Antradienį Seimas po pateikimo pritarė siūlymui pradėti apkaltos procedūrą Gargžduose išrinktam parlamentarui Petrui Gražuliui. Jei Seimas galutinai sutars, kad apkaltos procedūra turi būti priimta, toliau klausimą nagrinės Konstitucinis Teismas (KT). Už nutarimą pradėti apkaltą pateikimo stadijoje balsavo 63 Seimo nariai, prieš – 29, susilaikė –17 parlamentarų.

Petras Gražulis. Martyno Vainoriaus nuotr.

Pats P. Gražulis, kuris yra įtariamas neteisėtai prabalsavęs už kitą Seimo narį, posėdžio metu kėlė klausimus, kaip apkaltos komisija galėjo nustatyti, kad jis paspaudė balsavimo mygtuką.

„Kad teismo ekspertai pasakė, kad nenustatė, kokius veiksmus atlikau. Kokias dvasias kvietėsi apkaltos komisija, kad nustatė, kad balsavau? Net per kameras teismo ekspertai nenustatė, kokius veiksmus atlikau, kaip galėjo kitoje salėje ponas Vytautas Raskevičius matyti, kaip aš balsavau? Gal žiūronus turi, gal įrašė kažkaip?“, – piktinosi jis.

Į šį klausimą atsakė apkaltos komisijos pirmininkas Linas Slušnys.

„Taip iš teisų, už šios stiklinės lentelės matyti jūsų veiksmo kameros negali. Tačiau šitoje švieslentėje, kaip jūs sakote, turbūt šventa dvasia įjungė žalią balsavimo lemputę, nes ji buvo už. Ir ekspertai pasako labai aiškiai: Linas Jonauskas tuo metu, tame 30 sekundžių intervale neatliko jokio balsavimo veiksmo“, – sakė L. Slušnys.

Parlamentarė Agnė Širinskienė Mišrios Seimo narių grupės vardu posėdžio pradžioje prašė išbraukti šį klausimą iš antradienio darbotvarkės. Seimo narė šį klausimą išbraukti prašė dėl to, kad komisija protokoliniu nutarimu kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo parlamentarui Andriui Palioniui.

„Kaip žinome, A. Palionis yra vienintelis liudytojas, kuris kalbėjo, kad kažką matė. Ir nuo to, ar jis pasakė tiesą, ar pasakė netiesą iš esmės priklauso ir P. Gražulio apkaltos galimybės“, – sakė A. Širinskienė.

Visgi Seimas nutarė šio Mišrios grupės pasiūlymo nepalaikyti.

Prieš beveik savaitę Seime specialioji tyrimo komisija nusprendė, kad pakanka duomenų pradėti apkaltos procesą.

Apkaltos iniciatyvos P. Gražulis sulaukė po to, kai pernai, rugsėjo 15 d. Seimo posėdžio metu, balsuodamas už parlamentarą Liną Jonauską, politikas „savo sąmoningais veiksmais pažeidė Seimo statutą, Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintą sąžiningumo principą bei galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir (ar) sulaužė Seimo nario priesaiką“. Pažeidimą konstatavo Seimo etikos sargai.

Dėl šios priežasties Seimas sudarė specialiąją tyrimo komisiją, kuri tiria Tautos ir teisingumo sąjungos lyderio elgesį ir pateiks išvadą, ar yra pagrindo pradėti apkaltos procedūrą. Išvadas parlamentarams komisija buvo įpareigota pateikti iki šių metų gegužės 17 d.

Visgi, P. Gražuliui gresia apkalta ir kitu pagrindu. Praėjusių metų birželį Apeliacinio teismo sprendimu politikas pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Byloje nustatyta, kad veikdamas privataus juridinio asmens, t. y. bendrovės „Judex“, interesais, jis neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų veiklą, skatindamas juos nesilaikyti teisės aktų reikalavimų bei atlikti neteisėtus veiksmus, taip pat naudojosi šios bendrovės jam suteiktomis lėšomis.

Pripažinta, kad tokiais veiksmais P. Gražulis diskreditavo Seimą, sumenkino Seimo nario vardą, valstybės politiko patikimumą ir prestižą ir taip padarė didelę neturtinę žalą valstybei. Tačiau politikui apskundus teismo sprendimą, klausimas kol kas vis dar nagrinėjamas Lietuvos Aukščiausiame Teisme.

L. Slušnys pripažįsta, kad jei apkaltos parlamentarui Petrui Gražuliui procesas pasiektų finalinę stadiją, mandato panaikinimui reikiamus 85 balsus surinkti būtų iššūkis. Visgi politikas mano, kad Konstitucijos Teismui (KT) patvirtinus, kad P. Gražulis padarė pažeidimą, daugiau parlamentarų palaikytų apkaltos iniciatyvą.

„Bet jei Konstitucinis Teismas pasakys, kad yra pažeista Konstitucija ir pritars, kad tie įrodymai surinkti yra pakankami ir tikrai gali būti įvertinti kaip balsavimas, kad tikrai buvo balsuota už kitą Seimo narį, jeigu nutars, kad šiurkščiai pažeista Konstitucija, aš manau, kad salėje gali pasikeisti labai greitai balsų balansas.“, – antradienį žurnalistams Seime teigė L. Skušnys.

„Ir slaptame balsavime gali įvykti toks dalykas, kad ir opozicija jau balsuos už. Nes gali būti, kad po KT sprendimo signalizuoti visuomenei, kad kai kažkas gali pažaisti ir už kitą balsuoti“, – pridūrė jis.

Politikas pripažįsta, kad kol kas šiuo klausimu viešoje erdvėje yra pateikiama daug politinių vertinimu, todėl, anot jo, reikia palaukti institucijų, užsiimančių faktų tyrimu, vertinimo.

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama