Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2022-11-15 |
Likus lygiai dviems mėnesiams iki svarbiausio ateinančių metų įvykio – Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio minėjimo – antradienio vakarą uostamiesčio žiūrovams buvo pristatyta atkuriamosios dokumentikos filmo „Pūga prie Mėmelio. Klaipėdos atvadavimo saga“ premjera.
Domo Rimeikos nuotr.
Pasak filmo prodiuserio, žurnalisto Edmundo Jakilaičio, mintis sukurti vienam įspūdingiausių momentų Lietuvos istorijoje skirtą filmą jam ir profesoriui Alfonsui Eidintui kilo prieš maždaug penkerius metus.
„Po to atsirado kiti kūrėjai, kurie garsiai pasakė, kad jau filmą kuria, mes truputėlį atsitraukėme ir prieš gerus metus mano draugė Olga Žalienė, muziejaus direktorė, skambina ir sako, kad reikia kažką daryti, reikia Klaipėdai filmo“, – prieš premjerą apie šios juostos atsiradimo pradžią gausiai susirinkusiai publikai kalbėjo E. Jakilaitis.
Jo teigimu, viskas pavyko, kaip filmo kūrėjai ir planavo.
Nuo lapkričio 18 d., penktadienio, filmą „Pūga prie Mėmelio. Klaipėdos atvadavimo saga“ jau galės pamatyti ir visos Lietuvos žiūrovai.
Jo seansai specialiai vyks dienomis – filmo kūrėjai tikisi, kad juostą pažiūrės moksleiviai ir jaunimas, mat norima šiuo filmu pakviesti juos apsilankyti, pasak E. Jakilaičio, „kitokioje istorijos pamokoje“. Teigiama, jog tai pirmasis toks eksperimentas Lietuvoje.
Tuo labai džiaugėsi miesto meras Vytautas Grubliauskas, klaipėdiečių vardu dėkojęs filmo kūrėjams už „vieną pačių įtikinamiausių, įtaigiausių ir meniškiausių dovanų“.
„Klaipėdai nereikėjo šimto metų atrasti Vilniaus, bet Vilnius ir po 100 metų dar tebeieško kartais Klaipėdos. Tikiuosi, kad jau antrąjį šimtmetį tikrai suras Klaipėdą, supras Klaipėdos svarbą, supras vienos Lietuvos – jūrinės valstybės – svarbą“, – prieš filmo premjerą kalbėjo jis.
Nors, pasak profesoriaus A. Eidinto, „filme labai daug istorijos“, ji juostoje pateikiama koncentruotai, neperkraunant gausiais istoriniais faktais teksto, o vykusiai juos derinant su vaidybiniais elementais. Pastarieji ypač turėtų būti įdomūs klaipėdiečiams, mat daugelis veiksmo epizodų filmuoti gerai visiems pažįstamose vietose.
Visgi svarbiausiu filmo pasiekimu, ko gero, reiktų laikyti puikiai perteiktą to laikmečio istorinę-politinę Europos ir Lietuvos atmosferą, ypač – diplomatinių intrigų užkulisius bei itin vykusiai atskleistą tuometinio ministro pirmininko ir pagrindinio Klaipėdos sukilimo „architekto“ Ernesto Galvanausko vaidmenį Lietuvos politikų ir karių slaptojoje operacijoje.
INFORMACIJA
Klaipėdos savivaldybė už filmo autorių turtines teises VšĮ „Pilietinė medija“ sumokėjo 29 995,9 Eur. Įgijusi filmo autorių turtines teises, Klaipėdos savivaldybė jų įgijimo laikotarpiu – nuo 2023 m. sausio 14 d. iki 2028 m. sausio 15 d. – įgijo teisę versti filmą, viešai rodyti jo originalą ar kopijas, transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti filmą, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu internete. Savivaldybė taip pat įsipareigojo „viešai rodydama filmą, už jo rodymą neimti atlygio“.
„Pūga prie Mėmelio. Klaipėdos atvadavimo saga“. Iš ko tą Klaipėdą „atvadavo”, jei ji niekada iki tol net nebuvo Lietuvos sudėtyje? Lietuvius reiktų skirti nuo lietuvininkų, kurie, nors ir šnekėjo lietuvišku dialektu, buvo išaugę ant prūsiškos ir vokiškos kultūrų pamatų. Kita vertus… gal ir paradoksalu, tačiau būtent lietuviškos kultūrinės tapatybės šaknų bei spausdinto žodžio ir apskritai lietuvių literarūros lopšys yra būtent lietuvininkų kraštas, niekada nepriklausęs didžiajai Lietuvai. Iš Lietuvos kilo tik Jablonskis, kurio dėka dabar visi kalbame suvalkietiškai.