Balandžio 22-ąją sukanka 300 metų nuo vieno ryškiausių žmonijos filosofinio paveldo kūrėjų – Imanuelio Kanto – gimimo. Kad ši data nepaskęstų kasdienėje rutinoje, Klaipėdos universitetas kviečia į susitikimus – pokalbius, dedikuotus ir šiai istorinei asmenybei, ir jos paliktam minties lobynui aptarti.

Prūsijos filosofas gimė 1724 m. balandžio 22 d. Karaliaučiuje – mieste, kuris ir tapo jo būsimo akademinio gyvenimo buveine. Nors atstumas iki Karaliaučiaus nuo Klaipėdos – vos 130 km, paklauskime savęs, ar daug žinome apie I. Kantą ir jo fundamentalųjį proveržį bei poveikį? Kiek iš mūsų bandė skaityti jo darbus ir, ar paskaitę juos, suprato, apie ką jis rašė? Ir kodėl tiek daug I. Kanto ženklų turime Klaipėdoje? Jo vardu vadinama gatvė, biblioteka, kadaise veikė I. Kanto mokykla ir buvo I. Kanto aikštė. Į visus šiuos klausimus bandys atsakyti dviejų renginių, organizuojamų Klaipėdoje Imanuelio Kanto 300 metų sukakčiai pažymėti, pašnekovai.

Susidomėjusiuosius Klaipėdos universitetas kviečia į dar vieną vietą Klaipėdoje, netiesiogiai primenančią filosofą – įvairiausių auditorijų pamėgtą barą „Herkus Kantas“, esantį netoli Senosios perkėlos.

Balandžio 18 d., ketvirtadienį, 19 val. – pirmasis renginys. Filosofai Aldis Gedutis (Klaipėdos universitetas) ir Kęstas Kirtiklis (Vilniaus universitetas) bus vertėjais tarp XVIII amžiaus fundamentaliosios filosofijos ir nūdienos žmonių. Sudėtingas I. Kanto teorijas jie aiškins ir aktualizuos bandydami parodyti jų reikšmę dabarties pasaulyje.

Balandžio 26 d., penktadienį, 19 val. – antrasis renginys. Jis skirtas I. Kanto atminties ženklams, jo kilmės ir šeimos interpretacijoms. Organizatoriai žada atskirti tiesą nuo mitų, papasakoti apie tai, kada ir kodėl Klaipėdoje tapatintasi su I. Kantu, bei atskleisti, kas bendro tarp I. Kanto, Mikalojaus Koperniko ir Adomo Mickevičiaus. Žurnalistė Agnė Bukartaitė šio renginio metu kalbins Klaipėdos universiteto istoriką Vasilijų Safronovą. Po šio pokalbio baro lankytojų laukia koncertas, kurio metu simbolinius tiltus su I. Kanto gimtuoju miestu nuties Klaipėdoje jau daug metų gyvenantis altininkas iš Kantogrado Larion Diakov. Muzikinę vakaro dalį „Herkus Kantas“ įkainos simboliniu mokesčiu.

Abiejų renginių vaizdo transliacijas galima bus gyvai stebėti Klaipėdos universiteto, Herkaus Kanto ar Klaipėda gyvai Facebook puslapiuose.

INFORMACIJA

I. Kantas buvo Prūsijos karaliaus pavaldinys, gimęs, akademinę karjerą padaręs ir miręs Karaliaučiuje, kuriame pragyveno beveik visą savo gyvenimą. Iš beveik 80 gyvenimo metų jis dėstė Karaliaučiaus universitete. Būdamas 46-erių, ten tapo logikos ir matematikos profesoriumi. Septynis kartus ėjo Filosofijos fakulteto dekano pareigas, du kartus – Universiteto rektoriaus pareigas (dekanai ir rektoriai tuo metu rotavosi kas semestrą). I. Kantas sukūrė apie 90 traktatų epistemologijos (pažinimo teorijos), etikos, estetikos ir kitomis temomis. Pasaulinį pripažinimą jam ilgainiui pelnė trys kritikos – „Grynojo proto kritika“ (1781), „Praktinio proto kritika“ (1788) ir „Sprendimo galios kritika“ (1790). I. Kanto senelis Hansas didelę gyvenimo dalį gyveno ir 1715 m. mirė Klaipėdoje, kur 1682 m. gimė ir Imanuelio tėvas Johannas Georgas. Abu buvo amatininkai. Imanuelis buvo ketvirtas iš devynių Johanno Georgo vaikų ir pirmasis šeimoje vaikas, gavęs tokio lygio išsimokslinimą. Nors pats I. Kantas rašė, kad jo protėviai kilę iš škotų, dalis lietuvių autorių nuo XX a. pradžios kildina jį iš lietuvių.