Seimas ketvirtadienį priėmė įstatymo pataisas, atveriančias galimybę Klaipėdoje steigti universiteto ligoninę, kurios dalininkai būtų Klaipėdos universitetas (KU) ir Sveikatos apsaugos ministerija.
Šiuo įstatymu keičiamas universiteto ligoninės apibrėžimas – tokia įstaiga galės vadintis ligoninė, kartu su valstybiniu universitetu vykdanti ne tik medicinos, bet ir slaugos, akušerijos studijų programas. Taip pat numatyta, kad Lietuvoje gali veikti po vieną universiteto ligoninę Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Jei šį įstatymą pasirašys prezidentas, Klaipėdos miesto tarybai siūloma iki kitų metų vasario 28 d. priimti reikiamus sprendimus dėl jai pavaldžių sveikatos priežiūros įstaigų integravimo į naują darinį, kurio pagrindu, į dalininkus priėmus ir KU, atsirastų universiteto ligoninė.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Aštri diskusija
„Tai yra klausimas ir apie Klaipėdos universiteto stiprėjimą, ir gyvybiškai svarbus visam Klaipėdos regionui. <…> Šio klausimo svarstyme gausu interesų. Priešinasi ne tik Kauno ir Vilniaus klinikų atstovai, bet ir šiuo sprendimu dėl sunkiai suprantamų priežasčių, atrodo, nesidžiaugia ir Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas su kai kuriais miesto Tarybos senbuviais. Tikiuosi prezidento išminties, jeigu vis dėl to klausimas būtų priimtas sėkmingai, jeigu pasinaudojant senomis pažintimis būtų siekiama veto. Klaipėdos regiono gyventojai tikrai jums padėkos už šią istorinę galimybę stiprėti universitetui, nes Klaipėda tai nėra tik darbuotojų miestelis uostui aptarnauti”, – teigė Klaipėdoje išrinktas konservatorius Seimo narys Audrius Petrošius.
Prieš pasisakęs valstietis, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga savo ruožtu teigė, kad A. Petrošius nemini svarbių priežasčių, kodėl yra teikiamas toks įstatymo projektas.
„Mes puikiai žinome, kodėl jis yra teikiamas. Jo tikslas yra sujungti keletą ligoninių ir visiškai čia ne universitetas yra kažkoks tikslas”, – teigė A. Veryga.
Anot jo, Klaipėdos krašto žmonės ir dabar gauna tretinio lygio medicinos paslaugas.
A. Veryga prognozavo, kad šis įstatymas patirs visišką fiasko, ką rodo ir paskutinė jo redakcija, kai atsisakyta formuluotės, jog Klaipėdos miesto taryba privalo iki vasario 28 d. priimti atitinkamą sprendimą.
„Be galo neteisinga ir neprotinga”, – teigė A. Veryga, tikinęs, kad toks įstatymas devalvuotų universitetinės ligoninės sąvoką.
„Šituo įstatymu siunčiamas signalas, kad rengiant gydytojus nebereikia mokslo. <…> Rengiant gydytojus smegenų nebereikia. Skamba demagogija, kad šis besmegenis sprendimas pagerins trečio lygio sveikatos paslaugų teikimą Vakarų Lietuvoje”, – dėstė Laisvės partijos atstovas, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, buvęs Vilniaus universiteto rektorius Artūras Žukauskas.
Anot jo, įstatymas pažeis Konstituciją, nes kišasi į universitetų autonomiją.
Konservatorius, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas tikino, kad naujasis bandymas jungti Klaipėdos ligonines nuo ankstesnių skiriasi tuo, kad ne iš viršaus buvo nuleistas tokia pertvarka, o ją inicijavo dauguma Klaipėdos miesto tarybos narių.
„Kreipėsi visi konservatoriai, kurie nori pasistatyti savo merą. Tai yra didelis politinis sprendimas. <…> Pasakome, kad technikumas, kolegija greitai galės tapti universitetu. <…> Nei ten kada nors susijungs ligoninės, nei ten kas nors bus. Tai yra vienam Seimo nariui, kuris planuoja kandidatuoti į Klaipėdos merus, keičiamas statusas, kad parodytų, kas yra. Jei aš esu neteisus, tai pažiūrėsime kitais metais sausį, ar jis bus tarp kandidatų”, – kalbėjo Remigijus Žemaitaitis, siūlęs priimti įstatymus, kurie finansiškai skatintų jungtis ligonines.
Frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė tikino, kad didžiausia problema yra tai, jog yra du universitetai, kurie žino, kad dalinant pinigus jau reikėtų skirti ir Klaipėdos ligoninei, ir dėl to esą yra toks didelis pasipriešinimas
„Leiskime atsigauti Klaipėdos kraštui, kad iš jo ir Žemaitijos nereikėtų važiuoti į Vilnių ir į Kauną”, – sakė ji.
Tuo metu tai pačiai frakcijai atstovaujantis ekspremjeras Algirdas Butkevičius teigė galintis pritarti ligoninių sujungimui, bet visiškai nepalaikantis universitetinio aspekto. Jis priminė, kad 2013 m. Klaipėdos universitetas „buvo visiškam bankrote” ir Vyriausybė jį esą išgelbėjo skirdama daugiau nei 10 mln. litų, o atlikta studija parodė, kad ši įstaiga turi rengti inžinerinės-jūrinės krypties specialistus.
„Reputaciniu požiūriu yra labai bloga antroji įstatymo dalis”, – sakė jis.
Visgi absoliučią Seimo narių daugumą įtikino įstatymo projekto šalininkų argumentai už balsavo 102 parlamentarai, prieš buvo 14, susilaikė 18.
Tarp balsavusiųjų už buvo šie Vakarų Lietuvoje išrinkti ar iš jos kilę Seimo nariai: Andrius Bagdonas, Agnė Bilotaitė, Eugenijus Gentvilas, Simonas Gentvilas, Petras Gražulis, Dainius Kepenis, A. Petrošius, Arvydas Pocius ir Mindaugas Skritulskas. Prieš balsavo klaipėdietė Ligita Girskienė, susilaikė Antanas Vinkus.
„Tai yra kalėdinė dovana Vakarų Lietuvos regionui nuo Seimo”, – po balsavimo replikavo A. Petrošius.
Kokie variantai?
Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė Klaipėdos miesto tarybos kolegijos posėdžio metu lapkričio viduryje buvo sakiusi, kad ministerija mato du kelius, kaip Klaipėdoje gali atsirasti universitetinės klinikos.
Pirmasis, kuriam pritarė ir Seimo Sveikatos reikalų komitetas – jos turi kurtis Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) ir Jūrininkų ligoninės pagrindu, prijungiant Klaipėdos vaikų, Palangos reabilitacijos ligoninės ir ir vaikų reabilitacijos sanatoriją „Palangos gintaras”. Savivaldybė šiame derinyje neturėtų jokios įtakos, nes pagal įstatymą universitetinėse klinikose savivalda negali būti tarp dalininkų.
Kitas variantas – Klaipėdos miestas tampa Respublikinės Klaipėdos ligoninės dalininku, prie kurios prijungiama Vaikų ligoninė ir „Palangos gintaras”, o universitetinės klinikos formuojamos iš KUL, Jūrininkų ir Palangos reabilitacinės ligoninių.
Pasak viceministrės, jei Klaipėdos miesto tarybai netiks nė vienas iš šių variantų, uostamiestis liks be universiteto ligoninės, o ministerija galvos planą C.
Labiausiai baisu, kad įgriebs Palangos reabilitacinę ligoninę, kuri dirba kokybiškai ir vaikų Gintaro sanatoriją. Didelė tikimybė, kad sušiks taip reikalingas paslaugas, jų savarankiškai pasiektus rezultatus. Klaiku prisimenant universitetinę ligoninę ir betvarkę joje, tačiau visai kita emocija galvojant apie reabilitacinę ligoninę ir vaikų Gintarą. Kodėl ligoninės jungiamos su sanatorijomis? Kad puikiose vietose pastatus prichvatizuoti???
lt medicina tai pinigai ir kriminalas, jokios medicnos lietuvoje nera, gydytoju nera. dazniausiai lt gydytojai net bazini ziniu neturi, tesiog kelnias prasidejo universitete ir uzdejo ant save balta chalata. tada uz ka pilieciai moka psdf daugiau nei 10 kart dydesni nei baltarusioje? ten medicina yra, ir dabar teikiami visos paslaugos, o ne tik covidiniams.
Prie ko čia tas Petrošius. Mažas žmogelis nori būti dideliu. Seimas priėmė pataisas. Lapinas Matūzas vis tiek išdūrė ir padarė ko siekė- valdyti procesą ir skirstyti lėšas. KUL atims, bet už tai duos grašius iš didelio katilo.
Šaunuolis Audriau,ir toliau taip.Matau kaip žadėjai per rinkimus, kad stengsies dėl Klaipėdos ir vakarų regiono,taip ir darai. Stiprybės tau.
jog klaipėdiečiai padėkos ” už darymą ” . Dabar sudėtinga pasiekti medikus skirtingose ligoninėse , o jei bus viena …..be šansų . Tai dar viena ” vinis ” į liberkonservatorių rinkimų ” karstą ”
Linkiu politinio žlugimo .
Man tokios reformos atrodo kaip sostų karai. Kas iš to paprastam žmogui, kuris 2-3 mėn. laukia eilėje pas specialistus ?Gal reikėtų tvarkyti pačią sistemą ambulatorijų lygmenyje, kuomet gydytojas tik po keletą valandų savaitėje pacientus priiminėja valdiškoje įstaigoje, o likusį laiką praleidžia dirbdamas eilėje privačių klinikų. Galbūt laikas būtų grįžti prie kažkada lobistų užbombinto klausimo, kad gydytojas turi pasirinkti arba dirbti valdiškoje įstaigoje, arba privačioje. Jeigu jam neužtenka 2000+ EUR/mėn atlyginimo tegul čiuožia dirbti privačiai. Blogiausiu atveju tas vietas užpildys emigrantai iš Ukrainos, Baltarusijos, Irako, Sirijos.
Petrošius, keliautojas per politinius darinius… geriau jis prie mikriukų grįžtų.
Leido kvaileliui Petrošiui pasijausti svarbiu…
Grubliauskui su Janusoniu slysta didele lesyklele, tai leks pas savo draugeli prezidenta, kad vetuotu ar negeda mere!!!
Kokia skylė, kokius čia vėjus rašai, gyventojau tu. Nesuvoki visai esamos situacijos matau žmogau. Įdomu kodėl tamstai Janušonis užkliūva o Sąlyga ne, kuris jūrininkams nuo gimimo vadovauja? Verks dar miestas nuo Petrošiaus nesąmonių.
Matyt kede slysta, ponui Anonimui, kad toks piktas. Man kaip paprastam zmogui reikia kokybisku paslaugu ir as uz pokycius, nes kaip atrodo dabar universitetine ligonine, tai apima baime ten patekti…
Klaipėdai katastrofa būtų išsirinkti meru tokį kaip Petrošius, kad visi žmonės žinotų jo kelią į politiką, tai klajūnas nuo vienų pas kitų, dar prieš rinkimus matydamas, kad konservatoriai buvo lyderiais pas juos ir nubėgo, dadar kadangi konservatoriai apsišike iki ausų, net neabejoju, kad po kadencijos ir iš jų gali pabėgti, kas kas, bet tik Petrošius į į mero postą.
Grubliauskui ir Janu6oniui riebus kasnis slysta iš rankų. aišku, kad niekada nepritars tokiam sprendimui. o Žemaitaitis tai kuo toliau tuo labaiu nusišneka. Graudu darosi į jį žiūrėti. Matulas visai baigia supūti. O ką visai galima pasvarstyti tokį variantą, kad visai gerai būtų, kad A. Petrošius kandidatuotu į merus. Ačiū Audriau už tikrą Klaipėdos atstovavimą.
Oš kur tu avine, toks išlindai, kas tave debilą toki pagimdė? petrošius meras, didesnio kliedesio nesugalvosi, gydykis aboltuse
Tu žmogau bent žinai Petrošiaus biografija, kokiu keliu jis atėjo į politiką, aš tau galėčiau papasakoti jei nori, neduok dieve politikoj tokiu žmonių, va tokie išrinktieji dabar yra, ir matom rezultatą kur Lietuva eina, ir kur atsidurs po konservatorių valdymo.
Manu ilgai netruks ir pasprinksite tuo Petrošiau gerumu. Ligonines sujungs, lovų sumažins, kad ir kaip sirgsite, gydytis teks namuose.
Janušonis liks?