Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2023-09-17 |
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJU) pradeda projektuotojų paiešką vandenilio gamybos įrenginių su priklausiniais Nemuno g. 8a statybai suprojektuoti. Užduotis aprėpia projektinius pasiūlymus, techninio projekto parengimą, statybą leidžiančio dokumento (SLD) gavimą ir statybos projekto vykdymo priežiūrą. Vandenilio gamybai turėtų būti pasirengta per 3 metus.
Direkcija teigia, kad pagamintas vandenilis galės būti naudojamas ir uostamiesčio viešajame transporte.
Klaipėdos miesto savivaldybės neseniai patvirtintuose 2023–2027 metų veiklos prioritetuose numatyta, kad visi jos valdomos bendrovės „Klaipėdos paslaugos” autobusai 2027 metais 100 procentų bus netaršūs. Tačiau kol kas realių planų įsigyti vandenilį naudojančias transporto priemones nėra.
AB „Vilniaus šilumos tinklai” žaliojo vandenilio gamybą tikisi pradėti 2026 metais ir viliasi, kad jį naudos ne tik viešasis keleivinis, bet ir kitas sostinę aptarnaujantis transportas.
KVJUD paskelbtos rinkos konsultacijos preliminarioje sutartyje su būsimu rangovu minėtam objektui projektuoti nurodo, jog siekia, kad vandenilio gamybai Klaipėdoje būtų pasiruošta per 1095 dienas, o SLD gauti numatytos tik 179 dienas nuo sutarties su projektuotojais įsigaliojimo dienos.
Per du mėnesius nuo sutarties pasirašymo projektuotojai turės parengti objekto projektinius pasiūlymus, pristatyti juos uosto Direkcijos techninei tarybai, informuoti visuomenę bei gauti Klaipėdos miesto savivaldybės mero (ar jo įgalioto asmens) pritarimą.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija savo interneto portale praneša, kad uoste vandenilis bus gaminamas naudojant polimerinių elektrolitų membranos (PEM) elektrolizerį: leidžiant elektros srovę tarp katodo ir anodo vanduo suskaidomas į vandenilį ir deguonį ir per PEM membraną išskiriamas vandenilis. Planuojamo uoste įrengti elektrolizerio galingumas sieks iki 2 MW. Planuojamas vandenilio gamybos pajėgumas: apie 530 tūkst. m3/metus 2025 m., 2026 metais – apie 560 tūkst. m3/metus, 2027, 2028 metais – apie 830 tūkst. m3/metus, 2029 metais – apie1 400 tūkst. m3/metus 2030 metais ir vėliau.
Pagamintą vandenilį, kaip alternatyvius ir aplinkai draugiškus degalus, planuojama naudoti ne tik Klaipėdos uosto, bet ir verslo bei visuomenės reikmėms. Dalį Klaipėdos uoste pagaminto žaliojo vandenilio planuojama panaudoti miesto viešajam transportui, kitą dalį – Uosto direkcijos laivynui. Ateityje vandeniliu pildyti planuojama ir į uostą atplaukiančius prekybinius laivus.
„Atvira Klaipėda” anksčiau pranešė, kad Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) nurodė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, jog norint gaminti vandenilį krantinėje, Nemuno g. 8A, išpilstyti jį į autotransporto priemones ir vandeniliu varomus laivus, yra būtina atlikti visas poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūras.
Uosto direkcija pati kreipėsi į šią agentūrą su paklausimu dėl tokiai veiklai reikalingų procedūrų ir jų trukmės. Gavusi atsakymą, direkcija rengiasi pirkti šio objekto PAV paslaugas.
„Rheinmetall“ Lietuvoje ketina statyti 155 mm artilerijos amunicijos gamyklą. Jei bus sukirsta rankomis, tai spėkite kur tai bus statoma? Manau atsakymas aiškus.
Du megavatai elektros poreikis? PAV turbut nereikalingas kad taip arti miesto centro numatoma veikla?
kodėl Klaipėdos uoste pradedam vykdyti ne transporto paslaugų, bet gamybinė veikla? Ar ne per brangi tokiai veiklai (kuri gali būti vykdoma bet kurioje pramoninėje zonoje) teritorija ?