Nuo šių metų pradžios pradėjusi veikti Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) pagaliau turi nuolatinį vadovą – pirmadienį prie šio didelio medicinos laivo šturvalo stojo Audrius Šimaitis, iš emigracijos grįžęs kardiologas, anksčiau dirbęs ir Klaipėdos jūrininkų ligoninėje.

Naujasis generalinis direktorius tikina, kad kolektyvas pats susikurs viziją, kokia bus ši įstaiga, bei pripažįsta, kad greitų sprendimų nebus, taip ir sprendžiant karštą paveldėtą klausimą – dėl buvusios Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovybės sprendimų dabar egzistuojantį didžiulį skirtumą tarp tokių pačių specialistų atlyginimų. Kartu jis tikina, jog senos aistros, kilusios tarp jo ir laikinai ligoninei vadovavusio, dabartinio filialo Klaipėdos jūrininkų ligoninė direktoriaus Jono Sąlygos, jau yra praeitis.

Kad nėra jokios priešpriešos, tikino ir sveikatos apsaugomis ministras Arūnas Dulkys bei Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus, prieš porą mėnesių viešai apsižodžiavę dėl KUL reikalų.

Meras ir ministras nuleido garą?

Sveikatos apsaugos ministerija konkursą vadovauti KUL, kurią valdo kartu su Klaipėdos universitetu, paskelbė šių metų pradžioje, praėjus porai dienų po įstaigos funkcionavimo pradžios. Tačiau konkursas vėliau buvo nutrauktas, o apie tai, kad jį laimėjo dr. A. Šimaitis, įveikęs devynis kandidatus, buvo paskelbta birželio pabaigoje. Tačiau dėl turėtų darbinių ir akademinių įsipareigojimų Jungtinėje Karalystėje jam buvo leista pareigas pradėti eiti tik nuo spalio 9 d. Iki to laiko įstaigai ir toliau vadovavo laikinasis generalinis direktorius prof. dr. J. Sąlyga.

Pirmadienį ministras kartu su naujuoju KUL vadovu, Klaipėdos universiteto rektoriumi Artūru Razbadausku ir kitais asmenimis pirmiausia nuvyko pas miesto merą, kur kalbėjosi už uždarų durų.

Žinia, A. Dulkys ir A. Vaitkus prieš porą mėnesių buvo viešai apsižodžiavę. Meras rėžė kritiką, kad ligoninių tinklo pertvarka esą neduoda reikiamo efekto, įstaigos pradeda veikti nuostolingai, iš darbo išėjo apie 50 gydytojų, o Vyriausybė neva nesilaikanti pažadų dėl milijoninių investicijų.

„Dabartinis Klaipėdos meras, nors yra dar trumpą laiką, į istoriją įsirašė labai keistą puslapį – nežinau, ar pasaulio istorijoje galima būtų surasti tokį analogą, kad miesto vadovas kritikuotų tai, kad jo mieste valstybė steigia ir vystys universiteto lygio ligoninę. <…> Pono Vaitkaus žodžius vertinu kaip jo susidūrimą su medicinos realybe. Jis dar tik 100 dienų meras, bet jaučiu, kad jo rankos jau svyra. Tai tikrai norėčiau palinkėti stiprybės rasti jėgų visų pirma sutvarkyti pirminę grandį Klaipėdoje – tai, kas yra savivaldybės rankose“, – tada rėžė A. Dulkys, tikinęs, kad meras viešai kalba apie gerokai didesnes investicijas miesto sveikatos apsaugos sistemos įstaigoms nei yra numačiusi ministerija.

Po pirmadieninio susitikimo abu politikai jau tikino, kad mato geras perspektyvas.

Anot A. Vaitkaus, bet kuriam merui turi rūpėti miesto, kuriam jam tenka vadovauti, žmonių sveikata.

„Aš tikrai būsiu tas meras, kuris tęs diskusijas ir darys viską, kad tiek klaipėdiečiai, tiek viso regiono žmonės turėtų geras, kokybiškas paslaugas. <…> Finansinė situacija kelia nerimą toliau. Manau, teisus bus Klaipėdos meras, sakęs, kad metinis rezultatas bus apie minus 10 milijonų. Be galimybės suvienodinti algas filialas“, – dėstė A. Vaitkus.

Jis tikino iš ministro išgirdęs patikinimą, kad dėmesys Klaipėdai bus skiriamas.

Pasak mero, vienas iš argumentų balsuoti už Klaipėdos universitetinės ligoninės perdavimą valstybei buvo bendras priėmimo skyrius, „apie kurį dabar, praėjus beveik pusantrų metų, dar niekas nekalba“.

„Manau, per tą laiko tarpą buvo galima padaryti projektą ir net pradėti statyti. Visgi man teikia didelę viltį ministro pasakymas, kad nebus jokios politikos arba politikavimo. Tai labai svarbu. Antras dalykas, kad naujasis vadovas, didžiausias darbdavys Klaipėdos regione, mato kelius, viziją, kaip situaciją keisti į gerąją pusę, prisitraukti naujus medikus, išlaikyti esamą kolektyvą“, – teigė A. Vaitkus.

„Man valstybės interesai, Klaipėdos regiono ir Klaipėdos miesto interesai yra kur kas svarbiau už kažkokius tai citatas ar apsižodžiavimus. Toks aš jau esu. Šiuo metu esu ministras, politikas, bet vis turiu tokių ne politikui būdingų bruožų. Aš žiūriu į Klaipėdos universiteto ligoninę kaip į labai svarbų projektą ir man labai svarbu, kad jį lydėtų sėkmė. Todėl manęs dėl šio projekto nesustabdys nei kokie nors apsižodžiavimai, nei informacija. Tuo labiau, kad mes puikai žinome, kad sveikatos sritis yra labai plati ir tiek aš, ministras, tiek bet kuris meras ne visada turi pilną informaciją. Šiandien susitikimas buvo labai geroje nuotaikoje, labai pozityviai, turėjome puikų susitikimą ir labai stipriai paspaudėme vieni kitiems rankas ir turėsime atskirą darbinį susitikimą ir judėsime su šituo projektu toliau“, – savo ruožtu „Atvirai Klaipėdai“ sakė ministras.

Žada dėmesį jauniems gydytojams, slaugytojoms

Po susitikimo su ligoninės kolektyvu surengtos spaudos konferencijos metu A. Dulkys teigė norintis pasidžiaugti, jog konkurse dalyvavo ir jį laimėjo vadovas iš užsienio, Lietuvos ugdytas medikas, sugrįžtantis į tėvynę.

„Čia labai svarbi motyvacinė žinutė“, – tikino ministras.

Anot jo, A. Šimaitis turi „unikalų rinkinį savybių“, nes mokslus baigė Lietuvoje, „turi labai stiprias šakinis su Klaipėdos miestu“, praturtinęs savo darbinę patirtį Australijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kitose šalyse, kur sėmėsi ir sveikatos vadybos patirties.

Visgi kartu ministras akcentavo, kad vadovas negali pakeisti per vieną kadenciją to, kas Klaipėdoje „nesikeitė 50 metų“.

A. Razbadauskas savo ruožtu teigė, kad iki šiol tarp universiteto ir ligoninės nebuvo tokio bendradarbiavimo, kokio tikėtasi, tai labiau buvo tik praktikos vieta studentams, o ne mokslo lygmens bendradarbiavimas. Tad rektorius išreiškė viltį, jog tai keisis.

Pats A. Šimaitis teigė, jog KUL vizija nebus paremta nei jo angliška, nei australiška patirtimi, ji esą bus unikali, sukurta paties kolektyvo. O struktūrinė reforma esą turėtų būti atlikta per devynis mėnesius.

„Daug bendrausime, komunikuosime, ginčysimės, bet konstruktyviai. Organizacinė kultūra labai bus svarbi, nes viskas gyvenime prasideda nuo bendravimo. Ji turi būti atvira, skaidri, kurioje vyrauja tarpusavio pasitikėjimas. Nulinė tolerancija bet kokiam nepagarbiam elgesiui, mobingui, necivilizuotam elgesiui, apimančiam bet kokias nepagarbias elgesio formas. Nebus toleruojamos bet kokios korupcijos apraiškos“, – dėstė generalinis direktorius.

Anot jo, ypač glaudžiai su Klaipėdos universitetu bus bendradarbiaujame rengiant slaugytojus ir jaunuosius gydytojus. Pastaruosius esą galėtų rengti ir pačios ligoninės, bet prieš tai reikia keisti įstatymus.

Pasak A. Šimaičio, jo tikslas, kad KUL „ūžtų nuo jaunųjų gydytojų“, kaip kad yra kitose šalyse.

Jis taip pat žadėjo, jog ypatingas dėmesys bus skiriamas slaugytojoms. Esą atsiras daugiau išplėstinės praktikos ir specializuotos slaugytojų, nukrausiančių dalį darbų nuo gydytojų. Pasak A. Šimaičio, reikės ir daugiau sveikatos apsaugos vadybininkų, kurie irgi gali išlaisvinti gydytojus nuo tam tikrų darbų.

„Gydytojas turi turėti daugiau laiko ir mokslui“, – teigė KUL vadovas.

Universitetinės ligoninės „bombikė“ vis dar tiksi

Atsakydamas į žurnalistų klausimus A. Šimaitis patvirtino, kad šiuo metu ligoninė dirba nuostolingai ir trijų ketvirčių skola siekia 8 mln. eurų, o metų gale ji gali pasiekti ir 12 mln. Pasak jo, tai nėra maža suma, bet siekia tik apie 13 proc. nuo visos apyvartos ir „iš verslo pusės tai nėra tragiška situacija“. Kartu jis sutiko, kad reikia ženkliai mažinti šią skolą.

„Tai nebus padaryta per savaitę, bet per kelis mėnesius“, – sakė jis ir minėjo, kad ligoninė šiuo metu nesuteikia kai kurių paslaugų, taip pat ir brangių, kurias finansuoja Ligonių kasa, o kai kurioms tokioms pastaroji net nėra nustačiusi limito.

Pasak A. Dulkio, skola yra susijusi su tuomet dar miesto savivaldybės valdytos Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovybės priimtu sprendimu didinti algas, nors jau buvo ir sprendimai dėl naujos ligoninės kūrimo.

„Tai buvo kitų steigėjų sprendimai, kitoje ligoninėje ir dabar tai tampa bendra problema, bet mes ją išspręsime, nes bus stipri organizacija. Šita problema – ne reformos problema. Atsinešė viena organizacija savo padarytus sprendimus“, – sakė ministras, kartu minėjęs, jog visą laiką turi retorinį klausimą – ar atlyginimai būtų keliami, jei būtų aišku, kad ši ligoninė lieka savivaldybės pavaldume.

Dėl tokių veiksmų buvusių universitetinės ligoninės darbuotojų algos šiuo metu yra ženkliai didesnės nei kolegų iš Jūrininkų ligoninės filialo.

„Klausimas nepaprastai svarbus ir aktualus. Kas įvyko, tai jau yra istorija, reikia žiūrėti į ateitį ir kaip išspręsti. Jis bus tikrai sprendžiamas, bet negalime to padaryti per vieną dieną ar savaitę, bet svarbiausia apsibrėžti, kokiu būdu spręsime. Turės būti abipusis bendradarbiavimas, supratimas ir diskusija, pats procesas turi būti apibrėžtas“, – sakė A. Šimaitis.

Pasak J. Sąlygos, su darbuotojams atstovaujančiomis penkiomis profsąjungomis buvo pasirašytas memorandumas, jog tuo atveju, jei bus teigimas finansinis rezultatas, nuo rugsėjo bus sulyginti atlyginimai, kurie skiriasi 50 proc. Bet kadangi ligoninė demonstruoja neigiamą rezultatą, toks algų keitimas kol kas yra atidėtas.

Anot A. Šimaičio, spręsdama medikų trūkumo problemą ligoninė jau eina gera kryptimi – dar visai neseniai trūko per 100 darbuotojų, o dabar jau mažiau nei 60. Jis pats esą rugpjūtį vedė derybas su keturiais ortopedijos chirurgais, kurių labai trūksta, ir labai geri specialistai nusprendė persikelti gyventi iš Kauno į Klaipėdą. Vienas jau dirba, kiti trys prisijungs artimiausiu metu.

Ar liks Jonas Sąlyga?

A. Šimaičiui dirbant Klaipėdos jūrininkų ligoninėje jo ir įstaigos vadovo J. Sąlygos santykiai buvo gana įtempti. Paklaustas, ar mato galimybę dirbti su J. Sąlyga, naujasis įstaigos vadovas sakė „į tą dalyką žiūrintis paprastai“.

„Mes esame abu profesionalai, aš manau, kad šiuo atveju, kai esi profesionalas, pats svarbiausia dalykas yra pacientas, kad mes visas savo pajėgas ir savo požiūrį, jėgas turime skirti pacientui drauge“, – sakė A. Šimaitis, patikinęs, kad ryte jau kalbėjosi su visais filialų vadovais ir kvietė dirbti juos kaip vieningą darnią komandą.

„Aš manau, kad tai reikėtų palikti istorijai. Žinoma, tai buvo labai daug žiežirbų vienu metu. Na, bet dabar mes gyvenam šiais laikais, manyčiau, pamirškime, gal kada nors į knygą sudėsiu šiuos motyvus“, – šypsojosi J. Sąlyga.

„Aš tikiu, kad viskas bus gerai, naujasis vadovas yra kardiologas, žino, kur yra širdis, atras kelią“, – tarstelėjo ministras.

Pats A. Šimaitis taip pat patikino, kad bus tik vadovas ir nebeužsiims kardiologine praktika.

„Laukia nepaprastai daug darbo. Vargu, ar būtų galima kartu lygiagrečiai vystyti tokią praktiką. Noriu, kad kolektyvas mane matytų kaip vadovą, o ne kardiologą, tik taip galiu būti nešališkas visų departamentų, specialybių atžvilgiu“, – teigė jis.

INFORMACIJA

Dr. A. Šimaitis nuo 2005 m. dirbo Jungtinėje Karalystėje, Karališkoje Kornvalio ligoninėje, kur užėmė įvairias pareigas – paskutinius trylika metų iš jų vadovaujančias. Dr. A. Šimaitis įvairiais periodais Karališkoje Kornvalio ligoninėje ėjo Kardiologijos departamento direktoriaus, Intervencinės kardiologijos audito vadovo, Kardiologijos departamento klinikinio valdymo vadovo, Kardiovaskulinių mokslinių tyrimų vadovo pareigas.

Naujasis KUL vadovas taip pat yra sukaupęs beveik dešimties metų pedagoginio darbo patirtį Jungtinės Karalystės mokymo įstaigose, yra sertifikuotas jaunųjų gydytojų klinikinis vadovas: Ekseterio universitete dėsto kardiologijos studentams, Karališkoje Kornvalio ligoninėje moko jaunuosius gydytojus. Nuo 2009 m. dr. A. Šimaitis vadovavo Kornvalio ligoninės širdies ir kraujagyslių mokslinių tyrimų programai, yra daugiau kaip 20-ies mokslinių tyrimų bendradarbis.

Dr. A. Šimaitis yra baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, čia apsigynė mokslų daktaro laipsnį medicinos ir sveikatos srityje. Po studijų 10 metų dirbo Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, kur 3 metus vadovavo Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyriui bei 5 metus Kardiologijos skyriui.