. Jei nepavyks, gal liks tik scenarijus teatro spektakliui arba gal reikės tartis su kažkuo kitu. Bet kokiu atveju, visom išgalėmis ieškosim išeičių.

Liūdna, kad eilinį kartą tvirtinasi faktas, jog Lietuva visiškai neišnaudoja kino meno kaip istorinės atminties formavimo įrankio.


    2021-10-26

    14 komentarai “Šioje šalyje nėra vietos istoriniam filmui apie Klaipėdą?”

    1. AvatarTiesa (IP: 95.215.143.16)

      Dokumentinė ar meninė, bet turi būti tiesa.

      • AvatarNeziniukui tiesai (IP: 90.131.35.152)

        Tiesa ir dokumentiai faktai yra TV serialo apimtyje. Filmai ne tam skirti. Pasigilinkite, mokslus pagriauzkite, knygu paskaitykite, filmu ir serialu paziurekite. O tada komentuokite.
        Tokiu prastu komentaru saltinis – Lietuva is zemos kokybes serialu ir dokumentiniu filmu niekaip neisauga ruba i pilno metro vaidybinius filmus. Jeigu jus galvojate kad meninis filmas turi sutapti su faktais – jus labai, labai klystate.

      • AvatarTam kuris siūlo pagriaužti mokslus (IP: 95.215.143.16)

        Ar žnote kuo skiriasi “ir” nuo “arba”? Perskaitykite, kas parašyta ir ką pats rašote.

    2. AvatarJuozas (IP: 84.32.115.52)

      LKC komisija pasielgė teisingai – po paskurinio Juzėno filmo nelabai juomi galima tikėti. O dar ir tema. Praeivio komentaras į dešimtuką, ne nuo to reikia pradėti, nuo scenarijaus kuris veža ir aktualus.

      • AvatarJuozui (IP: 37.0.225.35)

        Tamsta esate galimai tamsuolis. Uz filma teisti visada reikia ne rezisieriu o scenarijaus autoriu. Rezisierius stato pagal scenariju. Peledu kalbo atveju kaltinti turetumete Morka, kuris parase nepastatoma scenariju, o prodiuseris projekta stume toliau.
        Tamsta esate dar galimai didesnis tamsuolis jeigu manote kad ekspertai gaudami atlygi gali rasyti nesamone ir uz tai buti nebaudziami. Seniai su Lkc aisku. Tik pirma karta kazkas driso pradeti reformacija.
        Sekmes kurejams!

      • AvatarMarta (IP: 78.57.192.7)

        Tai va..Klaipeda tikrai Lietuvai nesuprantamas krastas su keistuoliais.Dat 70-ais supratau atvykus iVilniu studijiuoti.Gal dabar dar nezinoma musu krasto istorija

    3. AvatarFaktas (IP: 90.131.39.121)

      Plėšikas ir banditas Tadas Blinda svarbiau už viską ir bus teigiamas herojus daugybę metų

    4. Avatarklp (IP: 88.119.136.56)

      Baikite pilti druską ant žaisdos, geriau pradėkite planuoti filmą apie šių dienų herojus ! Daug faktų ir gyvų liūdininkų .

    5. AvatarNuomonė (IP: 90.131.40.186)

      Filmas bus. Manau, susirinkusi tikrai protinga ir profesionali komanda. Ir Klaipėdos kaip anuomet, taip ir dabar niekam neparduos, kad ir kiek intrigų būtų aplink. O kad LKC, ar su direktoriaus ar be jo žinios, yra išūkių su asmeniškumais ir interesais, tai čia juodu ant balto.

      • AvatarPraeivis (IP: 78.57.246.140)

        <> Jeigu konjuktūriškai nemeluoti ir nepudruoti istorinių faktų, filmas turėtų būti apie gerai suplanuotą Klaipėdos krašto aneksiją 1923 metais ir jokį “sukilimą”. Istorinis faktas, jokia “valstybinė” paslaptis, kad iki 1923 metų Klaipėda ir Klaipėdos kraštas niekada nepriklausė Lietuvai (taip pat kaip ir Rusijos imperijai bei SSSR), taigi, ir nebuvo iš jos kaip nors atimtas ar pavergtas. 1939 III reichas ultimatyviai pareikalavo grąžinti teritoriją Vokietijai. Tai ir buvo besąlygiškai padaryta. Be jokio pasipriešinimo ar notos iš Lietuvos pusės (savotiška analogija su 1940 m. sovietų aneksija). 1945 sovietų armija “išvadavo” Klaipėdą ir Klaipėdos kraštą, tačiau ištisus 48 metus, iki pat 1993-čiųjų buvo pamiršusi išeiti Galima spėti, kad filmas negauna finansavimo (ir vargu ar kada gaus) ir dėl šių delikačių aplinkybių. Taip pat keistokas istorinis S. Šaltenio naivumas. Gal čia honoraras kaltas? Žinoma, visi pikti dėl nuplaukusių suplanuotų darbų ir būsimų pajamų, tačiau be entuziazmo dar būtų ne prošal ir realiai susivokti ko imiesi, kaip, ką ir kam tuo nori pasakyti. Tikrai besąlygiškai esu Lietuvos patrijotas, tačiau tiesos iškraipyti nevalia net ir patriotiniais sumetimais. Klausimas, kada tik tai imsime suvokti.

      • AvatarŽiniuonis (IP: 195.14.179.67)

        Praeivis nėra teisus. Filmas nėra dokumentinis. Tai – žiūrovinis kinas, kuriame istoriniai faktai gali užimti 5-7 proc. visos istorijos. Tik tokiu būdu šiais laikais galima papasakoti istoriją tikintis populiarumo ir sklaidos, nes akivaizdu, kad filmo kūrėjų užmojis – filmas Europai, o gal net pasauliui. Todėl tamstos paminėtos delikačios aplinkybės gali būti svarbios dokumentinio kino ar kito faktais grįsto kūrinio (pvz. knygos) atveju.
        Šiuo atveju labai džiaugiuosi, kad kūrėjai bando aktualizuoti istoriją moderniomis priemonėmis. Tik gaila, kad to nesupranta LKC “nepriklausomi” ekspertai.

    6. AvatarMartynas (IP: 193.219.76.238)

      Šiame projekte tiesiog kartojasi komunikacijos klaidos – dar negavus finansavimo, jau daroma spaudos konferencija ir visiems apsiskelbiama, kad filmas bus; dėl dviejų eksperčių subjektyvaus vertinimo M. Gudelis daro išvadą apie visos Lietuvos požiūrį. O gal iš tiesų nereikia tokio filmo, jei, išskyrus banalią meilės istoriją, nieko daugiau pasiūlyti neįmanoma?

      • AvatarNetflixas (IP: 37.0.225.35)

        Nemanau, kad tai klaida. Ar būtų apsiskelbtą, ar nebūtų – tai niekaip neįtakotų LKC “nepriklausomų” ekspertų nuomonės. Normalūs šimtmečių šventimai iš anksto skelbiami – tas pats Kaunas su 2022 seniai komunikuoja kaip ir ką darys. Vilnius taip pat. Todėl nemanau, kad buvo klaida pasiskelbti. Priešingai – tai buvo gera startinė pozicija, kuri, matyt, užpykdė LKC “savą” ekspertų “chebrą”, kad reikės atiduoti dalį pinigų kažkam iš šono.
        O neskaitę scenarijaus gal neskubėkim, Martynai, spręsti apie kūrėjų užmačias.

      • AvatarKlp (IP: 78.62.21.242)

        Šis prijungimas turi pagrindo kalbėti ir apie okupacinį atspalvį. Pasiėmė, nes galėjo. Kolaborantams pastatom paminklą ar bandom užgožti temą nebekalbėti apie prijungimo dviprasmybę. Sausio 15 d., man kaip klaipėdiečiui, mažiausiai nėra šventė.
        O kokia alternatyva? Turbūt jokia. Tik apmaudu būti pamiršta provincija šalį engiančios vilnizacijos fone.

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt