Uosto direkcija antradienį paskelbė uosto molų ir dalies Kuršių nerijos šlaito tvirtinimo darbų rangos konkursą.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Tarptautiniame konkurse pasiūlymų bus laukiama iki kovo vidurio.

Laikinasis Uosto direkcijos vadovas Vidmantas Paukštė buvo sakęs, kad šiuos darbus būtina užbaigti iki 2023 m. birželio, nes tada baigiasi Europos Sąjungos finansavimo laikotarpis, iš kurio lėšų bus skiriama parama ir šiam projektui.

„Rekonstrukcijos metu numatoma sustiprinti esamą pietinį ir šiaurinį bangolaužius, nekeičiant jų konfigūracijos. Abu molai bus paaukštinti, dalyje hidrotechninių statinių bus įrengtos atraminės sienutės“, – ketvirtadienį išplatintame pranešime cituojamas V. Paukštė.

Klaipėdos uosto taryba dar 2018 m. vasarį buvo priėmusi sprendimą, kurį iš galimų uosto vartų rekonstrukcijos variantų rinktis – buvo nutarta tvarkyti dabartinius molai jų neilginant ir nekeičiant padėties. Vėliau tam pritarė ir Uosto plėtojimo taryba.

Teigta, kad šis beveik penkis kartus pigesnis variantas nei kita rimčiausiai narinėta alternatyva, taip pat leis į uostą įvesti pačius didžiausius į Baltijos jūrą galinčius įplaukti laivus (15,2 m grimzlės), o laivų eismo ribojimo parų skaičius per metus sumažės beveik trečdaliu. Be to, šis variantas be jokių kliūčių leistų plėtoti ir išorinio uosto projektą. Tada skelbta, kad toks rekonstrukcijos variantas gali atsieti apie 41,8 mln. eurų. Susisiekimo ministerija, prieš keletą savaičių platindama pranešimą spaudai apie būsimas investicijas į uosto plėtrą minėjo jau 57,4 mln. eurų sumą, kurios gali prireikti molų rekonstrukcijai.

Anot direkcijos, esama Klaipėdos uosto įplaukos infrastruktūra užtikrina, kad ramaus oro sąlygomis uosto įplaukos kanalo techniniai parametrai yra tinkami visiems laivams saugiai įplaukti į uostą. Tačiau, esant didesniam bangavimui, siekiant užtikrinti saugumą, laivų įplaukimams į uostą yra taikomi apribojimai, ypač didiesiems laivams. Kadangi pastaraisiais metais į uostą atplaukia vis daugiau didesnių parametrų laivų, dėl nepalankių meteorologinių sąlygų ilgėja laivų eismo ribojimo laikas, tad atitinkamai ilgėja visos krovinių logistikos grandinės laikas. Planuojama, kad po rekonstrukcijos turėtų sumažėti dienų, kai dėl oro sąlygų ilgesni kaip 250 metrų laivai negali patekti į uosto akvatoriją – taip padidės ir laivybos uoste saugumas, ir logistinės grandinės efektyvumas.

„Pagrindinė molų funkcija – saugoti uosto įplaukos kanalą nuo išorinių jūros veiksnių. Tačiau puikiai suvokiame, kad daugybę metų molai turi ir socialinę funkciją – jie yra klaipėdiečių bei miesto svečių traukos objektai. Kad po rekonstrukcijos saulėlydžius jūroje žmonės galėtų stebėti patogiau, yra numatyta ant pietinio molo įrengti ir apžvalgos aikšteles gyventojams“, – teigia V. Paukštė.

Šiaurinis molas buvo statomas nuo 1834 iki 1884 m., o pietinis – nuo 1847 iki 1861 m. Dabartinis pietinio bangolaužio ilgis – 1 374 m, o šiaurinio – 733 m. Antstato konstrukcija įrengta iš akmenų, supiltų tarp medinių polių. Viršvandeninė dalis sumūryta iš akmenų, vėliau apibetonuota.