Galiausiai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams antstolė Asta Rimaitė-Žičkuvienė vėl padavė pareiškimą, kuriuo prašė padidinti baudą I. Šakalienei dėl sprendimo neįvykdymo. Prasidėjus šiam procesui I. Šakalienės advokatas Justas Čobotas jau aiškino, kad minėtasis rangovas nusprendė nutraukti sutartį, po to buvo surastas naujas ir dėl jo pateiktų sąlygų dabar laukiama NŽT atsakymo – ar jos tiks institucijai, kuri turi padengti pusę išlaidų. Taip pat akcentuota, jog teismo ekspertas padarė išvadą, kad prieš pradedant griauti priestatą turi būti atlikti senojo, paveldosauginio pastato pamatų, sienų, perdangų, stogo sustiprinimo darbai, o jiems dar reikia parengti projektą, gauti Kultūros paveldo departamento leidimą.

Tuo metu VTPSI atstovė Judita Vadeikienė dėstė, kad pirmąją rangos sutartį I. Šakalienė tikriausiai buvo pasirašiusi tik dėl akių, nes ji neturėjo jokių saugiklių, o dabar norima pasirašyti itin nepalankią su kita, galimai to paties asmens vadovaujama įmone, turinčia gerokai mažiau darbuotojų.

Nors sakydamas baigiamąją kalbą J. Čobotas tvirtino, kad jo klientė nevengia ir neturi jokio tikslo vengti teismo sprendimo vykdymo, o ir per mėnesį dabar sumokama beveik 100 eurų suma jau yra nemaža, bylą nagrinėjusios teisėjos Dianos Bučienės šie ir kiti jo argumentai neįtikino.

„Teismo vertinimu, skolininkė, žinodama apie teismo įpareigojimą pašalinti savavališkos statybos padarinius bei matydama, kad rangovas nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, turėjo veikti ypač atidžiai ir apdairiai, t. y. kontroliuoti sutarties vykdymą. Teismas pastebi, jog sutartimi rangovas UAB Gerbūvio sprendimų centras įsipareigojo darbus atlikti per 5 mėnesius. Skolininkė pranešimą apie atsisakymą įvykdyti sutartį gavo praėjus 4,5 mėn. Vadinasi, per 4,5 mėn. jokie darbai nebuvo pradėti, o skolininkė nesiėmė jokių veiksmų, kad UAB Gerbūvio sprendimų centras pradėtų
darbus. Nors skolininkė nurodo, kad rangovas UAB Gerbūvio sprendimų centras buvo nuolat raginamas atlikti darbus, tačiau šiuo atveju akivaizdu, kad 4,5 mėn. terminas buvo per ilgas laiko tarpas laukti rangovo darbų pradžios, todėl galima teigti, kad skolininkė elgėsi aplaidžiai ir neracionaliai, žinodama, jog darbų terminas 5 mėnesiai, o praėjus 4,5 mėnesiams griovimo darbai net nepradėti. Be to, skolininkė turėjo suvokti, kad darbai, kurie buvo numatyti atlikti per 5 mėn., jų laiku nepradėjus, nustatytu terminu nebus atlikti. Taigi, matydama, kad rangovas delsia atlikti griovimo darbus, skolininkė turėjo imtis kitų aktyvių veiksmų, siekiant įvykdyti teismo sprendimą, ir vien ta aplinkybė, kad rangovas nutraukė sutartį, negali būti vertinama kaip pateisinama ir objektyvi priežastis sprendimo nevykdymui”, – rašoma teismo nutartyje.

Joje taip pat pabrėžiama, kad nėra galimybės nustatyti, kada I. Šakalienė realiai pradėjo ieškoti kitų rangovų, nes pateikti dviejų firmų atsakymai yra be datų.

Teismui taip pat kilo abejonių dėl naujo potencialaus rangovo siūlomos sutarties racionalumo, kai reikalaujama avansu apmokėti visus 122 tūkst. eurų įvertintus darbus. Antra, skolininkės pateikta informacija kelia pagrįstų abejonių dėl jos racionalumo.

„Kyla klausimas, kaip būtų užtikrintas sutarties įvykdymas rangovui iš anksto sumokėjus visą darbų kainą”, – rašoma nutartyje.

Teismas nusprendė, kad bauda I. Šakalienei turi būti padidinta nuo 3 iki 10 eurų per dieną.

Toks verdiktas dar gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.

I. Šakalienė savo versiją apie visą šią istoriją „Atviroje Klaipėdoje” buvo išdėsčiusi prieš porą mėnesių.