Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2024-09-19 |
Kuo šiandien gyvena Klaipėdos uostas, kokie projektai įgyvendinami ir kokie planuojami artimoje ateityje, kokias galimybes jūrų uostas galėtų suteikti Švedijos investuotojams – apie visa tai ketvirtadienį diskutuota su uostamiestyje viešinčiu praėjusių metų rugsėjį Švedijos Karalystės ambasadoriaus Lietuvoje pareigas pradėjusiu eiti Lars Wahlund.
„Bendradarbiavimą su Švedija laikome strateginiu. Iš beveik 70 valstybių, su kuriomis Klaipėdos uostas vysto prekybinius ryšius, Švedija yra antroje vietoje. Taigi, tai itin svarbus mūsų partneris, prisidedantis prie uosto krovos augimo. Tikime, kad Švedija taip pat gali tapti svarbiu partneriu, prisidedančiu prie uosto infrastruktūros plėtros projektų“, – pranešime cituojamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Ambasadorius Klaipėdos uoste lankėsi pirmą kartą.
Klaipėdos uoste yra dvi ro-ro linijos, jungiančios Klaipėdos ir Švedijos Karlshamno bei Treleborgo uostus. Krovinių srautai iš Švedijos ir į ją Klaipėdos uoste 2023 metais sudarė beveik 12 proc. visos uosto krovos. Iš 3,86 milijonų tonų krovinių net 70 proc. sudarė ro-ro kroviniai, likusi dalis – iškasenos, statybinės medžiagos, konteineriai, naftos produktai. Keltais į Švediją 2023 m. keliavo 158 590 keleivių.
Šiemet per pusę metų krovinių srautai į Švediją ir iš jos sudarė 2,57 mln. tonų. Keltais į Švediją per 6 šių metų mėnesius keliavo beveik 62 tūkst. keleivių.
O jūs jį atgal,kaip paprastą keleivį į kajutę įkelkite su dar keliais pakeleiviais,kaip daro DFDS,nors keltas pustuštis ir laisvų kajučių pilna. Kodėl pvz.,Švedijos-Vokietijos linijose,net kalbos nėra apie tai,kad su kažkuo kitu keliausi,net tautybės paklausia ir dar kuponą apsiprekinti parduotuvėje duoda,jei tikrai nebėra laisvų kajučių.