P0

Mums rašo

Ar savivaldybė ir teismas gina visuomenės interesus aplinkosauginiais klausimais? (3)

Liudvika Kuzminčiūtė, Asociacijos „Klaipėdos žalieji“ pirmininkė
2022-04-25


Klaipėdos miesto savivaldybė įsisavinant ES lėšas vykdydama projektą „Kompleksinis tikslinės teritorijos daugiabučių kiemų tvarkymas“ (bendra projekto vertė – 5 745 864,59 eur.) užsimojo rekonstruoti daugiau negu 10 hektarų Rumpiškės kvartalo teritoriją. Šiuo projektu numatyta vietoje žaliųjų erdvių įrengti daugiau automobilių parkavimo vietų, sporto bei vaikų žaidimų aikštelių. Ir visa tai, žinoma, tik „vardan žmonių gerovės!” O sveikatos?

Apie tokį savivaldybės sumanymą sužinota kiemuose pradėjus kirsti medžius, nes iki tol buvo tikinama, jog tvarkant teritoriją medžiai nebus kertami. Suinteresuota visuomenė apie šį projektą nebuvo tinkamai informuota.

Jau išeinant į teismų maratono finišo tiesiąją, po 2021 m. sausio 28  d. pateikto apeliacinio skundo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, buvo pripažinta, kad viešoji įstaiga Viešojo intereso gynimo fondas (VIG fondas) bei nevyriausybinė organizacija asociacija „Klaipėdos žalieji“ turi teisę ginti viešą interesą ir byla perduota tolimesniam nagrinėjimui Šiaulių regionų apygardos administraciniam teismui, kuris šių metų vasario 23 d. sprendimu pripažino, kad ne tik aplinkosauginės organizacijos, bet ir byloje kaip pareiškėjai dalyvavę fiziniai asmenys laikytini suinteresuota visuomene ir turi teisę kreiptis į teismą siekiant užginčyti sprendimus, veikimą ar neveikimą aplinkosaugos srityje. Klaipėdos teismai to nepripažino.

Deja, Šiaulių teismas VIG fondo, asociacijos „Klaipėdos žalieji“ ir fizinių asmenų skundą pripažino nepagrįstu. Buvo nuspręstas panaikinti 2020 m. gruodžio 14 d. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų nutartimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – draudimą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir UAB „VVARF“ ar bet kuriam kitam pasirinktam rangovui vykdyti darbus pagal 2020 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Aplinkos skyriaus išduotą Leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams Nr. AP2-231 žemės sklype Rumpiškės kvartalo teritorijoje tarp Sausio 15-osios g. iki Marijos Taikos karalienės bažnyčios ir iki prekybos centro „Saturnas” kirsti medžius ir naikinti veją pagal projektą; netenkinti pareiškėjų, atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Kelprojektas“ prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

Teismo sprendime nemotyvuota, kodėl reikalavimas atlikti numatytų šalinti želdinių būklės ekspertizę, kai tam yra įvykdytos visos teisės normose nustatytos sąlygos, yra nepagrįstas ir atmestinas ir kodėl tokia atsakovo pozicija, kad nėra teisinio pagrindo atlikti numatytų šalinti želdinių būklės ekspertizės, laikytina pagrįsta ir teisėta.

Keista, nes atsižvelgiant į aplinkybę, kad prašymą atlikti numatytų šalinti želdinių būklės ekspertizę raštu išreiškė 130 gyventojų, tokia ekspertizė buvo privaloma remiantis tuo metu galiojančiu 2019 m. gruodžio 20 d. patvirtintu aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-758 Dėl LR aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. D1-673 „Dėl želdinių būklės ekspertizės tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo aprašo 3.3 punktu.

Mane stebina tai, kad teismai nesivargino patikrinti tiek pareiškėjų, tiek atsakovų teiktos informacijos atitikimo de facto. Todėl šių metų kovo 25 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikėme apeliacinį skundą, kuriame prašėme:

1. Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022-02-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti.

2. Priimti atskirąją nutartį dėl pareigūnų, institucijų, įmonių bei asmenų galimų teisės pažeidimų apie tai pranešant prokuratūrai ir Aplinkos ministerijai dėl galimai didelio masto žalos padarymo ir jo išieškojimo ginant viešąjį interesą.

3. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Balandžio 11 d. Klaipėdos miesto savivaldybės samdomas advokatas parašė atsiliepimą į skundą, kurį skaitant stebiesi, kas jam teikia tokią informaciją.

Norisi truputį grįžti ir prisiminti įvykių chronologiją.

2020 m. kovo 11 d. Klaipėdos miesto Rumpiškės gyvenamojo kvartalo gyventojai rinkosi į protesto sueigą prieš masinį brandžių medžių savo gyvenamajame rajone kirtimą. Surinko daugiau nei pusę šimto parašų, reikalaudami stabdyti leidimų medžių ir krūmų kirtimui išdavimą ir atlikti ekspertizę, priimti sprendimą dėl projekto koregavimo pagal želdinių būklės ekspertizės rezultatus nemažinant želdynų ploto, organizuoti viešus viso Rumpiškės gyv. kvartalo, Sausio 15-osios, Rumpiškės, Paryžiaus Komunos, Taikos pr. gyventojų susirinkimus, tinkamai informuojant apie juos skelbimais visose laiptinėse ir pranešimais į gyventojų pašto dėžutes (susirinkimo protokolas buvo pateiktas teismui).

2018-12-18 d. projekto pristatyme dalyvavo 26 asmenys. Kvartalų gyventojų – 15. Gyventojai, dalyvavę projekto pristatyme teikė racionalius pasiūlymus, į kuriuos nebuvo atsižvelgta. Beje, viešo pristatymo metu projektuotojas UAB „Kelprojektas” patikino, jog žalieji plotai mažinami nebus, o apie tai, kad masiškai bus kertami sveiki medžiai, buvo sąmoningai nutylima. Kad informacija buvo pateikta klaidinga, žmonės suprato, kai pradėjo pjauti sveikus medžius, tuo sukeldami visuomenės nepasitenkinimą ir socialinį konfliktą. Teko kreiptis į advokatą Saulių Dambrauską ginti viešo intereso.

Paaiškėjus, kad nėra jokio šios teritorijos želdynų pertvarkymo projekto, o dauguma saugomų želdinių šalinami be reikalo, Viešojo intereso gynimo fondas pateikė reikalavimą Klaipėdos miesto savivaldybei ir rangovui nedelsiant sustabdyti darbus. Po to sekė teismų maratonas.

2020 m. gruodžio 12 d. padavėme Regionų apygardos administraciniam teismo Klaipėdos rūmams prašymą užtikrinti priemonių taikymą – uždrausti kirsti medžius III Rumpiškės kvartale pagal 2020 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Aplinkos skyriaus išduotą leidimą Nr. AP2-231. Kreipiantis į teismą mums nepavyko panaikinti I, II kvartalo leidimų, išduotų 2020 m. kovo 18 d. ir 2020 m. balandžio 29 d. Medžius Klaipėdos MB ,,Arbora“ kirto žaibiškai, nepaisant gyventojų prieštaravimų.

Regionų apygardos teismo Klaipėdos rūmai atmetė Viešojo intereso gynimo fondo, asociacijos „Klaipėdos žalieji” ir gyventojų skundą kaip nepagrįstą, kaip neturinčius teisės ginti viešą interesą. Teko apskųsti LVAT. Skundą išnagrinėjusi LVAT kolegija, konstatavo, kad tiek asociacija „Klaipėdos žalieji”, tiek Viešojo intereso gynimo fondas yra laikytini juridiniais asmenimis, kurie skatina aplinkos apsaugą, tad jie turi Aplinkos apsaugos įstatyme nustatytą teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo užginčijant sprendimus, susijusius su aplinkosauga.

Pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjų skundą dėl to, kad pareiškėjai neturi subjektinės teisės ginčyti leidimų teisėtumo ir pagrįstumą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl šioje byloje ginčijamo leidimo esmės, nenagrinėjo pareiškėjų skundo argumentų dėl leidimo pagrįstumo ir teisėtumo, administracinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Byla perduota Šiaulių teismui.

Įdomu tai, kad 2020 m. balandį kreipiantis į administracijos direktorių buvo pateiktas daugiau negu 130 asmenų reikalavimas atlikti privalomą želdinių būklės ekspertizę, (pagal nustatytą teisinį reguliavimą tokia ekspertizė privalo būti atlikta, kai pateikiamas ne mažiau kaip 100 asmenų rašytinis prašymas). Tačiau savivaldybė želdinių būklės ekspertizę atlikti atsisakė, nes tarp iki 2020-04-20 d. pateiktų (leidimas Rumpiškės II kvartalo kirtimui išduotas 2020-04-29 d.) gyventojų parašų yra tie, kurie Rumpiškės rajone negyvena. Bet, gerbiamieji, kiek žinau, ten yra nemažai savininkų, kurie turi nekilnojamą turtą, bet ten negyvena. O sąvoka suinteresuota visuomenė – tai kas? Nevalia įstatymus traktuoti kaip patinka.

Galiu gyventi Giruliuose, bet man gali rūpėti Rumpiškės kvartalas, kuriame užaugau. Šią sąvoką tikslinau Aplinkos ministerijoje. Patvirtino, kad teisingai traktuoju – nebūtinai turiu gyventi toje vietoje.

Savivaldybės samdomas advokatas, deja, rašydamas atsiliepimą į skundą tiesiog atkartojo savivaldybės atsakymą mums. Tiesa, patvirtino, kad projektas parengtas ne siekiant išsaugoti vertingus esamus želdinius, bet numatant iškirsti aktualioje teritorijoje augančius saugomus želdinius tik pagal inžinerinius kriterijus. Mes jau supratome įgyvendinant miesto projektus – medžiai miestui nereikalingi ir nereikšmingi. Ir tai tuomet, kai visos Europos kursas – žalias kursas.

Skaitant advokato atsiliepimą kaito ausys, nes taip manipuliuoti skaičiais ir tokią informaciją teikti teismui – na, net nežinau, kaip tai pavadinti… Pateiksiu tik kelis pavyzdžius:

1. „Techninio projekto Nr. 1 sprendiniuose numatyta pašalinti 201 medį, iš kurių 115 vnt. yra nesaugotini (vietomis yra tik kelmai), bei atsodinti papildomai 648 medžius ir krūmus, dalis esamų augalų bus perkelti. T.y., projektuotojai techninio projekto sprendiniuose numatė atsodinti trigubai didesnį kiekį želdinių, nei jų bus pašalinta“.

Mūsų komentaras. Advokatas pateikė kirtimo duomenis I Rumpiškės kvartalo, bet atsodinimo visų trijų kvartalų. Tikisi, kad tai teismui padarys įspūdį. Gal, bet kam klaidinti teismą. Su apmaudu pamenu, kaip savivaldybės atstovas, kuruojantis objektą, į mano klausimą, kiek iš 648 skaičiaus bus medžių ir kiek krūmų, neatsakė. Jau nekalbu apie tai, kad krūmas – tai dvi 50 cm šakelės.

2. „Be to, kaip teisingai pastebėjo Teismas – Projektas buvo koreguojamas atsižvelgiant į gyventojų prašymus ir buvo papildomai išsaugota dalis medžių. Ir negana to, pagal Projektą yra suplanuota atsodinti daugiau medžių nei numatoma pašalinti“.

Mūsų komentaras. Vaje, vaje į gyventojų prašymus atsižvelgta tik tuomet, kai buvo renkami parašai, kreiptasi į Seimo narius, Aplinkos ministeriją, savivaldybę, Vyriausybės atstovą Klaipėdos ir Tauragės apskrityse, Prezidentą. Gyventojai derėjosi dėl kiekvieno kiemo medžio, reikalavo keisti projektą, o teismui dabar tai pateikiama kaip reveransas visuomenei. Priminsiu, kad 2018 m. pristatant projektą vieno namo įgaliotinė teikė prašymą koreguoti projektą, bet į tai nebuvo sureaguota. Atkreipė dėmesį į tą patį prašymą tik tuomet, kai sukilo trijų namų gyventojai.

3. „Kartu norime pastebėti, kad teiginys, jog „pristatant Projektą visuomenei buvo nurodyta, kad žalieji plotai nebus mažinami, o saugomi medžiai nebus kertami“, yra klaidingas. Tokį teiginį patvirtinančių duomenų Pareiškėjai nepateikė“.

Mūsų komentaras. Minima informacija yra projekto viešo pristatymo protokole, kuris turėjo būti savivaldybės pateiktas teismui su projekto medžiaga.

4. „Pažymime, jog visuomenei susipažinti pateiktuose projektuose buvo aiškiai identifikuotas ir pažymėtas kiekvienas numatomas kirsti medis ir procentinė sklypui priklausanti želdinių dalis“.

Mūsų komentaras. Taip, buvo pateiktas, bet tik pirmo Rumpiškės kvartalo, kuriame buvo sužymėti želdiniai kirtimui. Tiek II, tiek III kvartalų reikėjo prašyti schemų, kuriose sužymėti kirtimui numatyti želdiniai. Juos gavę, patys gyventojai viešino namų laiptinėse.

5. Apie mūsų prašymą dėl želdinių ekspertizės advokatas atsiliepime rašo: „Norime pastebėti, kad pačiame Skunde teigiama, jog Želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos nutarimus Aplinkos kokybės skyrius išrašė leidimus medžiams kirsti: 1) žemės sklype Rumpiškės kvartalo teritorijoje tarp Paryžiaus Komunos g. Taikos pr. ir Rumpiškės g., 2020-03-18 leidimą Nr. AP2-45, ir 2) žemės sklype Rumpiškės kvartalo teritorija tarp jungiančios gatvės Taikos pr. ir Rumpiškės g., ir Sausio 15-osios g.(o čia advokatas kažkodėl teismui neįrašė kada išduotas leidimas II kvartalo kirtimui. Jis išduotas 2020-04-29 d.) O balandžio 2-6 dienomis buvo išpjauti sveiki brandūs I teritorijos medžiai – viso 210 medžių ir 436 m 2 krūmų. O Balandžio 14-15 dienomis buvo išpjauti sveiki brandūs II teritorijos medžiai – viso 153 medžiai ir 471,8 m 2 krūmų. Želdinių būklės ekspertizės tvarkos aprašas, patvirtintas aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-673 „Dėl Želdinių būklės ekspertizės tvarkos aprašo patvirtinimo“ numato, kad želdinių būklės ekspertizė – želdinių ekologinės ir estetinės būklės tyrimas ir vertinimas. Kyla klausimas – kokį galima padaryti jau nukirstų ir sutvarkytų želdinių ekologinės ir estetinės būklės tyrimą bei vertinimą? Ypač praėjus jau daugiau nei dvejiems metams po iškirtimo. Akivaizdu, kad tai beprasmis veiksmas, nesukuriantis jokių pasekmių. Tokio veiksmo atlikti yra net neįmanoma.

Mūsų komentaras. Advokatui gal ir kyla klausimas, kokį galima padaryti jau nukirstų ir sutvarkytų želdinių ekologinės ir estetinės būklės tyrimą bei vertinimą? Ypač praėjus jau daugiau nei dvejiems metams po iškirtimo. Mums toks klausimas nekyla, nes II kvartalo želdinių kirtimui leidimas išduotas 2020-04-29, o kirtimai pradėti, kaip rašo advokatas teismui, balandžio 14-15 dienomis. Deja II kvartalo kirtimai vyko gegužės 14-16 dienomis. Gyventojų parašai dėl ekspertizės buvo siunčiami Vyriausybės atstovei, savivaldybei nuo 2020-04-09 iki 2020-04-20. Ekspertizės taip ir neatliko, o turėjo. Suprantu, kad advokatas žinojo, kad teismui mes jau nieko negalėsime pateikti paneigdami jo rašytus teiginius, tad kirto iš peties nesivargindamas pateikti įrodymų.

Tokių gudrių paaiškinimų teismui yra ir daugiau. Liūdna tiek dėl savivaldybės, tiek dėl teismų. Ką gi, mūsų priemonė lieka viešinimas. Puiku tai, kad VIGF kartu su asociacija „Klaipėdos žalieji” ir aktyviais gyventojais inicijuotoje byloje pavyko išgelbėti dalį paskutinio projekto etapo medžių ir atsisakyti dalies visuomenei nepriimtinų sprendinių. Byla net kelis kartus keliavo teisminio proceso piramide aukštyn-žemyn. Tačiau formaliai pareiškėjų pralaimėta byla davė geriausią galimą rezultatą.

Tiesiog noriu paminėti, nors vieniems tai patiks, kitiems ne, o gal vienodai rodys, tai, kad vykdant projektą, žalieji plotai sumažėjo 4 ha. Tuos plotus nukonkuravo automobilių aikštelės, bet kaip gyvenime būna – lazda turi du galus. Automobilių šeimininkų laukė netyčiukas – automobilių stovėjimo vietų apmokestinimas.

I ir II Rumpiškės kvartalų gyvenimas po projekto įgyvendinimo akivaizdus – nuolat užpilama teritorija lietui nulijus, skęsta namų rūsiai, II kvartale prie vaikų darželio sūkuriais nešamos dulkės, nors darbai jau ir baigti.

Pasiektas šiai dienai geriausias rezultatas – išsaugota bent dalis medžių, kuriuos galima buvo išgelbėti neatsisakant įsibėgėjusio projekto, todėl kad dėl taikyto darbų sustabdymo savivaldybė buvo priversta pradėti tartis su visuomene siekiant surasti kompromisus ir pratęsti darbus „įsisavinant projektines lėšas”. Ši aplinkybė tapo reikšmingu ir unikaliu šios bylos išskirtinumo požymiu. Teismų maratonas tęsėsi 1,5 metų ir visą šį laikotarpį patys turėjome įrodinėti teismui, kad norime turėti ir gyventi sveikoje aplinkoje. Savivaldybės rūpestis – laiku įsisavinti ES lėšas.


    2022-04-25

    3 komentarai “Ar savivaldybė ir teismas gina visuomenės interesus aplinkosauginiais klausimais?”

    1. AvatarRumpiškės gyventojas (IP: 86.38.230.213)

      Gyvenu šiame kvartale, jau pora metų praėjo nuo projekto įvykdymo ir projekto pliusus bei minusus matau kasdien. Akivaizdus architektų neprofesionalumas, nes daug sprendimų neracionalūs, nereikalingi, neveikiantys.
      Kaskart juokinga, einant pro būdas, kurios turėjo būti neva dviratinėmis, bet lig šiol stovi tuščios ir be paskirties, niekam nereikalingos. Bet dėl to, kad pastatyti šiuos niekam nereikalingus statinius, buvo iš peties kertami gražūs išlakūs medžiai. Juokinga, nes akivaizdu, kad projektas buvo sugalvotas neva paisant gyventojų poreikių, bet iš tikro taip, kad būtų galima pasisavinti kuo daugiau lėšų. Padaryta daugybė vaikų žaidimų aikštelių. Taip, yra keletas aikštelių, kuriose iš tikro žaidžia vaikai, bet kitos ištisai tuščios. Nes stovi plynėje ant betono vos metras-du nuo automobilių stovėjimo aikštelių. Be jokio medelio ir jokios žalumos. Kokie nabagai turėtų ten žaisti? Akis bado tuščios nejaukios erdvės. Kur tie žadėti atsodinti šeši šimtai su viršum želdinių? Matomai taip ir liko projektuotojų popierėliuose. Pliusai keli yra sutvarkyti šaligatviai, suoliukai ir daugiau vietos automobiliams. Tačiau buvęs jaukus ir žalias rajonas liko sterilus ir nuskustas, panašus į getą.

    2. AvatarFaktas (IP: 77.79.44.48)

      Manau, kad savivaldybė, o juo labiau teismai mažiausiai jaudinasi dėl visuomenės interesų ir ne tik aplinkosaugos srityje. Faktai rodo , kad viskas vyksta priešingai. Jei dėl visuomenes teisėto noro gyventi sveikoje,žalioje aplinkoje reikia eiti per teismus , tai apie kokį teisingumą galima kalbėti…… o kad sudirbo kvartalą tai faktas . Na, o savivaldybei belieka palinkėti , kad ji taip reguotų į miesto taršą ir triukšmą ,kaip kad reguoja į viską kas žalia mieste. ……… Reiktų padėkoti VIGFondui, asociacijai ,,Klaipėdos žalieji” ir kitiems neabejingiems gyventojams kurie gynė viešą interesą teismuose., ir kažkiek laimėjo, žinant koks pas mus yra ,, teisingumas”.

    3. AvatarAida (IP: 78.57.214.60)

      Buvau Rumpiškės kvartale. Daug prisiminimų… Tačiau nustebino nykuma ir betonai, lyg Kinijos kvartale, nors ir Kinijoje ne visur betonai… Tokį neįkainojamą turtą sunaikino, t.y. Medžius, pačiame brandume, pačiame gražume, kai buvo galima kartu su esamais želdynais kurti visą infrastruktūrą, vaikams kur žaisti, pensininkams prisėsti pavėsyje ir tiems nelemtiems automobiliams pastatyti, nors to neturėtų būti. Autotransportui patogumas kuriamas tik paskutinėje vietoje. Tegul žmonės pavaikšto, o ne nuo durų iki durų, bet tam reikėtų nemokamo viešojo transporto, tramvajaus ir t.t. Grįžtant prie Rumpiškės, vaizdas klaikus, daugiabučiai ir vaikų žaidimo aikštelės tiesiai ant spiginančios saulės, betono. Tiesa, pasodino atvežtinių medelių, kokių tai nurašytų… Deja, tai visiškai neatstos buvusio tikrojo grožio. Kodėl taip daroma? Kada sustos buldozeris? Nejaugi nėra architektų, gebančių kurti su pačiu brangiausiu turtu mieste, t.y. medžiais, kartu? Ar buldozeriu viską versti sulyginti patogiau ir greičiau?…

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3F, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt