Praėjus devyniems mėnesiams Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryba vėl sugrįžo prie III vandenvietės iškėlimo klausimo, bet viskas baigėsi tik tuo, kad buvo konstatuota, jog 2018-aisiais pristatytoje Uosto direkcijos užsakymu atliktoje studijoje visgi nėra tinkamų variantų.
III vandenvietė. Martyno Vainoriaus nuotr.
Uostamiesčio savivaldybės valdomos AB „Klaipėdos vanduo” generalinis direktorius Benitas Jonikas penktadienį vykusio uosto plėtojimo tarybos posėdžio metu pareiškė, kad atlikta vandens tiekimo analizė „netenkina poreikių”.
Žinia, 2018 m. parengtoje minėtoje studijoje buvo teigiama, kad geriausia alternatyva III vandenvietei būtų penkios požeminės vandenvietės, esančios Klaipėdos ir Šilutės rajonuose, ir tas pats Vilhelmo kanalas. Tik vanduo iš jo būtų jau imamas ties Kalviškių kaimu.
Pasak B. Joniko, vien tik iš paviršinių šaltinių vandens nebūtų galima imti, nes yra Minijos ichtiologinis draustinis. „Hibridinė alternatyva” – požeminis vanduo ir Vilhelmo kanalas – esą irgi nėra tinkama, nes vien nuo Lankupių vandenį reikėtų tiekti 25 km ilgio vamzdžiais, o tai pareikalautų apie 58 000 kilovatvalandžių per mėnesį arba 170 000 eurų skaičiuojant dabartiniais tarifais. Be to, kanalui išliekant vandens šaltiniu tai ribotų laivybą – tikslą dėl kurio pernai buvo atgaivinta vandenvietės iškėlimo idėja.
Anot „Klaipėdos vandens” vadovo, 2018 m. skaičiuota, kad naujos vandenvietės įrengimas galėtų kainuoti 57 mln. eurų, o dabar tikriausiai jau siektų ir 100 mln.
B. Jonikas teigė, kad alternatyva galėtų būti vandenvietės teritorijos sumažinimas pasiliekant tik pietinėje dalyje ir taip atlaisvinant Uosto direkcijai rezervinę teritoriją. Tačiau netoli yra Kliošių kraštovaizdžio draustinis, tad tokiose diskusijoje jau turėtų dalyvauti ir Aplinkos ministerija.
Taip pat jis pastebėjo, kad 2018-aisiais studija buvo daryta su tikslu išplėsti uosto ribas, o ne įveiklinti kanalą.
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas savo ruožtu teigė, kad miestui priimtinas būtų tik toks variantas, kai neblogėja vandens kokybė ir nedidėja vandens kaina.
Tuo metu Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas konstatavo, kad šiuo metu nėra gero varianto.
„Ypač matant Svencelės, Drevernos plėtrą, kiek populiarus vandens turizmas, matant kanalą kaip transporto arteriją. Pagrindinis klausimas ne yra ne finansinis, o rasti alternatyvą”, – sakė jis.
„Kol kas aiškų atsakymų, ką galime daryti neturime. Dėl galimų sprendimų reikia gilesnės analizės. Kad uostas turėtų teritoriją plėtrai. Mums lygiai taip pat svarbus Vilhelmo kanalas, idealiu atveju – jo sujungimas su mariomis, kad jis galėtų būti pilnai išnaudotas ir krovininei, ir keleivinei, ir pramoginei laivybai”, – po Tarybos posėdžio sakė jai pirmininkaujantis susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas savo ruožtu teigė, jog mažinant vandenvietės teritorijos plotą iš tiesų atsirastų galimybė panaudoti teritoriją uosto reikmėms, nes dabar turimi rezerviniai plotai yra atskirti, bet būtų sunku galvoti apie kanalo įveiklinimą laivybai.
„Man nesuprantama, kad kalbama apie paviršinį vandenį. Reikėtų grįžti prie to, kad studijoje buvo panaudoti ne visi inžineriniai sprendimai, kurie šiandien galimi. Kalbu apie geologiją. <…> Reikėtų pabandyti iš naujo su šiandieninėmis priemonės, gal gautume kitą rezultatą. Poreikiai vandenes kiekio turi būti peržiūrėti, jie iš esmės padidinti”, – sakė A. Latakas.
INFORMACIJA
III vandenvietė buvo pradėta statyti 1964-aisiais Karaliaus Vilhelmo kanalo žemutinėje dalyje.
„Tokio pobūdžio vandenvietės statyba tuometinėje TSRS turėjo maža precedentų. Vandenvietei buvo numatyta 4,9 km ilgio ir 0,4 km pločio kanalo atkarpa, kurioje vanduo turėjo būti filtruojamas pro itin tinkamas natūralias aliuvines jūros nuosėdas (smėlį, žvyrą), ant kurių buvo įrengtas kanalas. Siekiant, kad sūrus vanduo nepatektų į šią atkarpą, ją teko atitverti nuo marių, užtveriant kanalą dviejose vietose – žiotyse ir aukščiau vandenvietės”, – rašo Klaipėdos universiteto istorikas dr. Vasilijus Safronovas knygoje „Klaipėdos urbanistinė raida 1945-1990″
Pasak jo, pirmoji šios vandenvietės eilė buvo pradėta eksploatuoti 1967-aisiais, bet ir tada vandens poreikis mieste dar nebuvo patenkinamas. Vėliau jos pajėgumai buvo padidinti kartais.
„III Klaipėdos vandenvietė – unikali ir vienintelė tokia Lietuvoje. Čia geriamasis vanduo gaminamas iš Vilhelmo kanalo. Apvandeninimo siurbliais vanduo iš Vilhelmo kanalo pumpuojamas į skirstomąjį kanalą, o iš jo patenka į infiltracinius kanalus. Kanalais tekantis vanduo filtruojasi į vandeniui laidų smėlio ir žvyro gruntą. Tokiu būdu palaikomas aukštas požeminio vandens lygis. Požeminiuose smėlio ir žvyro sluoksniuose dalinai apsivalęs vanduo surenkamas 8 metrų gylyje įrengtomis drenomis ir 18 metrų gylio gręžinių sifonine sistema. Surinktas vanduo siurbliais paduodamas į vandens gerinimo įrenginius. Šiuo metu sifoninė linija užkonservuota dėl sumažėjusio vandens poreikio.
Vandens gerinimo įrenginiuose yra atliekamas:
Cheminis valymas, taikant oksidacijos, krekinimo ir dribsniavimo procesus, dėl kurių organinės medžiagos „surišamos“ į dribsnius, o šie nusodinami ir pašalinami. Nuskaidrinimo proceso pagreitinimui į reakcijos kameras nuolat tiekiamas mikrosmėlis, kuris dribsniams suteikia didesnį svorį. Nuskaidrintas vanduo paduodamas į filtrus.
Filtravimas. Nuskaidrintas vanduo filtruojamas atviruose greitaeigiuose filtruose per smėlio įkrovą. Išvalytas vanduo dezinfekuojamas natrio hipochlorito tirpalu. Taip paruoštas geriamasis vanduo kaupiamas rezervuaruose, o iš jų siurbliais tiekiamas į miesto vandentiekio tinklus. Įdomu, tai, kad kol vanduo iš III vandenvietės patenka į gyventojų čiaupus, jo paruošimas trunka net 217 valandų. Vanduo iš Vilhelmo kanalo patekęs į infiltracinius kanalus tik po maždaug 5 parų atsiduria drenų siurblyje ir tik tuomet teka į vandens gerinimo įrenginius, kur išbuvęs apie 1 valandą, pumpuojamas į rezervuarus. Čia išbūna dar 24 valandas ir tik tuomet siurblių pagalba yra tiekiamas į miesto tinklus. Tinklais vanduo keliauja dar 72 valandas kol galiausiai pasiekia vartotojų būstus”, – apie III vandenvietę rašoma „Klaipėdos vandens” tinklalapyje.
Kritikuoti lengviausia, ypač kai ieškai priežasčiù nedaryti. 3-ios vandenvietės iškėlimo galimybiù studija išsami ir pagrįsta. Ji neužkerta kelio sprendiniù tobulimui, tarp jù ir visiškam Vilhelmo kanalo vandens atsisakymui. Norint kažkà padaryti, reikia daryti.