Einant trečiajam rudens mėnesiui nusistovėjo viešojo transporto kelionių skaičiai, ir dabar jau galime daryti tarpinius apibendrinimus, kaip mums sekėsi teikti paslaugą šiais metais lyginant su praėjusiais.

Sukaupta statistika rodo, kad iš giliausios duobės jau pakilome ir dabar kelionių rodikliai, po rugsėjo-spalio mėnesių svyravimų, pagal oro sąlygas, net pagerėjo. Nors skaičiai lieka mažesni nei ikipandeminiais mėnesiais, viešasis transportas ir per tuos mėnesius patvirtina savo reikalingumą tvarkingam miesto gyvenimo vyksmui.

Pasikeitė bilietų rūšių proporcijos

Kelionių skaičius lyginant su „gerais laikais“ šiemet ir ypač pernai sumažėjo, tuo pačiu pasikeitė ir bilietų rūšių proporcijos.

Bilietų rūšys, kurių laukia gera ateitis – tai aplikacija (bilietas = QR kodas) telefone ir priemiestinis dviejų žymėjimų bilietas (CiCo – check in / check out). Neatsitiktinai per pastaruosius metus jos taip populiarėja. Aplikacija leidžia išsiversti be bilieto kortelės. O priemiesčio kelionėse, kuriose kartinio bilieto kaina priklauso nuo nuvažiuoto atstumo, dviejų žymėjimų bilietas yra pigesnis nei perkant iš vairuotojo ir taupo kelionės laiką.

Kitų, įprastinių bilietų rūšių dinamiką verta aptarti atskirai.

Netikrumas dėl rytojaus – mažiau terminuotųjų bilietų

Kelerių metų rugsėjo-lapkričio mėnesių terminuotųjų bilietų pirkimo analizė leidžia daryti neginčijamą išvadą, kad nebūdami tikri, ar epidemiologinis režimas visą mėnesį išliks toks pat, šį ir pernykštį rudenį mėnesinius bilietus keleiviai pirko daug vangiau nei iki tol. Tiesa, lapkričio duomenys indikuoja, jog šie bilietai pamažu vėl perkami ir naudojami dažniau.

Statistiką kiek „pagražina“ trumpo galiojimo bilietų skaičiaus augimas ir pakankamai stabilus ilgalaikių (6/12 mėn.) bilietų pirkimas.

Kartinis bilietas populiarėjo

Atvirkščioji terminuotųjų bilietų skaičiaus sumažėjimo pusė – kartinių bilietų augimas.

Dėl to paties neužtikrintumo pandemijos laikotarpiu keleiviai „perbėgo“ į kartinius bilietus. Kai kuriais pernai metų mėnesiais absoliutūs kartinių bilietų skaičiai buvo didesni nei ikipandeminiais mėnesiais. Ir jau lygindami šiuos metus su pernykščiais matome, kad šiemet skaičiai aukštesni.

Geras zoninio moksleivio terminuotojo bilieto startas

Šis ruduo yra pirmas, kai sulygintos miesto ir priemiesčio moksleivių transporto lengvatos. Tokiais mėnesio antrosios zonos bilietais naudojasi apie pusę tūkstančio moksleivių.

Nuolaidų sistema (80 proc. terminuotajam ir 50 proc. kartiniam) yra tokia, kad terminuotasis moksleivio bilietas yra pigesnis net ir laikantis populiariausio priemiesčio vaikų kelionių modelio: ryte suaugusieji važiuodami į darbą kartu išvežioja ir vaikus į mokyklas, o jau namo vaikai grįžta savarankiškai, viešuoju transportu. Juo labiau, kad su zoniniu bilietu neribotai galima važinėti ir miesto maršrutais.

Manome, kad priemiesčio tėvams dar reikia sukaupti patirties lyginant šias išlaidas, ir tik tada terminuotasis moksleivio bilietas užims deramai jam priklausančią vietą bilietų sistemoje.

Miestas tebedirba lanksčiu režimu

Viešojo transporto apkrovos svyravimas darbo dienos valandomis leidžia daryti išvadas apie naują darbo laiko organizavimo modelį mieste. Įprastai rytinis pikas (žr. grafiką) būdavo ne tik aštresnis, tačiau ir daug aukštesnis už popietinį. Dabar popietinis kelionių pikas beveik susilygino su rytiniu (vasarą popietinis netgi rytinį viršydavo). Taip gali būti dėl to, kad po pietų ne tik mokinukai grįžta namo po pamokų, tačiau ir dirbantys žmonės atlieka papildomas keliones.

Tai leidžia manyti, kad dalis įstaigų ir po vasaros išlaikė tokį darbo režimą, kai darbuotojas vertinamas pagal užduočių atlikimą (kuris kai kuriais atvejais gali būti vykdomas ir distanciškai ir nebūtinai vien darbo valandomis), o ne tik pagal fiziškai darbovietėje atsėdėtas darbo valandas. Laikas parodys, ar ši tendencija įsitvirtins.

Vertinant pateikto grafiko reikšmes reikia atsižvelgti, jog 44-ąją ir 46-ąją kalendorinių metų savaites moksleiviai mokėsi, o 45-ji – jų atostogų savaitė; tai atsispindi ir grafike.

Prognozės

Likusiomis šių metų dienomis nelaukiame ženklių kelionių skaičiaus pokyčių į vieną ar kitą pusę. Manome, kad įvairių epidemiologinių ribojimų režimas jau nusistovėjo ir neturėtų radikaliai keistis.

Praėjusiais metais karantininiai ribojimai buvo generaliniai – paliesdavo įmonių ir įstaigų darbo režimą. Jau kitą dieną po Operacijų vadovo naujo sprendimo matydavome ženklų kelionių kritimą.

Nuo šių metų antrosios pusės režiminiai ribojimai yra individualizuoti ir paliečia nebe įstaigas, o konkretų asmenį priklausomai nuo jo imunizacijos statuso. Kadangi imunizuotų ir neimunizuotų asmenų grupės visuomenėje jau nusistovėjo (nuolat po truputį augant imunizuotųjų skaičiui), kokie nors papildomi apribojimai didelės įtakos kelionėms jau nebeturėtų padaryti. Matome, kad nusistovi nauja kelionių skaičiaus norma – ženkliai mažesnė nei ikipandeminiais 2019-aisiais, bet jau aukštesnė ir stabilesnė nei pernai ar šių metų pradžioje.