„Tai tikrai nebuvo meilė iš pirmo žvilgsnio“, – apie pirmuosius žingsnius šokio pasaulyje šiandien kalba profesionalus šokio artistas iš Ukrainos Mykhailo Mordasovas (Mykhailo Mordasov). Jaunasis šokio talentas jau beveik 5 metus dirba Klaipėdoje, kur sukūrė ne vieną įsimintiną pasirodymą Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro bei kitų Lietuvos teatrų scenose.

Šią savaitę 24 metų baleto artisto Mykhailo laukia premjera – režisieriaus Taurūno Baužo ambicingas kinematografinis projektas, kuriame ukrainietis įkūnijo vieną ryškiausių praėjusio amžiaus Lietuvos literatūrinių herojų – Antaną Garšvą iš „Baltos drobulės“.

Rugpjūčio 10 d., ketvirtadienį, Klaipėdos publika pirmoji turės galimybę išvysti jaunąjį Ukrainos baleto talentą kiek kitokiame amplua. Tai bus naujas, pagal garsiojo Antano Škėmos romano „Balta dorbulė“ motyvus sukurtas šokio ir kino performansas „Garšva“.

T. Baužo ir plačios kūrybinės komandos interpretacijoje romanas „Balta drobulė“ virto Film noir (pranc. juodasis kinas) elementais persmelktu šokio filmu, kurį premjeros metu vainikuos gyvas šokio spektaklis, o šio performanso premjera įvyks vietoje, kur buvo sukurta didžioji dalis filmo – industrinėje „Herkus Kantas“ erdvėje (Naujoji uosto g. 3).

Išskirtiniame kiną ir šokio teatrą apjungiančiame reginyje M. Mordasovas įkūnys pagrindinį romano „Balta Drobulė“ herojų Antaną Garšvą. Kaip teigia pats pagrindinio vaidmens atlikėjas, „Garšva“ yra išskirtinis meninis projektas ne tik Klaipėdos, bet ir Lietuvos mastu.

Apie karjeros šokių pasaulyje pradžią, santykį su karu gimtinėje ir iššūkius įkūnijant vieną emociškai sudėtingiausių Lietuvos literatūros herojų tik kūno kalba M. Mordasovas papasakojo organizatorių parengtame interviu.

Naujausiame projekte „Garšva“ įkūnijote psichologiškai itin sudėtingą personažą Antaną Garšvą. Kokį įspūdį apskritai Jums paliko Antano Škėmos garsusis romanas „Balta drobulė“?

Kuomet Taurūnui Baužui kilo mintis statyti šokio spektaklį-filmą pagal šį kūrinį, jis mane pakvietė prisijungti ir aš net nedvejodamas sutikau. Šis romanas yra neabejotinai liūdnas ir minorinis, tačiau tuo pat metu priverčia labiau susimąstyti ir apie savo gyvenimą, priimamus sprendimus bei reakcijas į skirtingas gyvenimo situacijas.

Kokie didžiausi iššūkiai kilo siekiant labiau įsijausti į pagrindinį romano „Balta drobulė“ veikėją?

Tikriausiai sunkiausia buvo įsijausti į tą pakankamai depresyvią nuotaiką, atrasti tinkamas mintis, norint kuo stipriau įsikūnyti į personažą. Sunkiausia buvo įžvelgti šio personažo gyvenimo tikslą ir prasmingumą gana sudėtingoje jo kasdienybėje.

Naujoji Taurūno Baužo „Baltos drobulės“ interpretacija išsiskiria savo menine forma. Ar buvo sunku dirbti su projektu, kuris iš karto apjungia dvi meno formas?

Tai buvo labai įdomi ir išskirtinė patirtis apjungiant kiną ir šokio teatrą, kuri man asmeniškai labai patiko. Visuomet norėjau sudalyvauti tokiame projekte ir labai norėčiau padėkoti Taurūnui Baužui už galimybę būti to dalimi ir visai komandai už didžiulį profesionalumą bei puikią atmosferą viso kūrybinio proceso metu.

Ar buvo sunku vien judesio pagalba įkūnyti kūrinį, kurio didžiausias išskirtinumas – savitas rašymo ir kalbos stilius? Kas Jums labiausiai padėjo vien per šokį atskleisti Antano Garšvos psichologinį portretą?

Tai tikrai nebuvo lengva užduotis, tačiau manau, kad mums tikrai neblogai pavyko atskleisti Antano Garšvos minčių pasaulį ir jo kasdienybės atmosferą. Režisierius Taurūnas Baužas labai aiškiai man išdėstė savo viziją, todėl jo patarimai ir pamokymai labai padėjo įkūnijant šį sudėtingą personažą.

Jūsų nuomone, kodėl žiūrovai turėtų ateiti į naujojo spektaklio premjerą ir ko išskirtinio jie ten gali tikėtis?

Visų pirma, savo išraiška ir forma tai yra kitoks meninis projektas nei Klaipėdos ar net visos Lietuvos publika yra įpratusi matyti. Be to, naujasis performansas yra paremtas vienu žymiausiu ir moderniausiu Lietuvos literatūroje kūrinių, kuris atskleidžiamas filmo-šokio spektaklio formatu. Todėl su nekantrumu laukiu publikos reakcijų ir minčių apie šį projektą.

Šiais laikais bendraujant su žmogumi iš Ukrainos labai sudėtinga nepaliesti skaudžios karo temos. Kaip šiandien Jums sekasi tvarkytis su tragiškomis gimtosios šalies gyvenimo realijomis ir kiek šis žiaurus karas paveikė Jus asmeniškai?

Visų pirma, norėčiau padėkoti visiems mūsų šalies kariams. Dėl jų pastangų šiandien galiu jaustis ramesnis dėl savo šeimos narių, giminaičių ir draugų saugumo. Šis karas yra itin žiaurus ir baisus. Labai norėčiau, kad apie tokio karo baisumus mano tauta apskritai niekada nebūtų sužinojusi. Jis atnešė daugybę mirčių, suluošintų gyvenimų.

Žinoma, šis karas labai pakeitė ir mane. Jo pradžioje apskritai nenorėjau nieko daryti, porą mėnesių sunkiai suvokiau, kas vyksta, gyvenau lyg baisiausiame košmare, iš kurio niekaip nepavyko pabusti. 2022 m. kovą pas mane į Klaipėdą atvyko du jaunesni mano broliai ir lyg šiol čia gyvena. Man dėl to daug ramiau, tačiau mano tėvai vis dar yra likę Kijive, todėl kasdieną viliuosi, kad tik jiems nieko nenutiktų. Per visą šį laikotarpį nuolat aukoju pinigus įvairioms Ukrainos organizacijoms, savanoriams, ligoninėms ir labai tikiuosi, kad žmonės ir toliau rems Ukrainą kaip tik gali šioje kovoje. Dabar mums liko tik skaičiuoti dienas iki Ukrainos pergalės prieš besieles, grobuoniškas būtybes.

INFORMACIJA

Režisieriaus Taurūno Baužo šokio ir kino performanso „Garšva“ premjera vyks rugpjūčio 10 d., ketvirtadienį, 19 val., „Herkus Kantas“ erdvėje (Naujoji uosto g. 3).