Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2024-10-04 |
Pirmos instancijos teismas konstatavo, jog Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) netinkamai organizavo trijų buvusios Tarptautinės jūrų perkėlos krantinių rekonstrukcijos konkursą. Anot teismo, direkcija, pripažindama konkurso nugalėtoju bendrovę ,,Tilsta“, netinkamai įvertino jos kvalifikaciją.
Direkcija yra suplanavusi rekonstruoti 149, 150 ir 151 krantines, esančias vakarinėje Smeltės pusiasalio pusėje, ties kuriomis Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (,,Klasco“) numato užsiimti jūrinių vėjo jėgainių parkui aptarnauti skirta veikla.
Konkursą minėtiems darbams atlikti KVJUD paskelbė vasario pabaigoje bei nurodė, kad pasiūlymus vertins pagal kainos ir kokybės santykį. Konkurse sudalyvavo Latvijos kompanija BMGS, veikianti jungtinės veiklos sutartyje su ,,LNK Industries“, bei ,,Tilsta“.
Latvių pasiūlymas ekonominio naudingumo atžvilgiu gavo maksimalų 20 balų įvertinimą ir buvo nuspręsta susipažinti su dalyvių pasiūlytomis kainomis, bet po gautos pretenzijos direkcija nusprendė grįžti į pirminį pasiūlymų vertinimo etapą. Po to ji jau pranešė, kad ištaisė vertinimo klaidą ir ,,Tilstai“ irgi skyrė 20 balų, nors prieš tai buvo skyrusi tik 15. ,Tilsta“ buvo pripažinta ir konkurso nugalėtoja, nes ši įmonė pasiūlė darbus atlikti už 44 236 390 Eur įskaitant PVM, o latviai – už 47 034 654,28 Eur.
Direkcijai nepatenkinus latvių pretenzijų, BMGS kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą ir nurodė, jog ,,Tilsta“ negali būti konkurso nugalėtoja, nes esą neatitinka jo reikalavimų: neva laiku nerekonstravo 143 ir 143A krantinių, kuriomis naudojasi Klaipėdos konteinerių terminalas; neva ji pateikė melagingą informaciją apie savarankiškai įvykdytų sutarčių vertes (konkurso sąlygose buvo nurodyta, kad potencialus rangovas per paskutinis 5 metus turi būti pastatęs arba rekonstravęs ypatingųjų statinių už ne mažiau kaip 20 mln. Eurų be PVM sumą) ir kt. Latvių įsitikinimu, direkcija pirkimo metu protegavo „Tilstą“.
Atsiliepime teismui KVJUD tikino, kad teiginiai, jog ši įmonė vėlavo atlikti 143-osios krantinės rekonstrukcijos darbus yra nepagrįsti. Esą tinkamai buvo įvertinta ir anksčiau „Tilstos“ atliktų darbų vertė, kvalifikacija, o įmonė nenurodė melagingos informacijos. Analogiškus argumentus teismui dėstė ir trečiuoju asmeniu byloje buvusi „Tilsta“, pabrėžusi, jog pati direkcija nurodo, kad vien jos užsakymu atliktų darbų verčių pakanka nustatyti atitikimą tokiam patirties reikalavimui.
Tačiau bylą išnagrinėjusi teisėja Milda Skersienė nusprendė latvių kompanijos ieškinį patenkinti.
Anot teismo, į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad „Tilsta“ pateikė neteisingą informaciją apie tai, kiek savo jėgomis atliko darbų net keliuose objektuose.
Ji buvo nurodžiusi, kad atliko 9 746 322 Eur be PVM vertės darbų pagal 2021 m. spalį sudarytą sutartį su Automobilių kelių direkcija dėl Paparčių viaduko rekonstrukcijos. Iš tiesų jos atliktų darbų vertė ten siekė tik 7,539 mln. Eur, nes šiame objekte įmonė dirbo su subrangovais.
Atitinkamas pastebėjimas buvo išsakytas ir apie sutartį dėl uosto krantinių Nr. 66, 66A ir 67A, kuriomis naudojasi „Bega“, rekonstrukcijos – „Tilsta“ savo atliktų darbų vertė buvo padidinusi nuo 3,4 iki 3,5 mln. Eur be PVM. Tuo metu „KN Energies“ naudojamos 1-osios uosto krantinės rekonstrukcijos darbų apimtį „Tilsta“ padidino net beveik 8 mln. eurų – nuo 14,7 iki 22,5 mln. eurų. Milijonais savo indėlį „Tilsta“ padidino ir pristatydama darbus rekonstruojant 143-iąją krantinę – realiai ji gavo ne 23, o tik 20,1 mln. Eur.
Taip pat teismas konstatavo, jog nėra duomenų, kad atsakingas „Tilsta“ darbuotojas „atitinka vandens uosto statinių ypatingojo statinio statybos darbų vadovo darbo patirčiai keliamus reikalavimus pagal sutartį, sudarytą su atsakove“.
Anot teismo, byloje nustatyti „Tilstos“ veiksmai yra vertintini kaip neveikimas ir didelis nerūpestingumas, taip pat jie pripažinti perkančiosios organizacijos klaidinimu. Tačiau kartu teismas pabrėžė, jog remdamasis tuo, kad pačiai Uosto direkcijai nekilo abejonių dėl „Tilstos“ kaip tiekėjo patikimumo, jis neturi pagrindo laikyti direkcijos pasitikėjimą šia įmone nepagrįstu.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, kad direkcijos sprendimas pripažinti „Tilstą“ pirkimo laimėtoja yra nepagrįstas.
Nors teismas ir patenkino BMGS ieškinį, tačiau visų jos patirtų teisinių išlaidų – 30,4 tūkst. Eur (įskaitant žyminį mokestį) – nepriteisė, nes jos viršija rekomenduojamus dydžius už tokio pobūdžio paslaugas. Latviams iš direkcijos buvo priteista 18 010 Eur tokių išlaidų.
Kartu teismas paliko galioti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones iki galutinio sprendimo įvykdymo.
Šis sprendimas dar gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui.
INFORMACIJA
Uosto direkcija dar 2022 m. gegužę su „Klasco” pasirašė investicinę sutartį, pagal kurią bus vystoma infrastruktūra, reikalinga planuojamai jūrinių vėjo elektrinių plėtrai. Pagal šią sutartį Uosto direkcija įsipareigojo Smeltės pusiasalyje įrengti infrastruktūrą, kad čia būtų galima vystyti jūrinių vėjo elektrinių ir jų komponentų gamybos, surinkimo ar sandėliavimo veiklą. Tada skelbta, kad investicijos į Smeltės pusiasalio infrastruktūrą gali siekti apie 27 mln. eurų. „Klasco” savo ruožtu įsipareigojo įrengti atitinkamą suprastruktūrą, įsigyti specialią krovos techniką. 2023 m. pradžioje įmonė pradėjo griauti senąją buvusios Tarptautinės jūrų perkėlos infrastruktūrą, jau užsitvėrė dalį Kairių gatvės ir šalia pastarosios esančią jai išnuomotą teritoriją.
Uosto direkcija pernai lapkritį už 144 958 eurų pasisamdė bendrovę „Hidrosfera“, kad ši parengtų krantinių Nr. 149, 150 ir dalies 151-osios krantinės rekonstravimo projektinius pasiūlymus, techninį projektą ir vėliau atliktų statybų vykdymo priežiūrą.
Numatoma, kad pirmojo metu bus įrengiamas vėjo jėgainių terminalas, prie kurio krantinių gylis sieks 10 m. Antrojo etapo metu, išvysčius pietinio uosto infrastruktūrą, vėjo jėgainių terminalas būtų konvertuojamas į konteinerių terminalą. Tada čia būtų įrengti pokraniniai keliai, o akvatorija ties krantinėmis būtų gilinama iki 16,5 m, kad čia galėtų švartuotis iki 365 ilgio, 180 000 t vandentalpos laivas, galintis gabenti iki 12 tūkst. TEU.
*ATNAUJINTA. Tekste patikslinta pirmoje pastraipoje buvusi formuluotė apie „Tilstos“ kvalifikaciją bei 11 pastraipos sakinys apie jos darbuotojo kvalifikaciją.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo remiamą projektą „Dienos aktualija“
Žinant giminystės ryšius prokuratūroje viskas yra aišku su šitais žmogystais iš uosto direkcijos kinijoi jau 10 kart iki gyvos būt sėdėje už tokia korupcija o čia n metų tas pats per tą patį
https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/latvijas-tilti-uz-kysio-davima-klaipedos-uosto-pareigunui-skirta-77-4-tukst-euru-bauda-663-1424048
https://www.atviraklaipeda.lt/2023/08/07/automobilio-remonto-istorija-turetu-kainuoti-ir-posta/
dažniausiai klesti korupcija ? Viešuosiuose pirkimuose ! Kodėl nepabandžius išsiaiškinti, kodėl uosto direkcija protegavo tą „tilstą”?
Rusu kapitalas samoningai stabdo svarbius projektus Lietuvai ir Klaipedai. Rusai prisidengdami latviskomis imonemis skundzia pirkimus ir dar 3 milijonais brangesniu pasiulymu is Lietuvos zmoniu bando pavogti pinigus ir nepastatyti jokio projekto. Latviskos kompanijos pacios papirkineja valstybes tarnautojus, tos pacios latvijas tilti yra pasikeitusios tik pavadinima. Korupcija yra latviu kompaniju ejimas. Jie pasiule didesne kaina verkia, kad turejo laimeti. Pasidomekite latviu veiksmais Klaipedoje ir kaip jie elgiasi
Jei darytu pagal istatymus, jokie skundai baisus nebutu
valstybinis auditas /su prokuratūros dalyvavimu/, Sprendžiant iš to kaip visiškai nėra kontrolės pxz, KAM milijardinėse išlaixose ar bendrame šalies biudžeto naudojime, šiose rekonstrukcijos irgi viskas vyksta nekitaip
kada ta mėšlide išvalysite?