Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2023-08-31 |
Uosto direkcijos planai Smeltės pusiasalyje įrengti dar vieną, tačiau jau kitokios technologijos užteršto grunto saugojimo aikštelę, visuomenės nesudomino. Trečiadienį surengtame šio objekto poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitos pristatyme sudalyvavo tik dvi Klaipėdos krašto bendruomenių asociacijos (KKBA) atstovės.
Tiesa, jos turėjo tiek klausimų, kad ataskaitos rengėjai ir direkcijos atstovai į juos atsakinėjo daugiau nei valandą. Galiausiai KKBA pirmininkė Raimonda Zaborė pareiškė, jog tai būsiąs biotoksiško dumblo sąvartynas ir asociacija dėl to kreipsis į Europos Komisiją.
Sprendžiant užteršto grunto tvarkymo klausimą Klaipėdos uosto teritorijoje, vakariniame Smeltės pusiasalio krante, iš miesto perimtoje neužbaigtoje valčių prieplaukoje, 2016-2017 m. buvo suprojektuota ir įrengta apie 8,6 ha ploto užteršto grunto saugojimo aikštelė. Joje geosintetiniuose konteineriuose (maišuose) saugomas specialiais flokuliantais apdorotas gruntas.
2020-ųjų pradžioje viešumoje buvo kilęs ažiotažas dėl LRT Tyrimų skyriaus paskelbtos informacijos apie galimą šios grunto saugojimo aikštelės daromą žalą gamtai. Prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimo bei piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, tačiau galiausiai jis buvo nutrauktas.
Uosto direkcija jau iškart po LRT publikacijų ir reportažų buvo pareiškusi, jog sandėliuojant užterštą gruntą saugojimo aikštelėje Kuršių marių neteršia.
„Į Kuršių marias gali patekti tik tų pačių Kuršių marių vanduo, jokie kiti cheminiai junginiai, kurių nėra Kuršių marių vandenyje, į jas nėra išleidžiami. Aikštelėje saugomas visas gruntas, kurio tvarkyti kitais būdais negalima, tokio aikštelėje saugomo grunto kiekis neviršija joje leistino saugoti kiekio. Uosto direkcijos užteršto grunto saugojimo aikštelė įrengta pagal kitose Europos šalyse naudojamą ir taikomą praktiką bei jos įrengimui taikomų teisės aktų nustatytus ir su institucijomis derintus reikalavimus”, – tada teigė direkcija.
Jau prieš porą metų Uosto direkcija pradėjo daryti žingsnius, kad greta galėtų įrengti dar vieną tokią aikštelę – 4,85 ha akvatorijos ir 1,75 ha ploto sausumos teritorijoje.
Direkcijos vadovas Algis Latakas „Atvirai Klaipėdai“ buvo sakęs, kad tokio objekto reikia, nes šiai dienai esamos grunto saugojimo aikštelės eksploatacinės galimybės beveik išeikvotos.
PAV ataskaitą rengusios UAB „Ardynas“ projekto vadovas Darius Šaliūnas teigė, kad iki pat viešo pristatymo iš visuomenės nebuvo gauta jokių pasiūlymų. Į patį viešą pristatymą, surengtą hibridiniu būdu, nuotoliu niekas neprisijungė, o į Klaipėdos savivaldybės posėdžių salę atėjo tik dvi KKBA atstovės.
D. Šaliūnas akcentavo, kad pasiūlymus bus galima teikti ir vėliau Aplinkos apsaugos agentūrai, po to, kai ji paskelbs apie tokios ataskaitos gavimą.
Ataskaitą pristatęs vienas iš jos rengėjų, Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkas Sergejus Suzdalevas teigė, kad IV klasės užterštumo grunto negalima plukdyti į įprastus jūros sąvartynus, o senojoje aikštelėje beveik nebeliko vietos, tad ieškoma naujų būdų, kaip jį tvarkyti. Dabar siūloma naudoti savaime susitankinančio modifikuoto grunto technologiją, kai naudojant specialų rišiklį, kietąsias daleles sukietėjęs gruntas pavirsta į vienalytę monolitinę vandeniui nelaidžią masę.
Anot mokslininko, tokia technologija plačiai naudojama Skandinavijos šalyse naujoms teritorijoms formuoti. Kaip konkretų pavyzdį jis minėjo Turku uostą. Tad ir Klaipėdoje numatoma galimybė ateityje tokią aikštelę panaudoti būsimo krovinių terminalo pagrindui įrengti.
Pasak S. Suzdalevo, įrengiant tokią aikštelę šalia senosios būtų iškasta apie 16 000 kub. m minkšto grunto, tada būtų įrengta spraustasienė. Tokioje aikštelėje būtų galima apdoroti apie 280 000 kub. m grunto.
Mokslininko teigimu, tokio objekto atsiradimas šioje vietoje yra galimas ir pagal uosto, ir pagal miesto bendrųjų planų sprendinius. Artimiausi gyvenamieji ir visuomeniniai namai yra kitoje Malkų įlankos pusėje, atstumas iki jų – daugiau nei kilometras ir tai esą yra pakankamai saugu.
S. Suzdalevas teigė, kad pats garsiausias etapas bus spraustasienės įrengimas, tad tokie darbai bus galimi tik dienos metu, o grunto atvežimas nėra triukšmingas, tad gali būti vykdomas bet kuriuo metu.
Mokslininkas taip pat tikino, kad aikštelė nedarys jokio poveikio paviršiniam ir požeminiam vandeniui.
Pasak D. Šaliūno, kiekvieną kartą prieš atvežant iškastą dumblą turės būti atlikti kontroliniai tyrimai, kad būtų aišku, kokios turi naudojamos rišančiosios medžiagos proporcijos.
Su visa PAV ataskaita galima susipažinti čia.
Klausimais ataskaitos rengėjus apipylusios keturis narius – fizinius asmenis – turinčios KKBA atstovės pirmiausia aiškino, kad jei aikštelė yra naujas statinys tai jam esą turėtų būti naudojamos sertifikuotos medžiagos, o ne sutankintas gruntas. Į tai joms buvo atsakyta, kad pati aikštelė ir bus statoma iš tokių medžiagų, o sukietėjęs dumblas jau būtų tik galimas pagrindas kokio nors naujo terminalo sandėliavimo aikštelei.
Atremtos buvo ir moterų abejonės dėl to, ar tai būtų tinkamas pagrindas – esą buvo atlikti atsparumo matavimai. Uosto direkcijos Plėtros ir aplinkosaugos skyriaus vadovas Algimantas Kungys savo ruožtu akcentavo, kad tokia aikštelė ateityje galėtų tarnauti ne kaip krantinių, o tik sandėliavimo ploto pagrindas.
„Yra suformuotos užduotys, kokios apkrovas tokiu atveju turi atlaikyti gruntas“, – teigė jis.
Tada jau asociacijos vadovė R. Zaborė pareiškė, kad iš pateikiamos medžiagos yra aiškus ir būsimas rangovas – esą statybos darbus atliks MB „Virmalda“, rengusi PAV ataskaitos technologinės ir fizinės charakteristikos skyrius. Tačiau tokie jos įtarinėjimai buvo atmesti tvirtinant, kad siūloma technologija yra naujiena tik Lietuvoje, o rangos konkursas būtų tarptautinis.
KKBA atstovėms kilo abejonių ir dėl to, ar naujos aikštelės statybas atlaikys senoji. Pasak D. Šaliūno, buvo atlikti geologiniai tyrimai ir nėra jokių duomenų apie tokią grėsmę, tačiau atsižvelgiant į tokias viešas abejones ataskaita bus papildyta tokiais duomenimis. Lygiai taip pat esą papildomai atsiras informacija dėl į neriją einančios antžeminės elektros linijos, kurios artumas irgi kėlė abejones asociacijos atstovėms.
Po visų gautų atsakymų R. Zaborė pareiškė, kad ties mariomis planuojamas biotoksiško dumblo sąvartynas ir dėl to bus kreipiamasi į Europos Komisiją. Reaguodamas į tai A. Kungys pareiškė, jog reikėtų rinktis tinkamus žodžius.
„Ar blogas žingnis, kad norima išvalyti uosto akvatoriją? Dabar renkamės kitą, geresnę technologiją nei kad maišai. Nesame suinteresuoti pavą prastumti kaip nors, esame suinteresuoti veikti švariai“, – teigė jis.
D. Šaliūnas savo ruožtu tvirtino, kad tokia technologija iškart nušaunama du zuikius – ir sutvarkomas užterštas gruntas, ir galima suformuoti naujas teritorijas.
Ačiū, Raimonda!