Reaguodamas į Seimo Sveikatos reikalų komiteto rekomendaciją prie Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) prijungti Klaipėdos savivaldybės valdomą Vaikų ligoninę, trečiadienio rytą surengtoje spaudos konferencijoje uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus pareiškė, jog jos „net svarstyti nesinorėtų“.

Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus ir Vaikų ligoninės vyriausiasis gydytojas Virginijus Žalimas. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Atvira Klaipėda“ rašė, jog galimos Klaipėdos vaikų ligoninės pertvarkos klausimas vėl atgijo visai netikėtame kontekste. Kovo 13-ąją Seimo Sveikatos reikalų komitetui priimant sprendimą dėl finansinės situacijos KUL, paskutiniame iš keturių sprendimo punktų buvo nurodyta: „Siūlyti Sveikatos apsaugos ministerijai ir Klaipėdos universitetui apsvarstyti galimybes prie Klaipėdos universiteto ligoninės prijungti Klaipėdos vaikų ligoninę ir kreiptis dėl šio klausimo į Klaipėdos miesto savivaldybę“. Tokiam sprendimo projektui buvo pritarta bendru sutarimu – prieš tai iš posėdžio buvo išėjęs Remigijus Žemaitaitis.

„Dar smagesnis pasiūlymas, kad būtų galima Vaikų ligoninės pastatus parduoti“, – teigė A. Vaitkus, turėdamas omenyje minėtojo komiteto nario, konservatoriaus Lino Slušinio pareiškimą, kad Klaipėdos vaikų ligoninė yra įsikūrusi „superinėje vietoje“ ir dėl to būtų galima parduoti jos pastatus bei „pasistatyti moderniausią įstaigos gabalą“.

Pasak mero, toks Seimo komiteto siūlymas jam asmeniškai yra nepriimtinas, „net svarstyti nesinorėtų“.

„Suprantu ligoninėje dabar esančią įtampą. Teko išgirsti iš daktarų, kad tą ligoninę vis nori prijungti ar parduoti. Pasakiau jiems, kad galite ramiai dirbti savo kasdienį darbą“, – kalbėjo miesto vadovas.

Anot jo, savivaldybė planuoja šios įstaigos plėtrą vystant paliatyvinę vaikų slaugą buvusiame Konsultacinės poliklinikos pastate J. Karoso gatvėje (jau paskelbtas projektavimo darbų konkursas). Taip pat numatomas ligoninės pastato stogo remontas. Ir visiems tokiems planams, pasak mero, savivaldybė turi užtektinai lėšų.

„Visada, kai daromas koks nors veiksmas, pertvarka, jis turi nešti naudą. Kas būtų geriau pacientui ir medikui? Protu nesuvokiamas dalykas būtų jungti prie tokio nuostolingo darinio“, – sakė Arvydas Vaitkus.

Minėtajame Seimo komiteto sprendime rašoma, kad 2023 m. bendras KUL, prie kurios norima prijungti Vaikų ligoninę, nuostolis kiekvieną mėnesį sudarė apie 1,2 mln. eurų , iš kurių 666 tūkst. eurų – dėl padidėjusio darbo užmokesčio fondo, o 534 tūkst. eurų – dėl staiga išaugusių išlaidų, kurių priežastis esą paaiškės, sulaukus finansinio audito rezultatų. Preliminarus 2023 m. ligoninės finansinis rezultatas – 12,3 mln. eurų nuostolis, o 2024 m. pabaigai planuojamas net 18,5 mln. eurų nuostolis.

Visgi kartu meras pabrėžė, jog „ nėra kažkokios ypatingos fobijos, kad ateityje“ nebūtų galima prijungti Vaikų ligoninės prie KUL. Tačiau pirmiausia pastaroji turi susitvarkyti savo problemas.

„Tada jau retoriškai galima kelti klausimą ir svarstyti, ar gali jungtis, kokiomis sąlygomis“, – teigė meras, kartu pažymėdamas, kad, jo duomenimis, Santaros klinikose prijungus tenykštę vaikų ligoninę toks padalinys iškart patyrė nuostolį.

Paklaustas, ar atlikus auditą nepasikartotų tokia pati situacija, kuri buvo aptikta savivaldybės valdytoje Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, meras teigė, jog tai yra visiškai nepalyginami dalykai.

„Neturime jokių indikacijų, kad reikėtų dėl ko nors susirūpinti“, – teigė A. Vaitkus, kartu paminėjęs, kad universitetinėje ligoninės sąskaitoje prieš reformą esą buvo 7 mln. eurų.

Savo ruožtu Vaikų ligoninės vyriausiasis gydytojas Virginijus Žalimas akcentavo, kad įstaigoje visada metų pradžioje atliekamas nepriklausomas finansinis auditas atliekamas ir jis esą visada be priekaištų.

„Kolektyvas tokią žinią sutiko jautriai. Ačiū, kad meras ir vicemerė mus šiandien nuramino“, – teigė vyr. gydytojas.

Jis taip pat sakė, kad ligoninės finansinė padėtis yra gera, o ir pagal teisės aktus ji privalo dirbti nenuostolingai. Pasak V. Žalimo, jis negali palyginti Vaikų ir KUL medikų atlyginimų, nes pastarieji iki šiol viešai dar nėra paskelbti.

Anot įstaigos vadovo, rajoninės ligoninės kai kur jau uždarė vaikų skyrius, kai kur planuojama tai padaryti, tad nakties metu Klaipėdos ligoninė aptarnauja visą regioną.

Vyr. gydytojas pasidalino ir 2023 m. ligoninės skaičiais: suteikta per 50 000 paslaugų priėmimo skyriuje, per 9000 mažųjų pacientų buvo hospitalizuoti, suteikta per 75 000 konsultacijų poliklinikoje, atlikta per 3000 chirurginių intervencijų. Pandemijos metu, anot V. Žalimo, čia buvo gydoma vos ne pusės Lietuvos vaikų, sirgusių Covid-19, ir neturėta protrūkio.

Taip pat, V. Žalimo teigimu, tokių diskusijų metu užmirštama, kad paslaugas mažiesiems pacientams gali teikti tik vaikų gydytojo licencijas turintys medikai.

„Jeigu universiteto ligoninė turi minusinį balansą, tai negi mes gelbėjimosi ratas? Pradžioje savo ūkį reikia susitvarkyti. Europoje devynios šalys turi atskiras vaikų ligoninės? Ar tai blogis?“ – kalbėjo vyr. gydytojas.

Jis teigė nežinantis, kodėl ir Sveikatos apsaugos ministerijos, ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto atstovai vis kartoja, kad Klaipėdos vaikų ligoninė ateityje esą vis tiek negalės išlikti savarankiška.

„Paslaugas vaikams vis tiek reikės teikti, kaip jų neapmokėsi?“ – sakė vyr. gydytojas.

Savo ruožtu meras teigė, jog iki šiol jokio kreipimosi iš Sveikatos apsaugos ministerijos dėl Vaikų ligoninės dar nėra gauta.