Trečiadienį posėdžiavusi Vyriausybė nepritarė Klaipėdos uosto bendrajam planui, numatančiam maksimalią jo plėtrą ir pietuose, ir ties Melnrage – pritrūko vieno ministro balso.
Kartu buvo sprendžiama ir dėl vadinamojo pagal dalį uostamiesčio savivaldybės pageidavimų parengtos Dalykinių sąlygų sąvado (DSS) įgyvendinimo programos, kuriai pati savivaldybė išvakarėse išreiškė nepritarimą.
Konstatuota, jog su abiem klausimais bus grįžtama į kitą ministrų kabineto posėdį.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius, pristatydamas abu klausimus, teigė, jog jie „svarbūs strategine prasme”.
„Preliminari suma, kuri būtų numatyta įgyvendinant planą – virš 273 milijonai eurų”, – teigė ministras, pabrėžęs, jog pagal numatytą terminą laiku neigiamų pastabų programa nebuvo sulaukusi.
Pats uosto BP, anot J. Narkevičiaus, turi būti tvirtinimas, nes tikslas yra uosto konkurencingumo didinimas, kuriam reikia uosto plėtros. Šiaurėje plėtra esą yra tolesnės perspektyvos klausimas, pirmiausia uostas plėstųsi pietų kryptimi.
„Eigoje bus stengiamasi kuo daugiau savivaldybės pasiūlymų tenkinti. (…) Planas derintas trejus metus, pasiūlymai, nesutarimai kartojasi”, – aiškino ministras, paminėjęs faktą, kad Klaipėdos savivaldybė nepritarė uosto BP sprendiniams.
Posėdžiui pirmininkavęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas irgi tikino, kad daug laiko išnaudota ieškant kompromisų.
Posėdyje dalyvavęs Klaipėdos meras sakė norintis apverkti situaciją, kurioje atsiduria miestas.
„Niekam nekyla abejonės dėl uosto bendrojo plano būtinybės, konkurencingumo, turėti įrankius ir vystyti tai. Bet mes kalbame ne apie uostą kurioje nors dykvietėje, o apie uostą, esantį Klaipėdos mieste. (…) Ne miestas veržiasi į uostą ir bando kažką ten statyti, atsiprašau, vysti, bet uosto teritorija keliasi į miestą sukeldama tam tikras pasėkmes. Šitas Dalykinių sąlygų sąvadas, kurį, ministre minėjote keletą kartų, buvo galimybė ieškoti ir rasti kompromisų, kalbant apie maksimalią uosto plėtrą, maksimaliai kompensuoti, neutralizuoti neigiamą įtaką miestui, kuri yra neišvengiama. (…) Iš viso to paketo, kuris buvo siūlomas kaip amortizacinis daugeliu atveju jis tampa kaip papildoma našta savivaldai. (…) Kaip tai transformavosi nuo to, kas buvo aptarinėjama? (…) Dešimt milijonų pagaliau rasta skirta Baltijos prospekto ir Šilutės plento sankryžai. Žinant, kad kaina šio vieno mazgo yra 35 milijonai. Tai paliekama ateičiai. Palaukite, ar to reikia tik miestui? Ar to reikia ir miestui, ir uostui? Aš sakau – reikia ir miestui, ir uostui. Spręskime žiūrėdami į perspektyvą, o ne tai, kad dešimt užtikrinam, o paskui kapstykitės, kaip norite. (…) Pietinis aplinkkelis – buvo apie tai kalbama visuose pasitarimuose, iki paskutinio dokumento apie 2025 metus, dabar gi aš matau 2035 metai ir tai dar tiktai atlikus tyrimus, srautų analizes ir ką tik tais norim. Kur tai veda? Tai pagarbos miestui ženklas? Aš jau nebekalbu apie specifinę situaciją su geležinkeliais, kuriuos tik mes pažadinome iš letargo miego geležinkelius klausdami, o kur ir kaip jūs vešite tuos generuojamus šimtus milijonų tonų iš būsimo išorinio terminalo. (…) Pietinėje dalyje atsiranda imperatyvus pageidavimas, kad nebūtų gyvenamosios statybos. Tai pagarba savivaldai, miestui? (…) Vyriausybė turi teisę ir, matyt, šiandien patvirtins planą, kuris, neabejoju, yra reikalingas. Kiek jis korektiškas savivaldos atveju, čia dar tolimos ateities klausimas. Jei manote, kad tai baigtinė programa, giliai klystate. Ji sprendžia labai ne daug ką. (…) Siūlyčiau šitą programa tobulinti, įdėmiai analizuoti, kad miestas nepasijaustų trečiuoju broliu ar podukra”, – dėstė V. Grubliauskas.
Ž. Vaičiūnas tikino, kad sutinkama, jog tai nėra baigtinė programa, vienas iš etapų.
„Neturiu įgaliojimų pasakyti, kad ji nereikalinga. Bet ji stipriai pasikeitė, joje atsirado nuostatų, kurios ne padeda, bet tampa našta”, – atsakydamas į pirmininkaujančiojo klausimą, ar programa nereikalinga, teigė meras.
Klaipėdos bendruomenių asociacijos atstovas Gintaras Ramašauskas prašė netvirtinti uosto BP. Kaip argumentus jis dėstė esą klaidingą Melnragės ir Būtingės uostų kaštų lyginimą.
„Klaipėdos žmonės kausis dėl savo gyvenimo kokybės iki paskutinės dienos. (…) Tai yra kaip gyvenimas patvory. Klaipėdos žmonės su tuo niekada nesutiks. (…) Tai nebebus uostamiestis, o tik uostavietė”, – sakė G. Ramašauskas.
Laikinasis Uosto direkcijos vadovas Vidmantas Paukštė akcentavo, kad uosto BP nereiškia, jog jau bus statomas išorinis uostas Melnragėje.
„Diskutuoti dėl projektų, vykdyti monitoringą reikia ir toliau, mes pasiryžę prisidėti visais tais būsimais įgyvendinamais projektais prie bendro Klaipėdos miesto gerbūvio. Mes tikrai nenorime būti ir niekada nebūsime nuošalyje”, – teigė jis.
„Ir man asmeniškai tikrai rūpi, kad miestiečiai, klaipėdiečiai turėtų ne blogesnes sąlygas iš to arba dėl to, kad uostas plėstųsi, o turėtų geresnes sąlygas. Dėl to buvo ir buvo mūsų siekis, kad atsirastų tas derinimų planas, veiksmų planas. (…) Stadiono klausimas nesusijęs su uosto plėtra, bet jis atsirado vien dėl to, kad Klaipėda nusipelnė turėti regioninį stadioną (…) Dėl išorinio uosto ne kartą mes tvirtinome, kad klausimas yra atviras. Tai nereiškia, kad dabartiniu metu uostas plėsis ten, kur numatyta. Plano rengimo procedūra tiek pasitūmėjusi, kad jei atliksime kokius nors pakeitimus, reikės iš naujo dviejų trijų metų ir taip toliau. Neprasidės išorinio uosto darbai, bus ieškomos galimybės ir studijos, kur jis galėtų atsirasti. (…) Suprantu, kad gerbiamas meras atstovauja klaipėdiečių interesus. Mes stengiamės irgi įsiklausyti, eiti į susitikimą, eiti į supratimą interesų. Dėl to atsirado tas veiksmų planas, jis bus toliau plėtojamas ir kartu siekiame klaipėdiečiams naudos. Be šito plano įplaukos į biudžetą bus mažesnės ir galimybės investuoti ir į miestiečių infrastruktūra bus mažesnės. (…) Klaipėdiečių lūkesčiai čia signalizuojami kur kas daugiau nei bet kada iki šiol”, – dėstė susisiekimo ministras.
Kultūros ministrui Mindaugui Kvietkauskui pasiteiravus dėl galimo poveikio Kuršių nerijai, Uosto direkcijos vadovas V. Paukštė teigė, jog yra atliktas poveikio aplinkai vertinimas gilinant uostą iki 17 m. O išorinio uosto poveikis būtų vertinamas atskirai, jei būtų parinkta jo vieta Melnragėje.
Dar kartą pasisakydamas V. Grubliauskas prašė nebegudrauti kalbant apie Būtingę, kaip alternatyvą. Jis priminė ir tai, kad miestas yra savo bendrojo plano baigimo stadijoje. Ir kai jis bus derinamas, uostas ir geležinkeliai, ant mero, turėtų atsiminti, kad nebūtų taip, kad jie nederins uosto bendrojo plano, nes uosto BP kaip viršesnis dokumentas uždeda atitinkamus įpareigojimus miestui.
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis dėstė, kad įsipareigojimai miestui turėtų gimti „dabar ir čia” bei paprašė balsavimo.
Jo metu septyni ministrai buvo už, du susilaikė ir, pritrūkus vieno balso, sprendimas nebuvo priimtas.
„Matyt, grįšime į kitą posėdį su papildytu protokolu”, – teigė Ž. Vaičiūnas.
Laivas SŪDUVIS stovės prie Pilies tilto, Dangės kairėje krantinėj.
Laivas „SŪDUVIS” bus „UŽKONSERVUOTAS”, o ne „NURAŠYTAS”
Tiems, kas rašo tinklaraštyje komentarus ir nežino kur stovi Klaipėdoje „NURAŠYTAS” laivas „KOLYMA”,
rekomenduojame nuvykti į Klaipėdos geležinkelio stotį ir apžiūrėti „UŽKONSERVUOTĄ” juodą garvežį….
žinoma ,tai ne pergalė, bet pirmą kartą tokios vaizdo medžiagos peržiūra sukelė teigiamas emocijas. Pirmas pozytivus dalykas yra tai, kad miesto meras suprato kad jį renka klaipediečiai ir jis turi atstovauti klaipediečius. Kita gera pamoka merui: kai esi ne vienas, tai ir vyriausybes posėdyje ne taip baisu. Dar vienas gerumas tas, kad gal ir trumpam , bet tas atrodo nesustabdomas buldozeris, pradėjo buksuoti.Taip pat šis posėdis labai svarbus bendruomenių motyvacijos prasme – patarlė „šuns balsas į dangų neina” pasirodo .ne visada teisinga.
Kad Vyriausybė nepriėmė sprendimo – visiems didžiulis nustebimas. Nors dar ne Kalėdos, bet mažą stebuklą jau turime. Tikrai galima pasidžiaugti. Bet tik 1 savaitę, nes abu svarstyti klausimai bus pakartotinai teikiami Vyriausybės pritarimui. „Dalykinių sąlygų sąvado” likučių priemonių įgyvendinimo planas bus be jokių problemų pataisytas (pataisys keletą po 10-20 metų taip tyčia „skiriamų” Klaipėdai milijoninių sumų ir dar pataisys keletą tų priemonių „įgyvendinimo” datų: vietoj pvz. dabar nurodytos datos 2034 atsiras kokiais 5 metais „geresnė”, trumpesnė data) ir… sėkmingai priimtas. Ir Klaipėda tikrai turės maksimalią uosto plėtrą su maksimalia uosto krova, tarša, smarvėm, triukšmais, baltarusiškom trąšom ir kertamais Girulių- Melnragės miškais geležinkelio infrastruktūros plėtrai… Ir uostas sėkmingai visiems laikams atitvers Klaipėdą nuo Marių, statydamas Grigeo mastelio 30 metrų sandėlių sieną tarp miesto ir marių. Taip tikrai bus, jei po savaitės Vyriausybė pritars Uosto BP. Ir dar. Tas priemonių planelis ir jo „įgyvendinimo programa” pagal uostininkų parengto (!) miestui DSS likučius yra pats primityviausias kyšis miestui už leidimą uostui artimiausius 25 metus viduryje miesto toliau plėtoti visus uosto krovos darbus, kraunant geležis, anglis, durpes, cementą, tas pačias baltarusiškas trąšas… Tik krovos apimtis ir taršą reikės padauginti iš apytiksliai 4. Tokie yra vakar dienos LRV posėdžio rezultatai
O Klaipėdos meras? Jis gi apie kažką ten kalbėjo, kažkam karštai nepritarė?.. O meras su visais DSS likučiais rūpinasi ne apie klaipėdiečių gyvenimą uosto patvoryje, ne apie uosto krovos iškėlimą iš Klaipėdos miesto, o … apie kompensacijas (!) miestui už tą krovą, už jos didinimą 4 kartus ir už gyvenimą uosto patvoryje. Jūs – uostininkai ir LRV mums pasižadate pastatyti naują regioninį futbolo stadioną, o mes (Meras, Klaipėda) už tai nebesipiktiname viduryje miesto vykdoma uosto krova, nei jo plėtra, nei kvapais, nei kita uosto tarša. Jei būtų pažadėti du (2) nauji futbolo stadionai, meras su visa savivaldybe, matyt, sutiktų gyventi ir tarp geležių bei trąšų kopų pamaryje. Tai iki kito LRV posėdžio, klaipėdiečiai.
BE
VAITKUS TYLI ?PARASYK ?
komentatoriams reikėtų suvokti, kad šiandien vyko principinė miestiečių kova ir ne milijonai ar argumentai čia šiandien buvo svarbiausi. Teisybės dėlei reikia pripažinti- šiandien popietę, nepaisant visko iki šiol, Klaipėda TURĖJO MERĄ ir dėkui jam. Jei ne Mero pasisakymai vyriausybės posėdyje tai ir KBA balsas būtų eilinis oro virpinimas. Šiandien, tiesioginėje vyriausybės transliacijoje, mačiau MIESTĄ, jo išsirinktą vadovą ir miestiečius, girdėjau jų balsą. Miesto bendruomenių asociacijos vadovo Gintaro Ramašausko ekonominė argumentacija padarė vyriausybės nariams įspūdį. Bendruomenės, pasirodo, ne verkšlenančios kvaišos avelės. Tandemas puikus ir akivaizdus faktas – buvo išgirstas. Pasirodo kartais, ko negali meras, gali miestiečiai ir atvirkščiai. Kad taip dažniau. Nuoširdžiausiai to linkiu ir ateičiai. Ši trumpa pergalė labai neįtikėtina ir dar labai trapi. Bet, TAI NUTIKO! To dar nebuvo, bet to linkiu ir ateičiai miestui, ir miesto bendruomenei ir visai miesto „Valdžiai”.
Jei patys gyventojai nuolat mūru nebūtų stoję už savo gerbūvį, tai meras tikrai jų negintų.
stebėjau posėdį taip pat, bet jis man tokios euforijos kaip Jums nesukėlė. Atidėjo klausimą iki sekančio posėdžio, kuriame ir bus pritarta – susilaikiusi ministrė tą pažadėjo. Nesuprantu ko čia taip džiūgaujat.
Reginai ir kitam coment.- jei tie ” gyventojų mūrai ” būtų buvę, tai ir tokie planai neatsirastų ir jų tvirtinti niekas neneštų, o vakar džiaugiausi nors ir tokia mažyte miesto pergale nes to dar nėra buvę – blusa pastojo kelią drambliui. Dramblys sustojo, nors savaitei. Tad tiek ir tos euforijos. Maži džiaugsmai. Šiandien nauja diena, „euforija išblėso” ir vėl fronte. O Tu? Ką darai? Ką darysi?
manau kad paskutinė viltis – Prezidentas
NELEISTI PLESTIS PRIVACIAM VERSLUI.KLAIPEDOS CENTRA DARYTI KENKSMINGU MEDZIAGU SANDELIU?CIA RAUDONOJO BRAZAUSKO IR LUBIO IDEJU PRATESEJAI NORI NUSISAVINTI MIESTA KAIP NUSISAVINO GINTARO KRANTA IR SKAUTU GATVE>VISKAS UZGROBTA >NUPIRKO SUPISTA LOVA>>>DVASES UBAGAI>>ATSILIGINO >
mirtis miestui, atrodo zydrojo proverzio nebebus
proverzis kai miestas eina o ne kai uostas ant miesto eina
Nu pagaliau meras tikrai atstovavo Klaipėdą ir miestiečius, kad visą laiką taip būtų.. Meras ir KBA aiškiai ir tiksliai viską išdėstė, jeigu net po tokių argumentų būtų buvęs patvirtintas išorinio uosto planas, tuomet dar sykį būtume galėję įsitikinti Vyriausybės požiūriu į žmogų. Čia tik reikia elementariausio žmogiškumo turėti, kad suprastum kaip turės gyventi klaipėdiečiai prie tokio monstro ir kokia ateitis laukia pačios Klaipėdos.. Tie, kurie balsavo UŽ, tai tegul sąžinė sugriaužia. Juokingiausia, kai sako, kad va 10mln skirsim sankryžai, kuri jau prieš 10m turėjo būti sutvarkyta, nes Vyriausybė buvo prisižadėjusi, o dabar bando visaip tai įtraukti, kad čia kompensacija už išorinį uostą.. Nors tą sankryžą pagrinde dėl uosto sunkiasvorio transporto reikia tvarkyti, to betrūko, kad miestas dar uostui infrastruktūrą iš savo lėšų turėtų gerinti.. Kai tuo tarpu uostas užsigrobia vis didesnes miesto žemes. Sako sukurs naujas darbo vietas uoste, tai, kad per 10m viskas bus automatizuota, darbuotojų nebereikės, o jeigu ir reikės kelių darbuotojų, dauguma yra ir bus atsivežami iš 3 – iųjų šalių. Tegul galvoja apie Būtingės variantą, iškelia iš miesto centro taršias įmones ir Klaipėda pagaliau galėtų lengviau kvėpuoti. Būtų galima surasti šimtus priežasčių kodėl Būtingėje uostas būtų geriau tiek Klaipėdai, tiek Lietuvai. Bet ką čia vėl tą patį per tą patį..
vyriausybės požiūriu bus galima įsitikinti jau už savaitės. Planas, bus patvirtintas, tik ką konkrečiai NgD asmeniškai tada darys? Kad to neatsitiktų ne dejuoti ir komentaruose samprotauti reikėjo, o dirbti bent du metus. Ką asmeniškai padarei?
„Dešimt milijonų pagaliau skirta Baltijos žiedui, kai visa vertė 35 milijonai.” Oi oi, kokia bėda… Muzikiniui bus 30 milijonų, Atgimimo aikštėje iškertant visus medžius požeminiams garažams dėl Muzikinio parkingo taip pat 30 milijonų bus, Bastionų tiltui irgi 30 milijonų bus! Danės skverui plius 11 milijonų bus ir Danės gatvėje iškertant visus medžius platinimas dėl muzikinio bus už 10 milijonų….. Tik va, tam kam reikia! Ko ištikrųjų reikia, tai pinigų nebus!
Ponas, nesuprantate kaip biudžetas yra skirstomas, tai geriau susilaikykite nuo komentavimo. Straipsnis ne apie Baltijos žiedą galų gale. O meras tenorėjo pasakyti kas jau senai yra aišku – uostas neša pelną, kuris nusėda į valstybės biudžetą iš kurio miestas negavo ir iki šiol negauna užtektinai pinigų kad tvarkytųsi su neigiamomis pasekmėmis. O kas bus kai uostas plėsis???
Geriausia pulti uosto įmones. KBA labai į mostį merui. Geras tandemas. Pabandytų KBA pirštu padyti į savivaldybės darbo broką, pažiūrėčiau kaip būtų.
Sonata, mes nepuolame uosto įmonių, atvirkščiai – mes remiame ir sutinkame su uosto kompanijų asociacijos nuomone, kad Klaipėdos uosto perspektyvai ir konkurencingumui užtikrinti pilnai pakaks esamų pajėgumų efektyvesnio panaudojimo ir plėtros pietinėje miesto dalyje. Paklauskite p. Dambrausko, uostininkų asociacijos prezidento – tikrai patvirtins. Tokią plėtrą yra patvirtinusi ir Klaipėdos miesto Taryba. Tuo pat metu mes pasisakome PRIEŠ niekaip nesuvaldomą taršą uosto kroviniu miesto centre, lygiai taip ir prieš kitą taršą smarve, emisijomis, triukšmu, vibracijomis. Deja, bet principas „teršėjas moka” bus įgyvendintas, nes miesto žmonių sveikata ir gyvenimo kokybė mums didesnė vertybė, nei kokios nors verslo grupės pelnas. Atsimerkite, pasaulis nėra vien ryškiai baltas, ar vien tamsiai juodas. Kas dėl savivaldos, viešųjų finansų bei miesto projektų valdymo mes turime savo nuomonę ir tikrai sugebėsime ją apginti, net neabejokit, kad mums kvalifikacijos ir kantrybės užteks. Tačiau šiandien miesto Meras nusipelno padėkos, jis tikrai veikė aktyviai, ryžtingai ir argumentuotai, gindamas jūsų interesus ir miesto ateitį.