Intuicija dažnai laikoma šeštojo pojūčio tipu, jausmu, kuris vadovauja mūsų sprendimų priėmimui, kai neturime pakankamai informacijos arba negalime racionaliai pasirinkti. Intuicija padeda mums greitai ir efektyviai veikti pasaulyje, todėl galime priimti greitus sprendimus, kurie kartais gali išgelbėti gyvybę. Tai gali būti ypač naudinga tais atvejais, kai reikia greitai nuspręsti, bet trūksta žinių, pavyzdžiui, skubios medicinos pagalbos atvejais arba susidūrus su netikėtais iššūkiais kasdieniame gyvenime.

Bandant kiek tiksliau apibūdinti, kas tai yra, tenka stipriai nusivilti. Sakykim, lietuviškame enciklopedijos variante ji formuluojama taip: „intuicija (lot. intuitio < intueor – įdėmiai žiūriu), nuojauta, specifinė psichinio aktyvumo forma, pasireiškianti nuojauta, tiesioginiu esmės suvokimu ir tuo pagrįstu sprendimo priėmimu. Reiškiasi situacijoje, kai asmuo priima teisingus sprendimus neturėdamas pakankamai akivaizdžių faktų ir įrodymų. Intuicija remiasi greitu tam tikrų elementų, nuostatų, patirties sujungimu į vieną visumą, kuri ir paskatina sprendimą“.

Amerikiečiai tai aprašo kiek kitaip: „Intuicija – tai gebėjimas įgyti žinių, nesikreipiant į sąmoningą samprotavimą ar nereikalaujant paaiškinimo. Įvairiose srityse žodis „intuicija“ vartojamas labai skirtingai, įskaitant, bet tuo neapsiribojant: tiesioginę prieigą prie nesąmoningų žinių; nesąmoningas pažinimas; skonio samprata; vidinis jutimas; vidinė įžvalga į nesąmoningą modelio atpažinimą; ir gebėjimas ką nors suprasti instinktyviai, nereikalaujant sąmoningo samprotavimo.“

Nesunku rasti ir tokių tvirtinimų: „Intuicija remiasi evoliuciškai senesniu, automatiniu, nesąmoningu ir greitu psichikos apdorojimu, pirmiausia tam, kad sutaupytų mūsų smegenų laiką ar energiją. Ji taip pat linkusi daryti klaidas, tokias kaip pažinimo šališkumas.“

Iš to seka toks faktas: tirdami susituokusias poras, žmonės manė, kad jų sutuoktiniai gali geriau suprasti užuominų ir subtilių balso linksnių prasmę, pavyzdžiui, ką nors pasakyti sarkastiškai, nei šeimos žmogus. Tačiau tiriamieji sutuoktiniai negalėjo interpretuoti reikšmių geriau, nei galėtų nepažįstami žmonės – manydami, kad mūsų užuominos, juokeliai, sarkazmas ir nepasakyti dalykai kitiems yra aiškesni, nei yra iš tikrųjų.

Nors intuicija gali būti naudinga kasdieniame gyvenime, ji turi savo ribas sudėtingose ​​situacijose, kuriose reikia kritinio mąstymo ir kruopščios analizės. Susidūrę su sudėtingomis problemomis, pasikliovimas vien intuicija galima pagrįsti netinkamus sprendimus ir sukelti neigiamų pasekmių.

Intuicija retai suteikia išsamų supratimą apie iškilusias problemas, todėl priimami skuboti sprendimai, kurie gali nepadėti išspręsti problemos. Todėl vien intuicija gali būti prastas kruopštaus samprotavimo ir analizės pakaitalas.

Sakykim, medicinos srityje gydytojai turi pasikliauti intuicija ir įrodymais pagrįstos praktikos deriniu, kad nustatytų tikslią diagnozę ir sudarytų gydymo planus. Nors intuicija gali padėti gydytojams greitai nustatyti galimas sveikatos problemas, ji negali pakeisti būtinybės kruopščiai analizuoti medicininių tyrimų ir duomenų. Panašiai ir versle – pasikliaujant vien intuicija, galima priimti prastus finansinius sprendimus, kurie gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių.

Kognityvinių mokslų mokslininkai Christopheris Chabrisas ir Danielis Simonsas tvirtina, kad intuicija gali būti laikoma sveiku protu arba kažko žinojimu, nežinant, kodėl žinai.

Toks sveikas protas veda į įsitikinimus, kylančius iš prielaidų, kad suprantame dalykus, kurių galbūt nesuprantame. Jie atkreipia dėmesį į įvairias kasdienes iliuzijas, kurios yra intuityvios.

Intuicija mums sako, kad esame daug dėmesingesni kasdieniams įvykiams, nei esame iš tikrųjų, kad mūsų prisiminimai yra tikslesni, nei yra iš tikrųjų, kad pasitikėjimas yra tvirtas kompetencijos požymis, kad mes žinome daugiau, nei žinome iš tikrųjų, o atsitiktinumas ir koreliacija reiškia priežastinį ryšį.

Štai vienas mokslinis faktas iš amerikiečių psichologų tyrimo: žmonės ne visada žino, kas jiems atneš laimę, todėl jie imasi strategijų, kurios iš tikrųjų nėra naudingos. Pavyzdžiui, dauguma žmonių mano, kad pinigų leidimas sau turėtų skatinti laimę, tačiau empiriniai tyrimai rodo priešingai: žmonės, kurie leidžia pinigus sau, nėra tokie laimingi kaip tie, kurie juos išleidžia kitiems žmonėms.

Kasdienėje kalboje girdime tokias frazes kaip „Aš rėmiausi savo nuojauta“ arba „Aš tiesiog žinojau, kad tai teisinga“. Tačiau atkreipkite dėmesį, kad tai visada sakoma po fakto – kad ir su kuo rėmėmės ar darėme, viskas gerai pavyko. Tačiau labai dažnas atvejis nutylimas, kai rezultatai nesėkmingi. Štai žmones mėgstame vertinti intuityviai, nors toks būdas dažniausiai klaidingas. Mene intuicija yra mylima, nors tikras meno žinovas nesunkiai parodys, kodėl tai veda prie klaidingų vertinimų. Moksle yra šimtai atvejų, kai intuicija pateikia tiek klystkelių, kad žmonija su jais sunkiai nenueina. Vien plokščios Žemės teorija ko verta.

Buitiniame lygyje intuicijos klaidingumą patvirtina lošimų verslas. Tūkstančiai atvejų, aprašytų grožinėje bei mokslinėje literatūroje, iliustruoja klaidingus loterijos, kortų lošimų ar ruletės mėgėjų sprendimus. O jei paminėti politiką, tai intuicija – labiausiai neigiamus rezultatus sukeliantis veiksnys.

Apibendrinus galima sakyti, kad intuicija gera ten, kur reikia nuomonės. Žinojimas reikalauja analizės ir logikos, todėl moksle intuicija tik sugeba apibendrinti jau sukauptas žinias. Klaidų ten mažiau. Kaip pastebėjo vienas filosofas, „žmonių nuomonė daugiausia yra skirta tam, kad jie jaustųsi patogiai. Tiesa, daugumai žmonių tai antraeilis dalykas“.