Vienas didžiausių geležinkelio infrastruktūros modernizavimo projektų Lietuvoje – geležinkelio ruožo Vilnius–Klaipėda, įskaitant vadinamąjį Vilniaus mazgą, elektrifikavimas, priartėjo prie pusiaukelės, praneša Susisiekimo ministerija. Įgyvendintus darbus, tarp kurių – baigiamos elektrifikuoti atkarpos, projektui svarbios traukos pastotės statybos, apžiūrėjo ir vertino susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Šiais metais užbaigus 42 km ilgio Vilniaus mazgo bei 122 km ilgio geležinkelio atkarpos Kaišiadorys–Radviliškis kontaktinio tinklo statybas, iš viso bus pastatyta 164 km kontaktinio tinklo iš 363 km, apimančių visą Vilnius–Klaipėda elektrifikacijos projektą. Be kontaktinio tinklo statybos darbų elektrifikacijos projektas apima šešių traukos pastočių statybas, jų prijungimą prie „Litgrid“ elektros tiekimo tinklų bei testavimą, taip pat aštuonių autotransformatorinių, užtikrinančių elektros įtampos stabilumą kontaktiniame tinkle, statybas.

Šiuo metu Lietuvoje visiškai elektrifikuoti trys geležinkelio ruožai: Vilnius–Kaunas, Vilnius–Trakai ir Vilnius–Kena. Tai sudaro 8 proc. viso šalies tinklo, o užbaigus šį elektrifikacijos projektą elektrifikuotų geležinkelio kelių ilgis šalyje išaugs beveik iki 27 procentų.

„Baigus ruožo Vilnius–Klaipėda modernizavimo etapą svarbiausia šalies geležinkelio linija įgaus naują postūmį – tiek didinant visos šalies transporto sektoriaus konkurencingumą, tiek ir mažinant poveikį aplinkai. Skaičiuojama, dėl šio ruožo elektrifikacijos į aplinką nebus išmetama daugiau kaip 150 tūkst. t CO2 per metus, be to, itin svarbu ir projekto ekonominė nauda, pavyzdžiui, mažesnės išlaidos iškastiniam kurui,“ – projekto svarbą pabrėžia Rūta Jakubauskienė, laikinai einanti „LTG Infra“ generalinės direktorės pareigas. 

INFORMACIJA

Geležinkelio arterija Vilnius–Klaipėda yra intensyviausiai naudojamas geležinkelio ruožas šalyje, todėl jo elektrifikavimas svarbus visos šalies infrastruktūrai. Praėjusiais metais ja pervežta apie 40 proc. geležinkeliu gabenamų krovinių ir 16 proc. keleivių srauto.

Iš viso į elektrifikacijos projektą planuojama investuoti 411,26 mln. eurų, apie pusę šios sumos – 200 mln. eurų – sudaro ES Sanglaudos fondo investicijos.