Susipažinau su mūsų miesto savivaldai pavaldžių sveikatos priežiūros įstaigų vadovų veiklos ataskaitomis už 2022 metus, palyginau pateiktus duomenis ir keliu klausimus, į kuriuos neturint atsakymų neįmanoma priimti įrodymais grįstų sprendimų:

1. Kiek Klaipėdoje yra privačių pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų?

2. Kiek Klaipėdoje registruotų asmenų prisiregistravę privačiose įstaigose?

3. Kokie jų adresai ir koks miesto poreikių padengimas, atsižvelgiant į klientų gyvenamąją vietą?

4. Kiek kartų per mėnesį vidutiniškai pirminės sveikatos priežiūros įstaigose lankosi klientai EBPO ES šalyse? Savivaldai pavaldžių įstaigų vadovų – vyr. gydytojų veiklos ataskaitose teigiama, kad klaipėdiečiai kreipiasi pas daktarus ~10 kartų per metus. Ar tikrai? Gavus privataus tinklo skaičius (gydytojų skaičius ir patalpų plotas), galima palyginti duomenis su KMSA pavaldžių įstaigų skaičiais. Įvertinus savivaldai pavaldžių įstaigų aptarnaujamų klientų skaičių (80 tūkst.) ir atėmus spėjamus 15% ne Klaipėdos miesto gyventojus, turime situaciją, kad viešas sektorius aptarnauja 50 proc. miesto).

5. Per pastaruosius 3 metus 20-25 proc. taip vadinamų „apsilankymų” pirminės sveikatos priežiūros įstaigose – nuotolinės konsultacijos. Kaip šis nuotolinių paslaugų teikimo faktas keičia laiko sąnaudas ir patalpų poreikį šiandien ir kokios tendencijos artimiausius 5 metus?

6. Kodėl viešose įstaigose tiek daug administracijos ir su ja susijusių išlaidų? Kodėl vienos įstaigos išsiverčia su 5 ar net 10 kartų mažesniais administracijos darbuotojų santykiniais pajėgumais nei kitos?

Palmiros Mart nuotr.

7. Kodėl senamiesčio įstaigos klientas lankosi įstaigoje 7,5 karto per metus, o analogiškas paslaugas teikiančioje miesto poliklinikoje – 11 kartų? Kiek kartų per metus pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje lankosi prisirašę klientai EBPO ES šalyse?

8. Kodėl taip stipriai skiriasi skirtingų įstaigų vienam šeimos gydytojui tenkantis pacientų skaičius (dvigubai!)?

9. Šeimos gydytojų amžiaus vidurkis – 69 metai. Kas dirbs planuojamose statyti/renovuoti patalpose po 5 metų?

10. Kaip įmanoma situacija, kai vieno miesto skirtingose tos pačios veiklos įstaigose vieno paciento apsilankymui tenkanti viešų pinigų suma skiriasi 55 proc.?

11. Kaip įmanoma situacija, kai vieno miesto skirtingose tos pačios veiklos įstaigose vienam etatui tenkanti viešo biudžeto suma skiriasi 52 proc.?

Tik atlikus išsamią analizę apie paslaugos gavėjus ir teikėjus (viešojo sektoriaus ir privataus), galima būtų spręsti ko ir kur trūksta, o ko per daug.

Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus kelia klausimą dėl suplanuoto ir ES lėšas (85 proc. projekto vertės) gavusio Jūrininkų sveikatos priežiūros centro statybų reikalingumo. Pateikiau merui šiuos duomenis, klausimus ir pasiūlymą: Arvydai, Jūs galėtumėte pasitelkti KMSA esantį net 10 žmonių Planavimo ir analizės skyriaus komandą, vadovaujamą Jolantos Ceplienės, kad ji atliktų reikalingą analizę ir pateiktų rekomendacijas. Tokia analizė buvo reikalinga prieš planuojant tik šiandien diskusijas sukėlusio naujo Jūrininkų sveikatos priežiūros centro statybas, bet matyt iki šiol dirbę savivaldos strategai savivaldos administracijos struktūroje tokio PLANAVIMO ir ANALIZĖS skyriaus nepastebėjo.