Pirmadienį surengtos Klaipėdos miesto švietimo įstaigų vadovų rudeninės konferencijos metu meras Vytautas Grubliauskas švietimiečius paragino taupyti energetinius išteklius. 

„Metai pažymėti geopolitiniais pokyčiais ir atspindžiais mūsų darbe, gyvenime. Su tuo susiję daug iššūkių, kuriuos tenka suvaldyti, įveikti. Yra įvairių nusiteikimų, naratyvų. Yra keliančių nerimą, rūpestį. Man pačiam buvo piktoka skaityti naratyvus ir specialiai puoselėjamas nuostatas, kad kažkas kažkur neišleidžia, stabdo ar daro kažkokias diversijas. Kategoriškai neigiu, esu absoliučiai įsitikinęs, kad klaipėdiečių švietimiečių bendruomenė yra susitelkusi”, – kalbėjo meras, akivaizdžiai turėdamas omenyje Tarptautinės Ukrainos mokyklos vadovės Olenos Vnukovskos pasisakymą apie tai, kad esą Klaipėdos „rusakalbių mokyklų direktoriai nenori atiduoti ukrainiečių vaikų”.

Anot mero, ateinančiais mokslo metais reikės susitelkti ir dėl ekonominių realijų. 

„Kiekviena sutaupyta kilovatvalandė ar šilumos vienetas, ar kažkoks kitas sprendimas, kuris prisidės prie bendro susitelkimo ir taupymo, bus labai svarus. Ieškokime galimybių taupyti. Tai yra neišvengiamybė, kurią turime suvokti. Net ir tokioje situacijoje turime neprarasti sveiko klaipėdietiško optimizmo. Įveikėme pandemijas, įveikėme kitus rūpesčius, įveiksime ir šiuos”, – kalbėjo miesto vadovas. 

Savivaldybės administracijos Planavimo ir analizės skyriaus vedėja Jolanta Ceplienė savo ruožtu informavo, kad šiemet švietimo įstaigos sunaudoja nuo 50 iki 70 proc. daugiau kilovatlavadžių elektros energijos lyginant su tais pačiais 2021-ųjų mėnesiais, tad dėl to jau teko aiškintis merui.

J. Ceplienė tikino, jog buvo dėstoma, kad mokyklos yra įsigijusios planšečių, įsirengusio gamtamokslinius kabinetus ir panašiai. Visgi kažkur gal yra ir neūkiškumo, tad mokyklų bus prašoma paaiškinimų. 

„Karantinas buvo”, – netruko iš salės sureaguoti įstaigų vadovai, tikinę, kad vien dėl to jau negalima lyginti elektros suvartojimų rodiklių 2022 ir 2021 metais. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Regioninės politikos analizės skyriaus vyriausioji specialistė Virginija Kazakauskienė savo ruožtu tvirtino, kad uostamiestyje „situacija dėl mokytojų dar nėra tragiška”. Paskutiniais duomenimis, trūksta trijų lituanistų, dar reikia ir matematikos bei chemijos mokytojų.

„Viliotiniai prasideda iš vienos mokyklos į kitą, iš vienos savivaldybės į kitą”, – teigė ji. 

Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus patarėja Vida Bubliauskienė informavo, kad šiemet į darželius bus priimta 1110 pačių mažiausių, 2-3 metų amžiaus vaikų. Eilėje dar liko 125 tokie vaikai, bet kartu yra ir 50 laisvų vietų, nes tėvams netinka pasiūlytos įstaigos.

3-6 metų grupėje darželius pradės lankyti 500 vaikų, eilėje liko 108, o laisvų vietų yra net 127.

Balandžio duomenimis, darželius lankė 165 ukrainiečiai. Dar 1046 vaikai iš Ukrainos yra užsiregistravę į mokyklas, tačiau kiek jų iš tiesų bus, paaiškės rugsėjį – vieni galbūt jau išvyko, kiti gal pasirinks lankyti Tarptautinę Ukrainos mokyklą, jei ji iš tiesų atsidarys. 

Pasak V. Bubliauskienės, „Santarvės” ir „Pajūrio” progimnazijose pradinėse klasėse pabėgėlių vaikai bus ugdomi ukrainiečių mokytojų pagal Ukrainos programas.

Planuojama, kad Klaipėdoje į mokyklas šiemet ateis 21 314 mokinių (pernai jų buvo 19 650). Pirmokėlių turėtų būti 1949 (pernai – 1791). Anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, šiemet visoje šalyje į mokyklas ateis daugiau kaip 332 tūkstančiai mokinių, iš jų – 30 tūkst. pirmokų.