Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-09-06 |
2020-ųjų vasarą, po didžiulio salietros sukelto sprogimo Libano sostinėje Beirute, Klaipėdoje kilęs šurmulys dėl šios medžiagos krovos uoste šiomis dienomis įgavo naują atgarsį. Dabar jau akiratyje atsidūrė Klaipėdos konteinerių terminalas (KKT).
Tačiau tiek pati bendrovė, tiek ir Uosto direkcijos vadovas Algis Latakas tikina, kad tokia krova vykdoma laikantis visų reikalavimų ir yra kontroliuojama.
Dėl 2020 m. rugpjūčio 4 d. Beirute nugriaudėjusio 2750 tonų netinkamai laikytos salietros sukelto sprogimo žuvo 218 žmonių, apie 7000 buvo sužeisti, apie 300 tūkst. liko benamiais. Tada Klaipėdos visuomenininkai ėmė kelti klausimą, ar viskas padaryta, kad ir Lietuvos uostamiestyje neįvyktų panaši nelaimė.
Tuometinis Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, susitikęs su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generaliniu direktoriumi Algiu Lataku, tuomet tvirtino dar kartą išgirdęs, jog perkraunat salietrą (2/3 krovos tada vyko Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje („Klasco“), laikomasi visų saugumo reikalavimų.
Po keleto dienų „Klasco“ surengė ekskursiją į savo teritoriją ir visuomenės, ir žiniasklaidos atstovams, kad parodytų, kaip krauna salietrą. Po savaitės jau aiškinosi Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje „Bega“, nes prie jos krantinių buvo prisišvartavęs laivas, atgabenęs Lietuvos rinkai skirtų amonio nitrato trąšų.
„Šiomis dienomis Klaipėdos uoste „Agrokoncernas“ su Klaipėdos konteinerių terminalu nusprendė pašiurpinti pietinę Klaipėdą su SGD terminalu priešaky. Pasistatę didžiulį laivą su pavojingu salietros kroviniu ir jau savaitę krauna. Patys terminalo darbininkai pašiurpę nuo tokio kiekio. Kadangi nebėra, kur dėti, tai salietros maišais apkrauti visi terminalo patvoriai. Einant pro šalį į žvejybą nu visai nejauku ir akis bado. Visi tik fotografuoja, bet tyli. Žmonėms kyla klausimas, ar iš viso kas nors šitą dalyką kontroliuoja, nes tarp objektų, kurie gali krauti pavojingus krovinius, sąrašo Konteinerių terminalo lyg ir nesimato. O tai kaip tada vyksta darbai ir darbų sauga? Prieš kurį laiką uosto vadovas mušėsi į krūtinę, kad labai viską kontroliuoja, bet turbūt ne visus ir ypač ne tuos, su kuriais į rinkimus ėjo? Tokia situacija reikalauja rimtų atsakymų“, – „Atvirai Klaipėdai“ parašė Rimantas, prisistatęs žveju ir gamtos mylėtoju, bei pridėjęs nuotraukų, kuriuose matyti didmaišai su salietra KKT teritorijoje.
KKT „Atvirai Klaipėdai“ atsiųstame komentare teigiama, jog įmonėje visi kroviniai, įskaitant ir amonio nitrato trąšas, yra kraunami laikantis visų reikiamų saugumo bei aplinkos apsaugos reikalavimų.
„Šiuo atveju amonio nitrato trąšos kraunamos didmaišiuose, užtikrinant maksimalų saugumą. Krovinys uoste neužsibus ir bus artimiausiu metu išgabentas krovinio savininkui. Norime pabrėžti, kad tokio tipo kroviniai mūsų terminale kraunami ne pirmą kartą, o krovos procesai yra vykdomi atsakingai ir užtikrinant visų teisės aktų laikymąsi“, – teigiama įmonės komentare, kartu pažymint, jog salietros maišai buvo neuždengti tik kol dar nebuvo baigta krova.
Savo ruožtu Uosto direkcijos vadovas Algis Latakas teigė, jog „emocinis žvejo pasisakymas ir bandymas politikuoti suprantamas“, tačiau leidimą vykdyti salietros krovą KKT dar 2016 metų spalį išdavė Lietuvos transporto saugos administracija ir tokio tipo kroviniai įmonėje kraunami ne pirmą kartą.
„Kiekvienas laivas, atvykstantis į Klaipėdos uostą, pateikia išankstinį pranešimą ir informuoja apie gabenamą krovinį, tad Uosto direkcijai tiek šio, tiek kitų uoste kraunamų krovinių krova žinoma. Uosto direkcijos Uosto priežiūros skyrius taip pat nuolat vykdo krovinių krovos kontrolę terminaluose, ji užtikrinama ir uosto apžvalgos kamerų pagalba. Šiuo konkrečiu atveju taip pat buvo atlikta krovinio krovos proceso ir sandėliavimo apžiūra. Jos metu įvertinta, kad krovinys terminale yra laikinai saugomas pagal saugos duomenų planus ir gamintojo rekomendacijas, užtikrinamas priėjimas prie krovinio, yra gaisro gesinimo priemonių, nėra užkrauti evakuacijos keliai, taip pat išlaikomi saugūs atstumai iki SGD terminalo. Atlikus apžiūrą, uosto naudojimo taisyklių pažeidimų nefiksavome. Krovos metu naudojamos papildomos apsaugos priemonės – tarp laivo korpuso ir krantinės ištiesti apsauginiai tentai-plėvelės, o iškrovus krovinį, jo sandėliavimui irgi naudojamos tokios pačios papildomos apsaugos priemonės“, – teigė A. Latakas, akcentavęs, kad Uosto direkcija krovos procesą prižiūri, jis yra kontroliuojamas ir vykdomas pagal taisykles.
Dirbu ten ir nematau jokios problemos viskas vyko jau nuo senų laikų 🙂 visas pagal reikalavimus ir jūs komentatoriai rusofobai nebejuokinkit pats ten kroviau 😀
Užteks vieno drono ir dalies Klaipėdos nėr !
ir poniskos Neringos,bum ir nebera!
šūdpatryyyjočiai? Kokie dronai? Lietuva nedalyvauja jokiame kare , o leidimo, išduoto dar 2016 m , konservatorės premjerės Šimonytės vyriausybėje joks ministras nepanaikino.
gal jau laikas tais latakais atsikratyti? Kažkoks biezdarizmas kacapinis!
O kas yra ” uosto ” valdytojas ? Vyriausybė kuriai vadovauja patryyyyjotai su konservatore premjere Šimonyte priešakyje ? 🙂 sakote kažkoks bezdarizmas kacapinis ? Negali būti 🙂