„Jau du kartus sakiau, bet kažkaip neišgirsta, kad reorganizavimo planas ir reformų planas yra visiškai skirtingi dalykai. Kada daromos šaly reformos be reformų plano, mes būsime pirmi Europoje, o gal ir pasaulyje (…) Mes to plano neturim, kur numatyti ir terminai, ir visa kita. Mes tada galėtume išdiskutuoti ir kalbėtis ( …) Niekas mūsų niekur nekvietė diskutuoti ir niekas su niekuo nediskutavo, nors mes ne kartą sakėme, kad nesame kokie sportininkai, kuriuos galima parduoti, jų neklausiant (…). Mes nematom rezultatų, kaip tai atsilieps pacientams, kaip tai atsilieps darbuotojams. Šiandien apie tai nekalbama”, – antradienį kaip svečias prisijungęs prie vykusio Klaipėdos miesto tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto posėdžio kalbėjo Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis, išklausęs Rimanto Didžioko pristatymo dėl KUL turto perdavimo Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM).

Kaip jau ne kartą rašyta, šalyje planuojant sveikatos reformą, KUL turtą ir teises siekiama perduoti SAM, o vėliau, prie KUL prijungus Klaipėdos jūrininkų ir Palangos reabilitacijos ligonines, įkurti naują universiteto ligoninę – Klaipėdos klinikas. Tuo metu Klaipėdos vaikų ligoninė būtų prijungta prie Respublikinės Klaipėdos ligoninės ir naujosios regioninės daugiaprofilinės ligoninės vienu iš dalininku taptų savivaldybė kartu su SAM.

Turi priimti politinį sprendimą

Antradienį jau paskutinio komiteto posėdyje be šių klausimų į darbotvarkę dar buvo įtrauktas ir savivaldybės administracijos pateiktas alternatyvus projektas, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, savo turiniu niekuo nesiskiria nuo R. Didžioko svarstomo projekto, apie kurį jau buvo išsamiai rašyta.

Pranešėjo teigimu, šiuo metu kalba eina tik apie KUL savininko pakeitimą, o ne apie reorganizaciją, kurią bus pavesta vykdyti naujajam savininkui – SAM (jei tam pritars miesto politikai). R. Didžiokas pabrėžė, jog kol kas miesto taryba turi priimti tik politinį sprendimą – perduoti turtą ar ne.

„Tas beatodairiškas skubėjimas sujungti ligonines, nevykstant diskusijai, kas yra demokratijos pagrindas, man kelia nerimą”, – išklausiusi R. Didžioko pristatymo, sakė Alina Velykienė.

Ji siūlė klausimo svarstymą atidėti dar mėnesiui, kad jis būtų išdiskutuotas. Tuo metu R. Didžiokas priminė, jog visų trijų ligoninių vadovai praėjusią savaitę atsisakė dalyvauti viešoje diskusijoje, o esą šalies mastu diskusijų dėl gydymo įstaigų tinklo pertvarkos vyko daugiau kaip šimtas, tarp jų – ne vienas susitikimas organizuotas ir Klaipėdoje.

Artūras Razbadauskas stebėjosi, ką tas mėnuo diskusijų pakeis ir abejojo, ar bediskutuodami klaipėdiečiai nepraras šiam procesui skirtų Europos Sąjungos lėšų.

Tuo metu savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis, pristatydamas administracijos sprendimo projektą, teigė, jog jo turinys esą niekuo nesiskiria nuo R. Didžioko pristatytojo, tik „skiriasi taktikos klausimas, kiek šiame dalyke galėtų dalyvauti Taryba”.

„Trūksta diskusijos dėl tų dviejų darinių turinio, būtent, kokios paslaugos bus teikiamos universitetinės ligoninės komplekse, koks Vaikų ligoninės likimas, ar ji bus tame komplekse, ar prie respublikinės [prijungta], šitie dalykai daliai Tarybos narių yra neaiškūs ir jie norėtų dalyvauti apsisprendžiant dėl galutinio varianto”, – kalbėjo G. Neniškis, pridūręs, jog politiniam sprendimui įsteigti universiteto ligoninę Klaipėdoje administracija pritaria.

Vaikų ligoninę siūloma jungti prie universiteto ligoninės

Svarstant Klaipėdos vaikų ligoninės reorganizaciją, tarp komiteto narių ir svečių kilo jau G. Neniškio iškeltas klausimas, kodėl šios ligoninės neplanuojama inkorporuoti į būsimą universiteto ligoninę, o siūloma ją jungti prie Respublikinės Klaipėdos ligoninės.

To klausė A. Velykienė, šiam siūlymui iš esmės pritarė A. Razbadauskas ir tokį norą išreiškė Vaikų ligoninės atstovai Džeraldas Sivickis ir Diana Vaitkevičiūtė.

Kreipdamasis į R. Didžioką ir A. Razbadauską, D. Sivickis klausė, „kaip jie įsivaizduoja universitetinį kompetencijos centrą be vaikų paslaugų, ar tokie apskritai egzistuoja?”

„Klaipėdos vaikų ligoninė yra ne prieš reformą, mes esame už reformą, mes matome perspektyvą (…) Jūs man atsakykit visi, gerbiami Tarybos nariai, kur didesnė perspektyva yra – trečio lygio kompetencijos centre ar regioninėj ligoninėj?” – retorinius klausimus kėlė medikas.

Jo teigimu, „prijungus mus prie Respublikinės, po to gali tekti atjungti”. Tuo metu universitetiniame centre, jo teigimu, bus ir neonatologijos skyrius, ir vaikų infekcinių ligų skyrius, bet nebus teikiamos pediatrijos paslaugos – esą tai nelogiška.

Jam pritarė ir Vaikų ligoninės vyr. gydytojo pavaduotoja D. Vaitkevičiūtė, teigusi, jog darant pertvarką „geriau einam į aukštesnį lygį, o ne leidžiamės žemyn”.

Komiteto narių balsams pasiskirsčius po lygiai, pirmiems dviem siūlymams pritarta nebuvo. Nors Klaipėdos vaikų ligoninės reorganizacijai pritarta, galutinį sprendimą dėl visų klausimų vis tiek turės priimti miesto Taryba jau šį ketvirtadienį, jei tokie klausimai bus įtraukti į posėdžio darbotvarkę.

INFORMACIJA

Pritarimą kurti universiteto ligoninę jau anksčiau išsakė Klaipėdos universiteto Senatas bei Taryba. Sausio pabaigoje Klaipėdos vaikų ligoninės medikai išplatino kreipimąsi, kuriuo politikų prašoma išsaugoti šios įstaigos savarankiškumą.

Pagal 2021 metų pabaigoje Seimo priimtas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas numatyta, kad Vyriausybė ir sveikatos apsaugos ministras iki šių metų vasario 28 d. turi priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, o Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai siūloma iki šios datos priimti reikiamus sprendimus dėl Klaipėdos asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurių savininkė yra savivaldybė, integravimo į valstybinį tinklą. Taip pat iki vasario 28-osios universitetams pasiūlyta pagal kompetenciją priimti įgyvendinamuosius teisės aktus.