P0

Klaipėdos/Mažosios Lietuvos istorija, Svarbu

Sausio 15-ąją akibrokšto bus išvengta (1)

Martynas Vainorius

Martynas Vainorius
2023-01-10


„Nors jis niekados neminimas, kada apie Klaipėdos krašto atvadavimą rašoma, bet jis turi gal iš mūsų visų didžiausius nuopelnus šiuo atžvilgiu“, – apie lemtingaisiais 1922-1923 metais Lietuvos atstovu Klaipėdos krašte dirbusį Joną Žilių rašė didelę riziką ant savo pečių 1923 metų sausį sutikęs prisiimti Klaipėdos krašto lietuvis Erdmonas Simonaitis. Nors J. Žiliaus, amžino poilsio atgulusio Smiltynės kapinaitėse, pagerbimo ir nėra oficialioje Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio programoje, vicemeras Arvydas Cesiulis patikino, jog asmeniškai iš anksto atiduos jam pagarbą dar penktadienį.

Jonas Žilius

JAV gyvenantis istorikas Ernestas Lukoševičius su „Atvira Klaipėda” pasidalino pastebėjimu apie faktą, kuris, anot jo, yra nepagarba ir akibrokštas.

„Mane labai nustebino, kad tarp gerbtinų žmonių minint Klaipėdos prijungimo šimtmetį vietos neatsirado Kopgalio kapinaitėse palaidotam ir tikrai Klaipėdai ir Klaipėdos žygiui nusipelniusiam buvusiam Klaipėdos gubernatoriui Jonui Žiliui-Jonilai. Ar tai nežinojimas? Ar kelias iki jo kapo kažkam per sunkus? Tiesiog, sakyčiau, nepagarba ir akibrokštas. Taip ir norisi paklausti, kodėl atmintis tokia trumpa kaip pas mankurtus? Tai labai bado akis. Ir jei organizatoriai to negali padaryti, klaipėdiečiai turėtų pastebėti ir pagerbti šio nusipelniusio žmogaus atminimą”, – sakė E. Lukoševičius.

Išties, oficialioje renginių programoje sausio 15-ąją, 10 val., yra numatytas tik Tilžės akto signatarų Jurgio Lėbarto ir E. Simonaičio, kuris karinės operacijos metu dar tapo vadinamosios sukiliminės direktorijos vadovu, kapų pagerbimas Joniškės bei Lėbartų kapinėse, nors dėl J. Žiliaus vaidmens svarbos prijungiant Klaipėdą prie Lietuvos istorikai neturi abejonių.

Nepraėjus nė dviem savaitėm po paskyrimo Lietuvos atstovu Klaipėdos krašte, 1922 m. sausį, J. Žilius jau išsiuntė užsienio reikalų ministrui platų „Projektą darbuotės Klaipėdos krašte”. Jame išdėstė visą kompleksinę programą, kaip atlietuvinti kraštą. Tų metų vasario viduryje jis užsienio reikalų ministrui išsiuntė slaptą raštą „Planai kariškosios akcijos”, kuriame siūlė „bent rengtis užimti Klaipėdą jėga”. Ilgai netrukus ministerijos vadovybė pripažino, kad „tasai pasiūlymas vertas rimto dėmesio ir reikia tam žingsniui rengtis”. Kad J. Žilius buvo itin aktyvus ir veiklus Lietuvos atstovas rodo ne tik jo nuolatiniai pranešimai apie padėtį Klaipėdos krašte, bet ir įvairiausio pobūdžio rekomendacijos Vyriausybei, kurių pastaroji paisė ir priimdavo atitinkamus sprendimus.

1922 m. rugsėjį į Klaipėdą atvykęs Jonas Polovinskas, būsimasis karinės operacijos vadas, aptarė sukilimo operacijos galimybes su J. Žiliumi ir E. Simonaičiu. Anot diplomato ir istoriko Vytauto Žalio, J. Žilius svarstant tokios operacijos galimybę pareiškė, kad svarbiausią vaidmenį būsimuose įvykiuose turi atlikti Lietuvos šaulių sąjunga. Pasak Klaipėdos universiteto istoriko Vyganto Vareikio, būtent J. Žiliui priklauso idėja į Klaipėdos operaciją įtraukti Šaulių sąjungą. Jis nuolat ragino valdžią negailėti pinigų vadinamojo sukilimo organizavimui.

„Nors jis niekados neminimas, kada apie Klaipėdos krašto atvadavimą rašoma, bet jis turi gal iš mūsų visų didžiausius nuopelnus šiuo atžvilgiu. Jeigu reikėjo gauti sutikimą Maž. Lietuvos vaduotojus surinkti Didž. Lietuvoj tai tik per jį. Mūsų Vyriausybė anais laikais nieko nenorėjo žinoti apie atvadavimą, kadangi ji netikėjo, kad jis pasiseks. Jai tik visokių nemalonumų pridarys. Man yra gerai žinoma, kiek čia ponas Žilius vargo turėjo ir kiek jis nuveikė“, – savo atsiminimuose, paskelbtuose 1948 m. rugsėjį tuo metu Miunchene leistame kultūros žurnale „Aidai“, rašė E. Simonaitis.

Klaipėdos kraštą prijungus Lietuvos dalimi J. Žilius buvo tapęs antruoju jo gubernatoriumi. 1932 m. kovo 2 d. miręs iki šių dienų neišlikusioje savo viloje Smiltynėje jis buvo palaidotas netoli esančiose kapinaitėse. Pastarosios per karą buvo suniokotos, poetas Salys Šemerys savo 1970 m. užrašytuose atsiminimuose konstatavo, kad J. Žiliaus antkapis karo metais buvo visiškai sunaikintas. Laidotuvėse dalyvavęs poetas vėliau padėjo nustatyti J. Žiliaus kapo vietą ir 1984 m. kraštotyrininkų bei kultūros veikėjų dėka čia buvo pastatytas kuklus antkapis.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Eglė Deltuvaitė „Atvirai Klaipėdai” sakė, jog buvo susiklosčiusi tokia tradicija sausio 15-ąją pagerbti žemyninėje dalyje esančiose kapinėse palaidotus nusipelniusius šiam kraštui žmones, o visi kiti būdavo pagerbiami per Vėlines. Anot jos, sekmadienio rytą miesto vadovams jau teks tiesiog „plėšytis”, nes tuo metu dar vyks ir dvejos Šv. Mišios už Klaipėdos kraštą. Visgi vedėja svarstė, kad J. Žiliaus atminimą būtų galima pagerbti dar išvakarėse.

Minėjimo renginių programos ruošimui vadovavęs vicemeras A. Cesiulis patikino, kad būtent taip ir bus pasielgta, tad J. Žilius sulauks pagarbos.

„Iš tiesų man ir pačiam šiek tiek keista, kodėl iki šiol jis būdavo pamirštamas, neprimindavo ir istorikai. Juk jo vaidmuo buvo didžiulis. Šį penktadienį, apie vidurdienį, pats važiuosiu į Smiltynės kapinaites ir asmeniškai padėsiu gėlių ant Jono Žiliaus kapo”, – teigė vicemeras.


    2023-01-10

    Vienas komentaras apie “Sausio 15-ąją akibrokšto bus išvengta”

    1. AvatarDanute (IP: 79.79.155.122)

      Labai Aciu už istorine informacija. Lietuva turtinga savo praeitimi, tačiau nes lietuvaičiai mažai apie ja žinome.
      Labai norėtųsi knygos apie Klaipėdos ir Lietuvos istorija .
      Labai norėtųsi istorijų lengvai suprantamu informacinių laidu per televizija nufilmuotu istorinėse vietovėse kad mus praturtintu
      praeitimi

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Visų komentarų autorių IP adresai yra skelbiami viešai.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt