Sausio-liepos mėnesiais krova Klaipėdos uoste lyginant su tuo pačiu 2021-ųjų laikotarpiu sumenko 19 proc. – iki 20,5 mln. tonų. Tačiau Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) vadovas Vaidotas Šileika tokį rezultatą vadina „iš principo pozityviu”, nes metų pradžioje prognozės buvo daug niūresnės.
Šiuo metu uosto krovoje didžiausią dalį sudaro konteineriai, kurių srautas išaugo net 41 proc. skaičiuojant tonomis ir net 59,9 proc. skaičiuojant TEU.
Darbuotojų netgi trūksta
„Uosto kompanijos skiria labai daug dėmesio naujų krovinių pritraukimui, rinkų diversifikavimui, daro viską, kad netektys būtų kompensuotos”, – sakė V. Šileika.
Apie geresnę padėtį uoste nei prognozuota liudija ir faktas, kad apart veiklą sustabdžiusio Birių krovinių terminalo, nefiksuojama darbuotojų atleidimų. Priešingai – pasak asociacijos vadovo, visoms kompanijoms trūksta žmonių nes keičiasi krovinių specifika, prie jų „reikia prisiliesti”, atsiranda naujos technologijos.
Pasak V. Šileikos, džiugina ir augantys skystųjų krovinių srautai – dėka naftos produktų ir suskystintųjų gamtinių dujų.
Labiausiai – 90 proc. – yra sumenkusi rūdos krova. Tai lėmė ir aplinkosaugininkų įpareigojimas, duotas Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai („Klasco”), ir sankcijos. Birių trąšų krova iš esmės dėl sankcijų Baltarusijai sumažėjo 71 proc. (arba 5,444 mln. tonų).
Pasak V. Šileikos, didžiausia konteinerių krova Klaipėdos uoste buvo fiksuota 2018 metais, kai buvo perkrauta 758 2444 TEU. Po kritimo 2020-aisiais prasidėjo augimas, kuris ypač ryškus yra šiemet, ir 2022-ųjų krova jau gali būti rekordinė. Tiesa, gerokai krenta lietuviškas eksportas ir importas, gabenamas konteineriais. Nemažai trąšų konteineriais išgabendavo ir veiklą dėl sankcijų sustabdęs Birių krovinių terminalas.
Anot LJKKA prezidento, dalis krovinių dėl aukštų frachtų iš konteinerių persikėlė į generalinį segmentą ir gabenami kitokiais laivais. Tačiau ženkliai auga vadinamasis transišpmentas. Tiesa, jo sukuriama pridėtinė vertė lieka tik uoste, nes konteineriai tiesiog perkraunami iš vieno laivo į kitą.
„Tiekimo grandinės keičia savo kryptį, persiorientuojama į Vakarus ar kitas rinkas. Iš jų ateina laivais tie kroviniai, kurie anksčiau keliavo traukiniais iš Rytų”, – dar vieną tendenciją įvardijo V. Šileika.
Pasak kompanijos „Vakarų krova” vadovo Gedimino Rimkaus, lietuviškų grūdų prekybininkai sako, kad derlius šiemet bus panašus, bet problema yra dėl kokybės – dėl prastesnių orų bus daugiau pašarinių grūdų. Visgi tikimasi, kad bendras grūdų krovos rezultatas bus panašus kaip pernai. Iš Klaipėdos jie keliauja į Saudo Arabiją, Afriką.
Šių metų sausio–liepos mėnesiais Klaipėdos uoste aptarnauti 3 265 laivai (sausakrūviai, tanklaiviai, keltai, mažieji ir kiti), apsilankė 189 402 keleiviai. Iš jų 26 930 atvyko kruiziniais laivais.
Dėl Ukrainos – vargai, anglies, vargu, ar bus
Pasak G. Rimkaus, visas Klaipėdos uostas per metus galėtume perkrauti iki pusės milijono tonų Ukrainos žemės ūkio produkcijos. Dabar per jį gabenami seno derliaus kukūruzai, po truputį vežami kviečiai.
„Pagrindinis klausimas, siaurasis kakliukas, yra logistika, nėra tiek transporto, vagonų, kad laisvai galėtų keliauti. Prie Lietuvos – Lenkijos sienos reikia perkrauti į automobilius arba konteinerius, o ten esantys perkrovimo terminalai nėra išvystyti”, – sakė jis.
Anot „Vakarų krovos” vadovo, gabenant tokius krovinius per Klaipėdą logistikos išlaidos sudaro apie pusę visų sąnaudų. Tad dabar į ją ir kitus uostus keliauja tik tai, ko negali perkrauti Lenkija.
Pasak G. Rimkaus, Klaipėdos uostininkai buvo sulaukę daug paklausimų iš Lenkijos dėl anglies krovos, bet ji paprastai atvyksta „Panamax” tipo laivais, gabenančiais apie 60 000 tonų, o Klaipėdos uostas nėra tam pasiruošęs.
„Be „Klasco” alternatyvos tokiai krovai yra labai ribotos, o nedidelės partijos lemia didelius logistinius kaštus”, – sakė G. Rimkus.
Latvijos uostai auga
Anot V. Šileiko, krova auga visuose Latvijos uostuose, kurie iki tol buvo patyrę didelį nuosmūkį. Augimas siejamas su tuo, kad istoriškai į Rusiją orientuoti kaimyninės šalies uostai dirba su ta rusiška produkcija, kuri nėra sankcionuota. Taip pat jie krauna ir kazachišką anglį.
Pasak kompanijos „Vakarų krova” vadovo, Latvijoje yra kitoks požiūris dėl tranzitinių rusiškų krovinių.
„Lietuvoje didžiosios kompanijos nenorėdamos gadinti savo įvaizdžio nesusidaro naujų kontraktų dėl rusiškų grūdų. Be to, Latvijoje yra patogesnė situacija grūdų eksportui”, – sakė jis.
Rytinėje Baltijos pakrantėje Klaipėda pagal krovos apimtis nusileidžia tik Rusijos uostams Ust Lugai, Primorskui ir Sankt Peterburgui.
„Labiausiai – 90 proc. – yra sumenkusi rūdos krova.” – Valio!