Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai pagaliau išnagrinėjo dar šių metų pradžioje Kretingos rajono mero Antano Kalniaus pateiktą skundą dėl Tarybos sprendimų, kuriais iš jo buvo atimti du patarėjai, o vėliau norėta panaikinti ir paskutinį tokį etatą.

Sprendimą šioje visiems šalies merams aktualioje byloje teismas skelbs sausio pradžioje.

„Manau, kad šiuo atveju vienoks ar kitoks teismo sprendimas, suformuota teisminė praktika atsakys bent į dalį tiek man, tiek kitiems mano kolegoms merams kylančių klausimų”, – buvo sakęs Antanas Kalnius. Martyno Vainoriaus nuotr.

Vienu sprendimu nepasitenkino

Į teisminį procesą išvirtusios istorijos pradžia siekia praėjusių metų pabaigą, kai Kretingos rajono politikai nusprendė sudaryti naują valdančiosios koaliciją, kurioje nebeliko mero A. Kalniaus ir jo rinkimų komiteto „Kretingos kraštas“ narių. Naujoji valdžia, paskyrusi naują administracijos vadovybę, tuo administracinių pertvarkų nebaigė – sausio pabaigoje Tarybos dauguma priėmė sprendimą nuo kovo 1 d. mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičių sumažinti nuo trijų iki vieno.

Nesutikdamas su tokiu naujosios daugumos sprendimu A. Kalnius padavė skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams. Kretingos vadovas savo skunde akcentavo, kad Vietos savivaldos įstatyme aiškiai nurodoma, jog sprendimai dėl savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato sudarymo ir jo pareigybių skaičiaus nustatymo priimami tik mero siūlymu, kurio šiuo atveju nebuvo. Sprendimo projekto autoriumi buvo nurodomas Tarybos narys Konstantinas Skierus. Tad Taryba, priimdama tokį sprendimą, mero nuomone, viršijo jai nustatytą kompetenciją.

A. Kalniaus įsitikinimu, Taryba tokiu sprendimu neteisėtai susiaurino įstatyme numatytos merui teikiamos pagalbos, susijusios su jam nustatytų funkcijų vykdymu, apimtis.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai vasario pabaigoje atsisakė priimti tokį Kretingos mero skundą. Esą savivaldybės tarybos nariams nėra suteikti įgaliojimai kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Klaipėdos teismo nuomone, tokį skundą galėtų teikti Vyriausybės atstovas. Nesutikęs su tokiu verdiktu A. Kalnius jį apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kurio kolegija nurodė, kad pirma instancija buvo neteisi ir privalo nagrinėti tokį skundą.

A. Kalnius savo skunde buvo prašęs taikyti ir laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti sprendimo galiojimą, tačiau jos tapo neaktualios, nes du jo sekretoriato darbuotojai nuo kovo turėjo būti atleisti iš darbo.

Balandžio pabaigoje Kretingos rajono taryba nusprendė atimti iš mero ir paskutinį patarėją, klaipėdietį Albertą Barauską, tačiau A. Kalniui apskundus ir šį sprendimą, o teismui jau laiku pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, šis etatas liko egzistuoti iki galutinio sprendimo įsigaliojimo.

Nėra jokio taupymo ir racionalumo?

Teismo posėdžio metu A. Kalniaus advokatė Asta Jakštienė tvirtino, kad priimdama tokius sprendimus Taryba viršijo jai teisės aktuose nustatytą kompetenciją, pažeidė mero kompetenciją, jo teises ir teisėtus interesus, nes buvo panaikinta jam teikiama pagalba, susijusi su tiesioginių funkcijų vykdymu, esą buvo padaryta žala jų kokybei ir visai savivaldybės veiklai.

Anot advokatės, Taryba nepateikė jokių argumentų, kad merui nereikalingos tokios pareigybės ir pagalba. A. Jakštienė taip pat akcentavo, kad dalis buvusių funkcijų laikinai buvo pavesta trims Savivaldybės administracijos specialistėms. Joms buvo pavesta administruoti gyventojų iniciatyvų projektą, nors jie tiesiogiai nėra susijęs su meru.

„Už papildomas funkcijas skirti priedai, per visas specialistes gavosi 95 procentų. Tai kur čia racionalumas?” – retoriškai klausė advokatė. 

Atsikirsdama į Tarybos atsiliepime pateiktą nuorodą apie Konstitucinio Teismo sprendimą, kuriuo tiesioginiai merų rinkimai buvo pripažinti antikonstituciniais, A. Jakštienė pabrėžė, kad teisė merui turėti tokį aptarnaujantį personalą buvo įtvirtinta dar gerokai iki pirmųjų tiesioginių mero rinkimų.

Bylą nagrinėjančios kolegijos pirmininkė Eglė Kiaurakytė savo ruožtu advokatės teiravosi, kaip reikėtų vertinti Tarybos kaip įrodymą pateiktą mero interviu, kuriame jis tikino, kad ketina mažinti savivaldos aparatą, įskaitant mero tarnybą.

„Tai – politinis pareiškimas, bet tai nekeičia įstatymo reikalavimo, nenaikina, neapriboja instituto. Šie jo teiginiai nepaneigia teisės turėti tokius tarnautojus ir tai, kad tokie reikalingi”, – teigė A. Jakštienė.

„Tai meras viešai gali kalbėti ką nori?” – retoriniu klausimu sureagavo kolegijos pirmininkė.

Kodėl nepriėmė atgal?

E. Kiaurakytė taip pat teiravosi, kodėl meras iš naujo nepriėmė dviejų atleistų patarėjų, kai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Pasak A. Jakštienės, tam reikėjo naujo Tarybos sprendimo dėl finansavimo – meras kreipėsi dėl jo skyrimo, bet jo prašymas nebuvo patenkintas.

„Pirmiausia turėjo būti užtikrintas finansavimas, nes būtų pažeistos kitų asmenų teisės”, – aiškino advokatė.

Tuo metu Tarybai atstovaujantis advokatas Virgilijus Kaupas akcentavo, kad meras iki šiol nesikreipė į teismą dėl netinkamo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

„Jis pats nesiėmė jokių priemonių. Jis galėjo savo potvarkiai vėl priimti ir skųsti tarybos sprendimus, kad ar negauna atlyginimo, ar neleidžia vykdyti funkcijų”, – teigė V. Kaupas.

Įstatymas prieštarauja Konstitucijai?

V. Kaupas teismui akcentavo, kad savivaldybės meras yra atskaitingas Tarybai.

Anot jo, Vietos savivaldos įstatymo norma, kuria remiasi A. Kalnius, merui suteikia išskirtinį statusą prieš kitus narius, o tai nesuderinama su 119 Konstitucijos straipsniu.

„Konstitucija yra tiesiogiai taikomas aktas ir turi būti taikoma tiesiogiai šioje byloje. Įstatymas nepagrįstai išplečia mero galias, nors jis yra atskaitingas tarybai. Teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Jei tų argumentų neužtenka, prašome sustabdyti bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą”, – kalbėjo V. Kaupas.

Jis taip pat tikino, kad šioje byloje Taryba neprašo taikyti Konstitucinio Teismo nutarimo dėl tiesioginių mero rinkimų, o tik mini jį „kaip vieną iš aplinkybių, kad mero galios dabar yra ydingos”.

„Taip, neigiame mero teisę turėti politinius tarnautojus. Negali meras turėti tokių teisių, kad tik merui pateikus siūlymą tarybą gali spręsti. Ne meras turi spręsti. Ar etatai, ar sekretoriatas, turi spręsti Taryba. Ji turi būti savarankiška. Meras neturi didesnės kompetencijos nei Taryba”, – atsakydamas į teismo klausimą sakė V. Kaupas.

„Visa esmė yra tai, kad ir taryba, ir meras yra renkami žmonių. Sprendimo projektus turi teisę teikti visi tarybos nariai, negali būti Taryba mero įkaitais. Kiekvienas tarybos narys turi savo iniciatyvas, o meras gali užsispirti ir neteikti Tarybai sprendimo. Nuo bylinėjimosi pradžios Tarybos posėdžiai pilnai vyksta ir nėra jokių trukdžių, viskas sklandžiai vyksta”, – savo ruožtu kalbėjo byloje Tarybai taip pat atstovavęs vicemeras Dangiras Samalius.

Kolegijos pirmininkė E. Kiaurakytė Tarybos atstovų klausė,  kodėl ji iš pradžių atleido du mero patarėjus, palikdama vieną, o vėliau panaikino ir paskutinę tokią pareigybę.

„Prieštaraujate patys sau”, – pastebėjo teisėja.

„Politinė situacija galbūt vienokia buvo. Gal nebuvo įsigilinę, politiniai sprendimai būna politiniai. Negaliu atsakyti į šį klausimą”, – teigė D. Samalius.

Akmuo į savivaldybės juristų daržą

A. Jakštienė, pasisakydama dėl bylinėjimosi išlaidų, atkreipė dėmesį, kad Taryba samdė advokatą, nors Savivaldybės administracija turi Juridinį skyrių su keturiais tarnautojais, kurių paslaugomis irgi naudojosi šiame ginče.

„Advokato pasitelkimas nebuvo būtinas, tai neracionalus savivaldybės lėšų panaudojimas, čia nekeliami sudėtingi teisiniai klausimai”, – tikino A. Jakštienė. 

Tuo metu V. Kaupas akcentavo, kad savivaldybės Juridinio skyriaus vedėjo skundas buvo parengtas taip, kad jo teismas iš pat pradžių net nepriėmė.

„Negaliu pasakyti, kad absurdas buvo, bet dėl to teko prašyti leidimo atidėti ir patikslinti”, – teigė advokatas.

Bylą išnagrinėjęs teismas nusprendė sprendimą skelbti sausio pradžioje.