P0

Svarbu, Uostas ir jūra

Pirmąja elektrine kregžde Klaipėdos uoste gali tapti „Smiltynės perkėlos” keltas

Artūras Šulcas

Artūras Šulcas
2022-01-24


Kritikuota dėl to, kad keleivius ir automobilius per Kuršių marias kelia dyzeliniai varikliais varomais keltais taip padidindama oro taršą Klaipėdos miesto centre, valstybės valdoma AB „Smiltynės perkėla” užsakė elektra varomo keleivinio kelto įsigijimo ir panaudojimo galimybių studiją.

Sutartis dėl tokios studijos parengimo pasirašyta su Klaipėdoje registruota antrine Vakarų laivų gamyklos įmone „Western Baltic Engineering”.

Pernai liepą Vakarų Baltijos laivų statykloje buvo pakrikštytas naujas 6,5 mln. eurų atsiėjęs dyzelinis Smiltynės perkėlos keltas „Klaipėda“. Martyno Vainoriaus nuotr.

Studija turėtų būti parengta iki birželio vidurio. Norima, kad elektrinis laivas galėtų perkelti 300 keleivių ir 160 dviračių, galėtų dirbti ledo sluoksniui mariose esant iki 30 cm. 

Studijos tikslas – išsiaiškinti ir nustatyti technines bei ekonomines galimybes „Smiltynės perkėlai” įsigyti ir eksploatuoti elektra varomą keltą. O taip pat – nustatyti preliminarią  jo statybos ir infrastruktūros krante įrengimo kainą, įvertinti poveikį aplinkai ir ekonominį efektyvumą – t. y. atlikti kaštų ir naudos analizę.

„Didėjantis laivų eismo intensyvumas, ne visada subalansuota ir darni laivybos plėtra Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, laivų skaičiaus didėjimas ir dėl to didėjantis teršalų (azoto oksidų, kietųjų dalelių, anglies monoksido, sieros, sunkiųjų metalų ir kt.) kiekis, laivų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio didėjimas, priklausomybė nuo naftos ir jos produktų, neigiamas poveikis aplinkai ir daugybė kitų veiksmų skatina ieškoti alternatyvių sprendimo būdų laivybos sektoriaus problemoms spręsti”, – taip apibūdinami studijos poreikį lemiantys veiksniai.

Dokumentuose taip pat teigiama, kad Lietuvoje verslo susidomėjimas elektra varomais laivais yra vangus. Pabrėžiami tokių laivų statybos iniciatyvos koordinacijos, jų įkrovimo infrastruktūros įsigijimų skatinimo stoka.

Pernai liepą Vakarų Baltijos laivų statykloje buvo pakrikštytas naujas 6,5 mln. eurų atsiėjęs dyzelinis Smiltynės perkėlos keltas „Klaipėda“. Tada paklaustas, kodėl pasirinko statyti dyzelinu varomą keltą, įmonės vadovas Mindaugas Čiakas teigė, jog dyzeliniai varikliai tobulėja, o šio kelto dyzelinės jėgainės atitinka aukščiausius gamtosauginius reikalavimus. M. Čiakas tada taip pat užsiminė, jog ateityje planuojama dar vieno, galbūt jau elektra varomo kelto statyba.

Tuo metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kurianti „Žalioji uosto koncepciją”, neseniai paskelbė dyzelinio šiukšlių surinkimo laivo statybos techninių specifikacijų projektą ir laukia pastabų bei pasiūlymų.

Gruodį buvo pranešta, kad „Western Baltic Engineering“ inžinierių komanda sukūrė elektrinį baržų stūmiką. 2019-ųjų pabaigoje ši bendrovė pristatė autonominio elektra varomo kelto dizaino prototipą. Tada skelbta, kad toks keltas galėtų gabenti apie 600 žmonių ir 40 lengvųjų automobilių arba 1 000 keleivių vienu metu. Laivo judėjimo greitis siektų iki 12 mazgų (apie 21 km/h).


    2022-01-24

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt