P0

Regionas, Svarbu

Vėl kelia III vandenvietės iškraustymo klausimą (4)

Martynas Vainorius

Martynas Vainorius
2021-11-26


Praėjus beveik trejiems metams po to, kai buvo pristatyta Uosto direkcijos užsakymu parengta III Klaipėdos vandenvietės iškėlimo galimybių studija, susisiekimo sektorius vėl pradėjo kelti šį klausimą.

Šįkart akstinu tapo galimybė Karaliaus Vilhelmo kanalą pritaikyti pramoginei, keleivinei ir krovininei laivybai.

III vandenvietė ir Karaliaus Vilhelmo kanalas. Martyno Vainoriaus nuotr.

Penktadienį vykusio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdžio metu jai pirmininkaujantis susisiekimo ministras Marius Skuodis teigė, jog „norėtųsi, kad prie Klaipėdos būtų galima priplaukti ne tik per Kuršių marias”.

Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas laivybą kanalu vadino nacionaliniu klausimu. Anot jo, kanalas idealiai tinka laivybai, jame gali prasilenkti laivai. Kad ji čia galėtų vykti, direkcijos vadovo nuomone, reikėtų demontuoti Drevernos šliuzą ir atstatyti buvusią vagą, taip pat svarstytina galimybė išbraukti Lankupių šliuzą iš kultūros paveldo objektų sąrašo ir jį rekonstruoti bei reikėtų sutvarkyti keletą prastos būklės tiltų.

„Neįtikėtina, kad kanalas yra tiesiog užaklintas ties Klaipėdos uostu. Tai istorinė neteisybė, o apie kanalo atvėrimą kalbame jau dvidešimt metų”, – sakė jis.

Visgi didžiausias iššūkis yra III vandenvietė – jos iškėlimas esą yra būtina sąlyga.

Klaipėdos uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas teigė palaikantis tokią idėją.

„Atvėrus kanalą, būtų kažkas tokio labai didingo turizmo mastu, Klaipėda ir rajonas galėtų konkuruoti su Neringa. Koks ten grožis, gamta. Be to, klaipėdiečiams reikėtų galvoti apie vandens paėmimą iš gręžinių, o ne iš paviršiaus”, – kalbėjo A. Latakas.

Jis priminė, kad prieš trejus metus atliktoje studijoje buvo įvardinta, kad naujos vandenvietės įrengimas ir senosios iškėlimas galėtų atsieiti apie 60 mln. eurų. Tačiau esą „Klaipėdos vandeniui” reikėtų iš naujo įvertinti, ar tikrai yra toks vandens poreikis, kaip buvo įvardijama tada.

Pasak A. Latako, dar viena tokio projekto nauda būtų tai, kad uostas galėtų pilnavertiškai panaudoti Kairių zonoje esančią rezervinę teritoriją.

„Nesutiktume tik dėl to, kad reikėtų atverti kanalą į Malkų įlanką, nes ji ir taip yra smarkiai užkišta. Apart krovos ir remonto nereikėtų ten nieko daugiau planuoti. Geriausias sprendimas būtų sujungti kanalą su pramoginiu uosteliu, kuris atsirastų išvysčius pietinę uosto dalį”, – sakė A. Latakas.

Analogiškai kalbėjo ir Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vadovas Vaidotas Šileika. Anot jo, toks kanalo atvėrimas į Malkų įlanką trukdytų krovai, kiltų problemų ir dėl saugumo. Tačiau V. Vinokurovas patikino, kad kalba būtų tik apie krovinines baržas, o ne pramoginę laivybą Malkų įlankoje.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas sutiko, kad per trejus metus „yra daug pasikeitusių dalykų”.

„Nekyla abejonės dėl turizmo potencialo ir tokio projekto reikalingumo, tačiau klausimas tik, kokiomis sąlygom tai gali būti įgyvendinama. Racionalu kalbėti, bet klaidų padaryti negalima”, – sakė meras.

Anot jo, miestas pritartų tokio projekto realizavimui, jei būtų atsakingai įvertintas vandens tiekimo užtikrinimo klausimas ir išleidžiamos sumos „nekristų tarifu ant Klaipėdos ir rajono gyventojų” bei nepablogėtų vandens kokybė.

Projektui palaikymą išreiškė ir Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas, tikinęs, kad ši savivaldybė yra labai suinteresuota vandens turizmo plėtra.

„Padarysime viską, kad reikalingi dokumentai būtų paruoši kuo greičiau”, – žadėjo B. Markauskas.

Tuo metu aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė informavo, kad tikėtis tokiam projektui paramos iš ES nereikėtų, nes derybos su Europos Komisija dėl vandentvarkos srities finansavimo yra labai sunkios.

„Svarbiausia, reikia kalbėti apie poreikį ir apie poveikį. Jeigu mes matysime poreikį realų, o aš manau, kad tas poreikis yra. Mes turime kalbėti ir apie vandens kokybę, kokia vandenvietė yra dabar, kokia galėtų būti kitokia. <…> Galbūt čia galėtų padėti ir finansinės tarptautinės institucijos su valstybe. Tikrai tų sprendimų yra. Žinot, jeigu tu nedarai, tai atsakymas, ateitis yra aiški. Kažko ir nepadarysi. Jeigu tu pradedi daryti, tai turi du variantus – arba pavyks, arba nepavyks. Tai man atrodo svarbiausia yra žengti tuos žingsnius, vandenų įmonė turėtų pateikti savo skaičius, savivaldybės žiūri pozityviai ir mes matysime, ką toliau reikia daryti”, – po posėdžio paklaustas, iš kur visgi būtų imamas finansavimas ir kas galėtų būti tokio projekto įgyvendintojas, sakė susisiekimo ministras M. Skuodis.

INFORMACIJA

2018 m. parengtoje studijoje teigiama, kad geriausia alternatyva III vandenvietei būtų penkios požeminės vandenvietės, esančios Klaipėdos ir Šilutės rajonuose ir tas pats Vilhelmo kanalas. Tik vanduo iš jo būtų jau imamas ties Kalviškių kaimu. Potencialių penkių požeminių vandenviečių sklypų planai buvo tik preliminarūs, tikslūs paaiškėtų žvalgymų metu.


    2021-11-26

    4 komentarai “Vėl kelia III vandenvietės iškraustymo klausimą”

    1. AvatarMakaronai (IP: 212.59.13.101)

      Eiliniai makaronai. Tiesiog būtina sąlyga, kad vystyti pietinę uosto dalį. Perkelti viską ant pietinio miesto gyventojus…

    2. AvatarVariantai (IP: 82.135.211.37)

      … arba pavyks, arba nepavyks. Klaipėdiškiai turės vandenį, arba neturės…

    3. AvatarKlaipėdskas (IP: 86.100.133.157)

      Trečią vandenvietę senai reikia uždaryti nes vanduo iš jos pats blogiausias Klaipėdoje jis tiesiog smirda. Butina kanalą vėl sujungti su mariomis ir vystiti tuzimą. Piktina tik suma kodėl 64m o ne 340m? Wilno kažkodėl reikia stadiono už 340m? O sutvarkyti tokį gabalą Lietuvos tik 64m?

    4. AvatarVirgis (IP: 188.69.196.37)

      Naujas lėšų įsisavinimo projektas. Nemunu krovinių neplukdo,kanalu plukdys! Nebent pakanalėse kanapes augins-galės papramogaut ir patransportuot į,, taškus”. Ką reiškia,, gali prasilenkt laivai”, Šilutės plente prie geležinkelio pervažos irgi gali prasilenkti per smarkesnį lietų.Dangej srovė šiokia tokia yra ir ta baigia užakt.Kiek metų dumblą kasit ir kur dėsit,laukus tręšit? Kažkas matyt sodybą turi arčiau Minijos ir norėtų atsipalaidavęs ten patekt, juk ,,keliukai”vandenų netikrina.O gal į Gaidjurgio,,vilos” pirtelę pasiperti? Eilinis,, paruoškit PONAI kapšus” variantas.

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Visų komentarų autorių IP adresai yra skelbiami viešai.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3F, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt