Pirmadienį, rugsėjo 23 d., stojo rudens lygiadienis.

Nuo rugsėjo 21-23 d. visame Žemės rutulyje dienos ir nakties trukmė tampa vienoda, o šiauriniame pusrutulyje naktis tampa ilgesnė už dieną ir kasdien po truputį ilgėja – iki pat Kūčių. Prasideda tamsusis metų laikas.

Tuo metu pietiniame pusrutulyje vyksta atvirkščias procesas – dienos ilgėja, grįžta šiltasis vasaros metas.

Prieš dvejus metus ant Žardės piliakalnio rudens lygiadienį minėjo ir klaipėdiečiai, bet, nors ir buvo žadėta, ši šventė tradicine netapo.

Senovės lietuviai per rudens lygiadienį džiaugdavosi derliumi, dėkodavo dievui Žemininkui, aukodavo jam gyvulius. Aukoti atvesdavo po gyvulių porą: veršiuką ir telyčią, aviną ir avį, ožį ir ožką, paršą ir kiaulę, gaidį ir vištą, žąsiną ir žąsį. Kaip teigiama XVI a. dokumentuose, ypač dažnai šiai dievybei būdavo aukojamas ožys, kuris laikytas vaisingumo simboliu.

Kasmet per rudens lygiadienį Juodkrantėje vyksta tradicinė nendrinių skulptūrų ekspozicijos Gintaro įlankoje ant vandens, po atviru dangumi, sudeginimo akcija.

Prieš dvejus metus ant Žardės piliakalnio rudens lygiadienį minėjo ir klaipėdiečiai, bet, nors ir buvo žadėta, ši šventė tradicine netapo.

Po rudens lygiadienio neretai į Lietuvą ateina vadinamoji bobų vasara, tačiau kol kas jos požymių sinoptikai nestebi – nors antradienį ir bus saulėta, bet šiluma neviršys 13 laipsnių, o trečiadienį galimas ir lietus. Tiesa, ketvirtadienį ir penktadienį turėtų atšilti, bet neilgam – savaitgalis vėl numatomas lietingas.