Gana daug skundų dėl jai nepalankių įvairių institucijų sprendimų teismams teikiančios Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco”) teisininkų rankos priėjo ir prie aukščiausios Klaipėdos valdžios – miesto Tarybos.

Kompanija siekia, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai panaikintų šį balandį miesto Tarybos priimtą sprendimą nepritarti „Klasco” planuojamai naujai ūkinei veiklai.

Kam nepritarė?

Pagal parengtus dokumentus „Klasco” norėjo didinti metalo laužo krovos ir sandėliavimo pajėgumus, o tokią krovą perkelti iš 6 ir 7 krantinės į 8 ir 9 (tarp S. Dariaus ir S. Girėno gatvės ir Vitės mokyklos stadiono).

Taip pat planuota fosforitų, perlito, gipso anhidrito, klinkerio, geležies šlako, geležies silikato, birių trąšų ir grūdinių kultūrų krova bei sandėliavimas prie 10 ir 11 krantinių.

Miestą valdžią išreikšti nepritarimą tokiems planams buvo paprašiusios Klaipėdos bendruomenių asociacija ir asociacija KIDE. Veliau Savivaldybės administracija parengė miesto Tarybos sprendimo projektą, kuriuo būtų išreikštas nepritarimas šiems „Klasco” krovos planams.

Tarybos posėdžio metu už tokį sprendimą balsavo 25 politikai, susilaikė tik visuomeninio rinkimų komiteto „Titov ir teisingumas“ atstovai Ela Andrejeva ir Jurij Šeršniov bei Judita Simonavičiūtė. Posėdyje nedalyvavo Laima Juknienė, Elida Mantulova ir Arūnas Tuma.

„Politikai neturi reikiamos kompetencijos”

Tačiau „Klasco” su tokiu miesto valdžios verdiktu nesusitaikė ir jį apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams prašydama, kad politikų sprendimas būtų panaikintas.

Miesto Taryba kartu su atsiliepimu teismui buvo pateikusi prašymą į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti Aplinkos apsaugos departamentą ir Aplinkos apsaugos agentūrą, tačiau bylą nagrinėjanti kolegija, kurią sudaro teisėjai Romanas Klišauskas, Eglė Kiaurakytė ir Aušrelė Mažrimienė, palaikė „Klasco” advokato Kondrado Pabijansko poziciją, kad tam nėra pagrindo, nes teismo sprendimas neturės jokios įtakos šioms dviem institucijoms.

„Klasco” byloje taip pat atstovavusi teisininkė Vilma Platelienė posėdžio metu dėstė, kad įmonė ir šiandien toje pačioje vietoje vykdo uostinę veiklą, o planuojamojo irgi yra jos tąsą – daugiau niekas ten ir negali vykti. Anot teisininkės, įmonė neplanuoja keisti veiklos pobūdžio ar plėsti krovos teritorijos.

„Tik bus nežymiai perskirstyti kroviniai tarp krantinių, pagal realistines prognozes. Tai nežymūs pokyčiai lyginant su galiojančiu PAV leidimu ir daugiau organizacinės paskirties. Iš esmės pergrupuojami kroviniai, pasiskirsto tarp krantinių. Planuojamas krovinių kiekis net mažėja. <…> Vienų kiekis didinamas, kitų – mažinamas”, – tikino V. Platelienė.

Anot jos, tokiam Tarybos sprendimui nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo, jis esą prieštarauja ir Uosto įstatymui, ir valstybės tikslams. O pagrindiniai motyvai, kad taip nuspręsta dėl tikėtino neigiamo poveikio aplinkai, esą yra neparemti jokiais faktiniais duomenimis ar skaičiavimais. Tai esą gali konstatuoti tik poveikio aplinkai vertinimas. Pastarosios procedūros metu būtų vertinamas blogiausias scenarijus, kai egzistuoja nepalankiausios sąlygos ir įmonė veikia maksimaliu režimu. Tačiau tokie rodikliai esą niekada nebus pasiekti, nes „Klasco” dabar per metus gali išmesti 41 toną teršalų, o išmeta esą mažiau nei 3 procentus šio kiekio.

Anot K. Pabijansko, Taryba savo sprendimą grindė tik aplinkosauginiais motyvais, o tai esą ir parodo jo neteisėtumą. Pasak teisininko, tai, kad Taryba prašė į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti aplinkosaugos institucijas, tik parodė, kad ji neturėjo reikiamos kompetencijos ir informacijos, bet vis tiek sprendimą grindė aplinkosauginiais argumentais.

„Šitas dalyvavimas procese neatitinka Konstitucijoje įtvirtino teisinės valstybės principo. Tai politikai, jie niekada nepriims palankaus sprendimo įmonėje, kad įtiktų rinkėjams. Kad ir kokius dokumentus pateiktų, jie turi išankstinį nusistatymą. Tarybos nariai neturi net reikiamos kompetencijos vertinti aplinkosauginius klausimus, tai kertasi su teisinės valstybės principu. Jie neturi žinių įvertinti poveikio aplinkai vertinimo. Tai – politizuotas sprendimas, neteisėtas ir naikintinas. Labai liūdna, kad sprendimas priimtas tik gyventojų skundų pagrindu”, – kalbėjo K. Pabijanskas.

Jis įžvelgė ir prieštaravimus atitinkamame įstatyme, nes esą pirmiau rašoma apie Savivaldybės administraciją, bet vėliau jau paminima ir savivaldybės Taryba.

Tuo metu miesto Tarybai teisme atstovavusi Savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vyresnioji patarėja Eglė Mockienė teigė, jog priimdami sprendimą politikai rėmėsi iš institucijų gauta rašytine informacija, kad įmonėje nustatomi pažeidimai, tarša ir ji nesiima priemonių, taip pat – fizinių asmenų, bendruomenių skundais. Anot jos, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika nurodo, kad savivaldybių tarybos, priimdamos tokius sprendimus, gali remtis ir kitais motyvais, o tokia iš institucijų gauta informacija bei bendruomenių nusiskundimai yra laikytini tokiais motyvais.

„Kad pats uostas yra svarbus objektas, niekas neginčija, bet visi jame veikiantys asmenys turi laikytis įstatymų, taip pat ir aplinkosauginių, turi sutarti su aplinka ir laikytis atitinkamų taisyklių ir normų. Niekur nėra parašyta, kad produktai bus kraunami uždaru būdu, nors taip įrodinėjama teismui. Tai – vienas iš svarbesnių argumentų, kuriuo rėmėsi Taryba”, – teigė E. Mockienė, pabrėžusi, kad visi Tarybos sprendimai yra politiniai.

Savivaldybės administracijos Aplinkosaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Dainius Jokymaitis savo ruožtu antrino, kad „Klasco” dokumentuose minimos tik atviros krovos aikštelės, kai kurios medžiagos pasižymi dideliu dispersiškumu, o metalo krovą esą norima didinti tris kartus, kas lemtų ir triukšmo padidėjimą artimoje aplinkoje.

Šiame posėdyje bylą teismas jau ir išnagrinėjo – sprendimas bus skelbiamas dar rugsėjį.