Apeliacinės instancijos teismas sugriežtino baudą bendrovei „Grigeo Klaipėda” už Kuršių marių teršimą gamybinėmis nuotekomis.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Atvira Klaipėda“ rašė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) buvo pripažinęs, jog 2021-ųjų liepą į Kuršių marias „Grigeo Klaipėda” neteisėtai išleistas gamybinis vanduo su toksiškais elementais žalos esą gamtai nepadarė, todėl panaikino Aplinkos apsaugos departamento (AAD) bendrovės vadovui Tomui Eikinui skirtą 600 eurų administracinę baudą. Tačiau AAD nenusileido ir savo ruožtu kreipėsi į teismą, prašydamas dėl minėtos taršos skirti „Grigeo Klaipėda” 4444,17 eurų žalos atlyginimą, priteisti 5 proc. dydžio procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

Šį birželį Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Asta Matulevičienė konstatavo, jog adekvati bauda bendrovei už į Kuršių marias išleistas 18,6 m³ nevalytų gamybinių nuotekų, kuriose buvo chloridų, sulfatų, bendro azoto, bendro fosforo, naftos produktų, cinko, vario, chromo, nikelio, kadmio, švino ir gyvsidabrio, bus 2222 eurai bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos.

Su tokiu verdiktu nesutiko AAD ir pateikė skundą Klaipėdos apygardos teismui, prašydamas palikti dvigubai didesnę baudą. Tuo metu bendrovė tikino, kad nebuvo jokio pagrindo net ir iš dalies tenkinti ieškinio ir prašė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT), kad šis priimti prejudicinį sprendimą.

Bylą išnagrinėjusi apygardos teismo kolegija, kurią sudarė teisėjai Aurimas Brazdeikis, Marius Dobrovolskis ir Milda Skersienė, atmetusi prašymą dėl kreipimosi į ESTT, konstatavo, jog šioje situacijoje buvo teisus AAD.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad Aplinkos apsaugos agentūra dar 2021 m. spalį buvo nurodžiusi, jog Lietuva smarkiai atsilieka nuo prisiimtų Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių įsipareigojimų sumažinti patenkančius teršalų kiekius į Baltijos jūrą, o bet koks į ekosistemą patekęs papildomų maistingųjų ir organinių medžiagų bei teršalų kiekis dar labiau tolina Lietuvą nuo nustatytų vandensaugos tikslų – prisideda prie bendros Kuršių marių vandens būklės bloginimo. Ji sutiko su išvada, kad tokių teršalų išleidimas į Kuršių marias pablogino jų būklę, o pats tokios taršos faktas yra įrodytas.

Anot teismo, įmonės teiginiai, kad apyvartinis technologinis vanduo pateko į Kuršių marių Klaipėdos sąsiaurį, kuris priskirtinas prie labai pakeistų vandens telkinių ir kurio hidromorfologinė, fizinė ir cheminė būklė dėl ūkinės veiklos yra stipriai pakitusi ir neatitinka geros vandens būklės, todėl jis nepablogino marių ekologinės ir cheminės būklės bei ekologinio potencialo, yra atmestini kaip deklaratyvūs. Pasak teismo, tokia pozicija nedera su teisingumo ir protingumo principais, nes laikantis tokios pozicijos „susiklostytų situacija, kad visi asmenys galėtų nedideliais kiekiais ir be jokios atsakomybės teršti ir taip jau blogos būklės vandens telkinį, motyvuojant tuo, kad papildomas nedidelis teršalų kiekis nieko blogo jam nepadarys“.

Apeliacinė instancija nesutiko su apylinkės teismo argumentais, kuriais remiantis jis perpus sumažino „Grigeo Klaipėda“ skirtą baudą. Anot šio teismo, byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima įvertinti, kokį poveikį padarė įmonės nurodomos priemonės ir, atitinkamai, nustatyti sumą, kuria būtų galima sumažinti apskaičiuotą nuostolių už aplinkai padarytą žalą sumą.

Tad AAD skundas buvo patenkintas visiškai ir apylinkės teismo nutartis pakeista taip, kad įmonė turės sumokėti 4 444,17 Eur žalos aplinkai atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

Toks sprendimas įsigalioja iškart, tačiau kasacine tvarka dar gali būti skundžiamas LAT. Tiesa, pastarasis priima nagrinėti ne visus skundus.

KOMENTARAS

„Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius Tomas Eikinas

Bendrovė ir toliau, remdamasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika bei Europos Sąjungos direktyvomis, nuosekliai laikosi pozicijos, kad žalos Kuršių marioms faktas byloje inkriminuojamas nepagrįstai, remiantis tik teorinėmis prielaidomis, o ne objektyviais tyrimais.

Administracinė atsakomybė dėl to paties netyčinio incidento sukeltos žalos fakto buvo pritaikyta ir man, kaip bendrovės vadovui. Tačiau išnagrinėjęs bylą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas balandžio mėnesį jau kartą patvirtino, kad Aplinkos apsaugos departamentas, skirdamas baudą nepagrįstai konstatavo žalos Kuršių marioms padarymo faktą. Teismo teigimu, žalos faktą reikia įrodyti nustatant realų neigiamą poveikį. Remtis vien 2002 metų aplinkos ministro įsakymų patvirtinta teorine žalos dydžių apskaičiavimo metodika nepakanka. Realus neigiamas poveikis šioje byloje nebuvo nustatytas, o išleistų teršalų fakto sutapatinimas su žalos faktu prieštarauja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikai.

Jei byloje būtų nustatytas reikšmingas neigiamas poveikis, bendrovei būtų atsiradusi pareiga atkurti aplinką iki pirminės būklės, taikant aplinkos atkūrimo priemones ir taip atlyginti padarytą žalą. Tuo pačiu būtų pripažinta ir bendrovės teisė šias priemones įgyvendinti savo iniciatyva kreipiantis į departamentą dėl išankstinio pritarimo. Atsižvelgdami į teismo argumentus, svarstome galimybes pateikti Aplinkos apsaugos departamentui konkrečių aplinkos atkūrimo priemonių planą, kad iš gamtinės aplinkos būtų išimti inkriminuojamas teršalų kiekis.

Vis dėlto tai, kad šioje byloje vyrauja toks teisinis nenuoseklumas taikant Europos Sąjungos ir nacionalinius teisės aktus, patvirtina ir skirtingi pirmosios bei antrosios instancijos teismų sprendimai dėl byloje nustatyto žalos aplinkai fakto. Todėl apeliacinį teismo nutartį ketiname skųsti kasacinės instancijos teismui. Tikimės, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutinai suformuos Europos Sąjungos teisinį reguliavimą ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją atitinkančią nacionalinę teisminę praktiką, kuri leis panašių situacijų išvengti ateityje.